View RSS Feed

labja

Shuplakat ndalin tė folurin dhe tė menduarin tek fėmijėt

Rate this Entry
Citim Mesazhi origjinal i postuar nga labja Lexo postimin


Asnjėherė nuk duhen ngritur duart ndaj fėmijėve, madje edhe kur ata ju kanė zemėruar shumė, pasi pėrtej skuqjes acaruese nė faqe, fėmija juaj mund tė ketė pasoja edhe mė tė mėdha!
Kėtė e tregon njė studim i fundit i Universitetit tė Oregonit nė SHBA, qė pėrfshin gjashtė vende (Amerikė, Itali, Suedi, Kinė, Tajlandė dhe Indi), ku fėmijėt janė rritur me njė ritėm tė mrekullueshėm, ndryshe nga vende ku ata i nėnshtrohen agresionit.
Shkencėtarėt janė tė mendimit se duke i dhėnė edhe vetėm njė shuplakė nė jetėn tuaj fėmijės, mund tė ketė pasoja tė mėdha, pasi ajo mund t’i lėrė atij shenja tė vėshtira pėr t’u shėruar.
Hulumtimi bazohet nė 336 familjet e kombėsive tė ndryshme, ku prindėrve iu kėrkua qė tė tregonin se sa shpesh mesatarisht i ndėshkojnė fėmijėt e tyre dhe nėse ata mendonin se ishte njė praktikė e zakonshme nė mjedisin e tyre pėr t’i pėrdorur kėto metoda.
Nga studimi rezultoi se nėnat indiane kishin mė sė shumti prirje pėr ta zbatuar kėtė praktikė.
Studimi mė pas u fokusua tek kėta fėmijė, tė cilėt mė vonė bėheshin tė dhunshėm nėse ky lloj dėnimi ishte i shpeshtė nė fėmijėrinė e tyre.
Prandaj duhet ditur, pohojnė studiuesit, se traumat emocionale janė mė sipėrfaqėsore, kur fėmija nis dhe e pranon kėtė si njė metodė tė pėrhershme me tė cilėn e mėsojnė prindėrit e tij dhe nė kėtė mėnyrė fėmija automatikisht shpreh ulje tė dėshirės pėr tė folur.
Studimi i lartpėrmendur pėrfundon me faktin se gjithmonė duhet tė pėrpiqemi t’i shmangim me ēdo kusht goditjet ndaj fėmijėve, pasi u dobėsohet e folura dhe tė menduarit
Kategoritė
Uncategorized

Komente

Trackbacks

Total Trackbacks 0
Trackback URL: