Ndikimi i familjes nė edukatėn e fėmijės


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Rezultatet nga 1 deri tek 3 prej 3
  1. #1
    Moderatori Forumit Moderator Maska e MAJDI
    Anėtarėsimi
    May 2009
    Vendndodhja
    Diku ketej rrotull
    Postime
    8,677
    Gjinia
    Mashkull
    Reputacioni
    24

    Ndikimi i familjes nė edukatėn e fėmijės

    Receta Gatimi

    Njė kapitull i zgjedhur dhe i pėrkthyer nga libri i ALFRED ADLER-it "Wozu leben wir" (Pėr ēka jetojmė). Qė nga ēasti i lindjes foshnja kėrkon lidhjen me nėnėn. Ky ėshtė qėllimi i lėvizjeve tė saja.

    Shumė muaj me radhė nėna luan njė rol jashtzakonisht tė rėndėsishėm nė jetėn e saj (foshnjes); gati se plotėsisht gjithēka varet nga ajo. Nė kėtė situatė zhvillohen fillet e aftėsive pėr jetė nė bashkėsi. Nėna i ofron foshnjes lidhjet e para me njė krijesė tjetėr njerzore, dhe interesi i parė nė dikėnd tjetėr se vetėvetja. Ajo ėshtė ura e parė pėr jetė nė bashkėsi, dhe njė foshnje, e cila nuk mund tė krijoj lidhje me nėnėn e saj apo ndonjė njeri tjetėr, i cili e merr rolin e saj mbarimi (i foshnjes) do tė ishte i pashmangshėm.

    Kjo lidhje ėshtė aqė e thellė dhe e gjėrė sa qė ne nė vitet e mėvonshme kurrė nuk do tė jemi nė gjendje ēfarėdo tipari ta cilėsojmė me siguri si ndikim i trashigimisė. Ēdo prirje qė ne do mund ta konsiderojmė si trashiguese ėshtė pėrshtatur nga nėna, e ushtruar, e formuar dhe gjithėmonė ėshtė tejkaluar. Shkathtėsitė e saj, apo mangėsia e tyre kanė ndikuar nė tė gjitha mundėsitė ekzistuese nė fėmijėn. Me 'shkathtėsinė' e njė nėne ne nuk mendojmė asgjė tjetėr pėrveē aftėsisė sė saj tė bashkpunoj me fėmijėn, ta pėrfitoj pėr bashkpunim nė kėtė shoqėri.

    Kjo shkathtėsi nuk mund tė mėsohet nėpėrmjet rregullave. Ēdo ditė sjell situata tė reja. Mirėpo, ka raste nė tė cilat ajo duhet tė dėshmoj zgjuarsinė dhe mirėkuptimin e saj pėr nevojat e fėmijės. Ajo mund tė jetė e shkathėt vetėm nėse ajo e pėrgjon fėmijėn me pėrplot dashuri, nėse ajo pėrpiqet tė fitoj simpatinė dhe pėr t'ia siguruar shėndetin dhe mirėqenien.


    Qėndrimi i saj tregohet nė tė gjitha veprimet e saj. Kurdo, sa herė qė ajo e merr fėmijėn, e mban fėmijėn nė krah, bisedon me tė, e pastron apo ushqen ajo ka mundėsi t'i ngushtoj lidhjet edhe mė shumė me fėmijėn. Nėse ajo pėr detyrat e saj nuk ėshtė e edukuar apo nuk can kokėn pėr to, ajo nuk mund tė ndihmohet dhe fėmija bėn rezistencėn e tij. Nėse ajo kurrė nuk ka mėsuar se si duhet pastruar fėmija, a ėshtė ky pastrim pėr atė (fėmijėn) njė pėrvojė e pakėndshme, tė cilėn nėna nuk ia mėson por i jep shkas tė zbrapset. E shkathėt duhet tė jetė mėnyra e nėnės kur ajo e vėn fėmijėn nė krevatin e tij, megjithė lėvizjeve dhe zhurmės qė shkakton ajo, tė vendosė se a duhet ta lėrė vetėm apo duhet tė qėndroj pranė tij (fėmijės). Ajo duhet t'i kuptoj tė gjitha rrethanat e fėmijės - ajrin e pastėr, temperaturėn e dhomės, ushqimin, kohėn e gjumit, zakonet trupore, pastėrtinė. Ēdo herė ajo krijon mundėsinė pėr fėmijėn qė ta dashurojė atė, apo tė mos e dashurojė, tė bashkpunojė me tė (nėnėn) apo tė refuzojė kėtė bashkėpunim.

