• Misteri i vdekjes sė Ismail Qemalit: U tha se kishte hemorragji cerebrale, por dyshohet se u helmua! (Video)



    Pas 97 viteve mbetet ende mister vdekja e plakut tė Vlorės, njeriut qė i dha Shqipėrisė pavarėsinė. “News24” ka udhėtuar drejt Italisė, nė Peruggia, nė tė njėjtin hotel ku Ismail Bej Vlora ndėrroi jetė mė 24 janar tė vitit 1919.

    Nė atė kohė nga mjekėt italianė u fol pėr njė vdekje si pasojė e hemorragjisė cerebrale, por dyshime tė forta hidhen se ai u helmua.

    Rreth njė vit pas aktit historik tė shpalljes sė pavarėsisė dhe ngritjes sė flamurit nė Vlorė, Ismail bej Vlora do tė dorėhiqej si kryetar i qeverisė sė pėrkohshme shqiptare tė dalė nga Kuvendi Kombėtar i Vlorės mė 28 Nėntor 1912, duke u larguar nga Shqipėria.

    Qėllimi i tij, ishte tė vijonte misionin pėr njohjen e Shqipėrisė nga fuqitė e mėdha tashmė si njė shtet i pavarur.

    Shqiptarėt do tė mėsonin lajmin tronditės pėr vdekjen e Plakut te pavarėsisė nė Peruggia tė Italisė mė 24 janar tė vitit 1919.

    “23 janar 1919- Ismail Qemal, i cili ndodhej nė hotel “Brufani” nė Peruggia me ftesė tė qeverisė italiane sė bashku mė dy djemtė e tij Etemin dhe Qazimin si dhe atdhetarin Luigj Gurakuqi, do tė mbante njė konferencė me korrespondentė tė disa gazetave italiane qė ndodheshin nė Peruggia, ku do tė fliste pėr situatėn politike pėr Shqipėrinė.

    Njė padrejtėsi e madhe i ishte bėrė Shqipėrisė me traktatin e fshehtė tė Londrės. Pa mbaruar ende lufta, Anglia, Franca, Rusia dhe Italia – kishin nėnshkruar mė 26 prill 1915 traktatin e fshehtė, qė nėse fitonin luftėn do ta copėtonin Shqipėrinė duke e kėnaqur Serbinė, Malin e Zi, Greqinė dhe Italinė, sipas zonave nė kufi, ndėrsa qendra do tė kthehej nė protektorat tė Italisė.

    Kjo pabesi e tronditi plakun e Vlorės, i cili mėsoi gjithashtu, se nė kohėn kur Traktati i Londrės mbahej ende i fshehtė, Roma, me oreksin e saj pėr ta gllabėruar krejt Shqipėrinė, kishte shpallur nė Gjirokastėr mė 3 qershor 1917 njė proklamatė me tė cilėn deklaronte se do ta ruante pavarėsinė dhe tėrėsinė tokėsore tė Shqipėrisė, por nėn protektoratin e saj. Ismail Bej Vlora iu drejtua sallės sė konferencave, atje ku e prisnin gazetarėt.

    Por studiuesit tregojnė se ai u ndje keq papritur dhe nisi t’i dilte shkumė nga goja.

    Vdekjen e tij nė moshėn 75-vjeēare e njoftoi edhe gazeta italiane “L’Unione Liberale. Njoftimi i saj del nė dritė pėr herė tė parė nga arkivat nė Itali dhe ndodhet nė muzeun e pavarėsisė sė Vlorės. Aty saktėsohet edhe data e vdekjes sė Ismail Qemalit mė 26 janar, pasi qėndroi tre ditė nė koma.

    Profesor Bardhosh Gaēe, i cili ka shkruar disa libra pėr Ismail Qemalin, tregon atė qė ai ka hulumtuar nga arkivat, si dhe bisedat me pasardhėsit, ndėrsa zbulon dhe njė fotografi tė bėrė nga sigurimi nė Peruggia nė kohėn qė Ismail Qemali u dėrgoi njė kėrkesė me shkrim kryeministrit tė Italisė dhe ministrit tė jashtėm, pasi ata ishin nisur mė herėt nė konferencėn e paqes nė Paris, ndėrsa presidenti i amerikan Tomas Willson, tek i cili ai shpresonte pas padrejtėsisė qė po i bėhej Shqipėrisė, po vonohej pėr tė ardhur nga pėrtej oqeanit.

    Ndikim nė gjendjen emocionale tė atyre ditėve sipas profesor Gaēes kishte edhe vdekja e gruas dhe sėmundja qė po pėrjetonte djali i tij i madh Mahmudi nga torturat qė i bėri sulltani nė Turqi.
    Nė atė kohė profesori nė La sapienca, Gussepe Kalapano, e lidhi vdekjen e Ismail Qemalit me pabesinė qė i bėri Kryeministri i Italisė Orlando.

    Ismail Qemali do tė ndėrronte jetė pa arritur tė merrte pjesė nė konferencėn e paqes.

    A pati autopsi nė kohė? Profesori italian Stefano Degli’Inocenti thotė se nė atė kohė u fol pak pėr kėtė ngjarje. Bėhet fjalė pėr vitin 1919, kur nė Peruggia ishte njė qytezė jo shumė e zhvilluar.