    Shkathtėsia e nėnės nė vete nuk ka asgjė enigmatike. Ēdo shkathtėsi ėshtė rezultat i ushtrimit shumėvjeēarė dhe flijim. Pėrgatitja pėr nėnėsi nė jetė fillonė shumė herėt. Hapat e parė mund tė vėrehen nė qėndrimin e vajzave ndaj fėmijėve tė vegjėl, nė dashurinė e tyre ndaj fėmijėve tė vegjėl dhe ndaj dėshirės sė tyre pėr tė ardhmen. Nuk ėshtė e preferueshme qė djemtė dhe vajzat tė edukohen ashtu sikur tė kenė para veti saktėsisht detyra tė ngjashme. Nėse dėshirojmė tė kemi nėna tė shkathėta, dhe ashtu qė ato ta pranojnė parashikimin qė ato tė behėn nėnė, dhe nėnėsinė e shofin si veprim krijues dhe nuk dėshpėrohen nga roli i tyre, nėse nė jetėn e mėvonshme qėndrojnė para kėsaj.

    Fatkeqėsisht sot nė kulturėn tonė rolin e nėnėsisė sė gruas shpeshėherė e trajtojmė si diēka tė rangut tė dytė. Nėse djemtė duhen mė shumė se vajzat, nėse roli i tyre vlenė si i epėrsuar, ėshtė e natyrshme se vajzat detyrėn e tyre tė ardhshme ta pranojnė me neveri dhe antipati. Askush nukė mund tė jetė e/i kėnaqur me njė pozitė dytėsore. Nėse vajzat (tė cilat nuk e pranojnė pozitėn dytėsore) e tilla martohen dhe perspektivėn e tyre e kanė tek/me fėmijėt ato do shprehin neverinė e tyre nė njė mėnyrė apo tjetėr. Ato nuk gėzohen pėr kėtė, ato nuk e ndiejnė atė me pasė fėmijė si vepėr krijuese dhe interesante: ndoshta kjo ėshtė vėshtėrsia mė e madhe e shoqėrisė sonė e qė shumė pakė po punohet nė mposhtjen e saj.

    E mira e gjithė shoqėrisė njerzore varet nga qėndrimi i grave pėrballė nėnėsisė. Gati gjithėkund roli i gruas nė jetė nėnvleftėsohet dhe shikohet si e rangut tė dytė. Qė nė vogli djemtė i shikojnė punėt shtėpiake nga lart poshtė sikur tė ishin njė send i shėrbėtorėve, sikur tė ishin nėn dinjitetin e tyre, qė ndonjėherė tė ngrehin, lėvizin njėrėn dorė pėr ndihmė nė punėt e shtėpisė. Ekonomia dhe puna shtėpiake shumė shpesh nuk konsiderohen si punė, punė kėto qė mund t'i bėjnė gratė, por si rropatje pėr tė cilat (gratė) janė tė dėnuara. Nėse pėr njė grua punėt e shtėpisė janė njė art qė i lidhė interesat e saj dhe nėpėrmjet saj ajo ndritė jetėn e bashkėnjerzėve tė saj dhe pasuron, nga kjo ajo mund tė ndėrtojė njė punė tė ngjashme me ēdo punė tjetėr nė botė. Nėse, nga ana tjetėr, kjo punė pėr burra vlerėsohet si e nėnēmuar, ne nuk duhet tė habitemi nėse gratė e refuzojnė rolin e tyre femėror, ta kundėrshtojnė dhe tė shkojnė nė atė drejtim e tė argumen
    tojnė - ēka duhet tė jetė e vetėkuptueshme - se gratė janė tė barabarta me burrat, dhe se ato nuk kanė mė pak tė drejta pėr vėmendje dhe nė mundėsinė pėr zhvillimin e aftėsive tė tyre. Ėshtė e vėrtetė se, Aftėsitė mund tė zhvillohen vetėm me anė tė ndjenjės sė pėrgjegjėsisė sociale; por ndenja shoqėrore do t'i shpiej gratė nė rrugėn e drejtė, poashtu edhe pa kufizimet e jashtme dhe ngushtimit tė rregullave, tė cilat pengojnė zhvillimin e tyre.