    “Ismail Qemali ka qenė njė politikan i madh, ndoshta jo shumė italianė e dinė kėtė, por njė mik i Shqipėrisė si unė, e njeh historinė e tij. Pasi u bė kryeministėr, Ismail Qemalit iu desh tė ikte nga Shqipėria dhe duke pasur njohje tė mėdha nė Europė u largua. Pas disa kohė udhėtimi nė Europė ai erdhi me Peruggia nė vitin 23 janar 1919 dhe qėndroi nė hotel “Brufani”, i cili ekziston edhe sot. U hodhėn hipoteza se Ismail Qemali ishte helmuar, pra qė nuk ishte njė vdekje natyrale, por qė u helmua pasi konsumoi ēajin. Por ende sot ka dyshime, pavarėsisht se nga mjekėt u deklarua se vdiq nga hemorragjia cerebrale. nuk di tė them nėse pati autopsi. Bėhet fjalė pėr vitin 1919, kur ishte lufta e parė botėrore dhe nė fushėn e shėndetėsisė ishim ende nė errėsirė. Peruggia nuk ishte njė qytetet i madh dhe nuk ishte ende koha, kur pėr ēdo vdekje kryhej autopsia, siē ndodh sot”, tregon profesori italian.

    Por ku bazoheshin tezat se Ismail Bej Vlora u helmua? Nė atė kohė, kėtė tezė e cila qarkullonte nė heshtje, e shpalli publikisht Skėnder Luarasi nė biografinė qė botoi pėr Ismail Qemalin nė vitin 1962.

    “Ndalesa me urdhėr qeveritar nė Peruggia, refuzimi i takimit tė tij me ministrin e Jashtėm italian, veshin e shurdhėr qė bėri Kryeministri i Italisė Orlando, i cili nuk iu pėrgjigj kėrkesės sė Ismail Qemalit, udhėtimi i tyre pėr nė Paris pa e njoftuar diplomatin shqiptar, mė nė fund vdekja e tij e papritur, kur nuk ishte ankuar asnjėherė mė parė pėr shqetėsime shėndetėsore, ēuan nė lindjen e kėtyre dyshimeve, qė plaku i Vlorės ishte helmuar pėr t’i mbyllur gojėn”.

    “’Mė prenė nė besė’, kanė qenė fjalėt e plakut tė Vlorės i prekur thellė nė sedrėn e vet. Njė dozė helmi e dhėnė nga njė dorė e fshehtė para konferencės sė shtypit e sprapsi Ismail Qemalin nga misioni i tij pėr Shqipėrinė”, shkruante Skėnder Luarasi.

    97 vjet pas vdekjes sė Ismail bej Vlorės, ka ende pikėpyetje se ēfarė ndodhi atė natė? Dhoma 212 ėshtė po e njėjta. Sot nė Hotel Brufani ka shumė dėshmi, objekte apo fotografi qė tregojnė qėndrimin e personaliteteve tė ndryshme qė nga Mbretėresha e Anglisė dhe deri te aktorė Hollivudi, por nga qėndrimi dhe vdekja e Ismail Qemalit nuk ka ngelur asnjė shenjė. Edhe njė fotografi qė ai kishte bėrė me pronarin e hotelit, ishte hequr 5 vite mė parė.

    Nė kėtė hotel takuam edhe dy shqiptarė, tė cilėt thonė se zgjedhin tė qėndrojnė nė hotel “Brufani” nė Peruggia, pikėrisht pasi aty ka qėndruar edhe Ismail Qemali. Sipas tyre nė hotel duhet tė ketė njė simbolikė tė veēantė pėr plakun e pavarėsisė dhe kjo duhet tė iniciohet nga shteti ynė, pasi aty ndodhet njė pjesė e historisė sonė.

    Sot eshtrat e Ismail Qemalit janė nė lulishten e qytetit, nė njė varr monumental, vepėr e skulptorit Odhise Paskali, aty ku mė parė ishte shtėpia ku ai kish lindur dhe nga ku shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė. Ai u zhvarros nga Kanina mė 28 nėntor 1932, me rastin e 20-vjetorit tė Pavarėsisė, me kėrkesėn e popullit tė Vlorės dhe me vendim tė Qeverisė Mbretėrore.

    Drejtori i muzeut tė Vlorės tregon edhe njė tjetėr tė dėshmi tė njė banoreje tė Kaninės, tė pa dalė nė dritė mė parė.

    Jo nė tė gjitha qeverisjet qė ka njohur Shqipėria figura e Ismail Qemalit ėshtė vlerėsuar siē duhet.
    Ismail Qemali quhej edhe Ismail Bej Vlora. Emri i tij u ndryshua gjatė kohės sė regjimit komunist, mbi botėkuptime komuniste ndaj titullit “Bej”.

    Ismail Qemali lindi mė 16 tetor 1846 nė Kaninė tė Vlorės dhe vdiq mė 24 janar tė vitit 1919 nė Peruggia tė Italisė. Vetėm pas vitit 1990 ėshtė mėsuar nga historiani turk me orgjinė shqiptare Nexhip Alpan, qė ditėlindja e Ismail Qemalit pėrkonte nė njė ditė me atė tė Enver Hoxhės. Por ajo ėshtė mbajtur e fshehtė duke mos u shkruar nė asnjė libėr historie. Nė tekstet e historisė sė Shqipėrisė dhe tekstet mėsimore datėlindja ėshtė shkruar mė 24 janar 1844, por nė fakt sipas kėtyre hulumtimeve Ismail bej Vlora lindi mė 16 tetor 1846.

    Ikja e Ismail Qemalit pasi shpalli pavarėsinė ishte gjithashtu nė njė ikje e detyruar.

    Pak kohė para vdekjes, i bindur se historia do t’i jepte tė drejtė largpamėsisė sė tij ndaj kėrkesave legjitime tė popullit shqiptar, do shkruante: “Paqja nė Ballkan nuk do tė mund tė rivendoset duke sakrifikuar tė drejtat e kombeve tė tjera nė interes tė synimeve ekspansioniste. Pa iu shtuar Shqipėrisė nga ana e veriut Kosova dhe nga ana e jugut Ēamėria, nuk mund tė shtrohet qetėsia nė Sinisinė e Ballkanit”.

  • Sponsor