    Aty ku roli i gruas nėnēmohet, harmonia nė martesė ėshtė e prishur. Nėse njė grua edukimin e fėmijės e shef si punė tė pavlerė ėshtė e pamundur tė gjejė durimin, pėrkujdesjen, mirėkuptimin, qė janė aq tė nevojshme pėr t'iu mundėsuar fėmijėve njė pozicion tė pėrshtatshėm pėr hyrje nė jetėn e tyre. Njė grua, e cila ėshtė e pakėnaqur me rolin e saj dhe ka njė qėllim tė jetės qė i pengon asaj tė mbajė lidhjet mė tė mira me fėmijėt e saj. Qėllimi i saj nuk ka drejtim tė njėjtė sikur edhe ai i fėmijėve; ajo merret mė shumė me atė tė argumetojė mbizotėrimin e saj; dhe pėr kėtė fėmijėt janė shkurt njė ngarkesė dhe njė shmangie. Nėse ne, rasteve tė dėshtuara iu kthehemi mbraba dhe i pėrcjellim, gati gjithėmonė gjejmė se nėna nuk i ka pėrmbushur mirė detyrat e saja, ajo nuk i ka siguruar fėmijės njė fillim tė pėrshtatshėm. Nėse nėnat dėshtojnė, nėse ato me detyrat e tyre janė tė pakėnaqura dhe s'kanė kurrėfarė kėnaqėsie me to, e tėrė njerzia ėshtė nė rrezik.

    Megjithatė, ne nuk mund ta fajsojmė nėnėn pėr dėshtimin e saj. Nuk ka faj. Ndoshta vetė nėna nuk ėshtė e edukuar pėr bashkėpunim. Ndoshta ajo nė martesėn e saj ėshtė e shtypur dhe e pakėnaqshme. Gjendja, qė ndodhet ajo e huton dhe turturon vetvetėn, nganjėherė ajo humbė shpresėn dhe dėshpėrohet. Zhvillimi i shėndoshė i njė jete familjare ėshtė i kėrcėnuar nga shumė pengesa. Kur nėna ėshtė e sėmurė ajo ndoshta ka dėshirėn mė tė mirė ta ndėrtoj mardhėnien e plotkuptimt me fėmijėt, mirėpo ajo ndihet shumė e dobėt pėr kėtė. Nėse ajo shkon tė punojė kur tė kthehet nė shtėpi ajo ndihet e lodhur. Nėse kushtet ekonomike janė tė kėqia fėmija vuan nga mangėsia nė ushqim, veshėmbathje dhe strehimi i pamjaftueshėm. Sė kėndejmi nuk janė pėrvojat e fėmijės qė pėrcaktojnė veprimet e tija, por rrjedhimet qė vijnė nga pėrvojat e tija. Nėse ne hulumtojmė jetėn e njė fėmije qė duhet kujdesur pėr tė ne gjejmė vėshtėrsitė nė mardhėniet mes tij dhe nėnės; mirėpo tė njėjtat vėshtirėsi i gjejmė edhe te fėmijėt tjerė. Kėtu kthehemi te njė pikėpamje themelore tė psikologjisė individuale: nuk ka asnjė shkak tė detyrueshėm pėr zhvillimin e cilėsive tė caktuara, mirėpo fėmija mund t'i shfrytėzoj pėrvojat nė kuptimin e qėllimit tė tij dhe ato t'i kthej nė thellėsi. Ne psh. nuk mund tė themi se, njė fėmijė do tė bėhet kriminel nėse ai ėshtė i ushqyer keq. Ne duhet tė shofim ēfarė rrjedhimesh ka nxjerrė.

  2. #2
    Moderatori Forumit Moderator Maska e MAJDI
    Anėtarėsimi
    May 2009
    Vendndodhja
    Diku ketej rrotull
    Postime
    8,677
    Gjinia
    Mashkull
    Reputacioni
    24
    Nėse fėmija, i cili ėshtė i lidhur vetėm me nėnėn, do tė vijė nė njė pozitė kur do tė heqen lidhjet me nėnėn, dhe do tė fillojnė vėshtėrsitė. Kur tė shkojė nė shkollė, apo nėse luan me fėmijėt, do tė jetė pėrherė qėllimi i tij qė tė mbesė nė lidhje me nėnėn e tij. Sa herė qė tė ndahet prej saj, ai vuan. Ai dėshiron ta ketė nėnėn e tij pėrherė pas vetit, t'ia tėrheqė vėmendjen, tė jetė pėrherė nė pėrkujdesje. Dhe ka shumė mjete qė mund t'i pėrdorė. Ndoshta bėhet njė djalė i nėnės, gjithmonė i butė dhe i ėmbėl, dhe i uritur pėr dashamirėsi. Ndoshta ai qan pėr ēdo vėshtėrsi tė vogėl, ose sėmuret, pėr tė treguar se sa urgjentisht ka nevojė pėr pėrkujdesje tė pėrherėshme. Ndoshta mund tė ketė raste tėrbimi, ku ėshtė i padėgjueshėm, dhe i kundėrshtueshėm, pėr ta kthyer vėmendjen e nėnės nga vetja. Ne gjejmė te fėmijėt qė kanė nevojė pėr pėrkujdesje mijėra lloje tė tilla rastesh tė fėmijėve tė llastuar, tė cilėt luftojnė pėr vėmendjen e nėnave tė tyre dhe kundėrshtojnė ēdo kėrkesė tė rrethit tė tyre.

    Fėmija fiton pėrvojė tė shpejtė nė zgjedhjen e mjeteve mė tė pėrshtatura pėr tėrheqjen e vėmendjes. Fėmijėt e llastuar shpesh kanė frikė nga ajo qė tė lihen vetėm, posacėrisht nė errėsirė. Nuk ėshtė vetė errėsira qė i frigohen ata; por ata e pėrdorin frikėn pėr ta detyruar nėnėn, qė tė qėndrojė afėr tyre. Njė fėmijė i tillė i llastuar bėrtet pėrher nė errėsirė. Kur nėna e tij njėherė natėn shkon te fėmija pas bėrtimės, e ka pyetėr atė: "pse po frigohesh?" "Sepse ėshtė errėsirė", pėrgjigjet ai. Mirėpo nėna e kishte hetuar qėllimin e sjelljes sė tij. "Dhe tani qė jam kėtu", i thotė ajo, "a ėshtė mė pak errėsirė?" Vet&eu
    ml; errėsira nuk ėshtė me rėndėsi dhe frika nga kjo do tė thotė vetėm se nuk dėshironte tė jetė i ndarė nga nėna. Nėse ky rast paraqitet te njė fėmijė i tillė, gjitha emocionet e tij, gjithė fuqia shpirtėrore dhe aftėsitė e tij, janė tė drejtuara pėr ta krijuar njė situatė pėr tė cilėn nėna duhet tė vijė e tė marrė kontakt pėrsėri me atė. Mė anė tė bėrtitjes, thirrjeve, pagjumėsia apo tė tjera, ai pėrpiqet ta sjellė, gjejė nėnėn e vet. Njė mjet i vėēantė, qė ka tėrhjekur vėmendjen pėrherė tė psikologėve dhe edukatorėve ėshtė frika. Nė psikologjinė individuale nuk merremi me shkaqet e frikės, por me ēėshtjen e qėllimit tė frikės. Tė gjithė fėmijėt e llastruar vujan nga frika. Me ndihmėn e frikės sė tyre mund tė shkaktojnė tėrheqjen e vėmendjes mbi ta dhe pėr kėtė ata ndėrtojnė kėtė ndjenjė nė stilin e jetėn sė tyre. Ata pėrfitojnė nga kjo qė qėllimin e tij - (ri)fitimin e kontaktit me nėnėn - ta arrijnė. Fėmija frikacak ėshtė njė fėmijė, i cili ėshtė i llastuar dhe dėshiron tė jetė edhe mėtutje i llastuar.

    Nganjėherė fėmijėt e tillė tė llastuar ėndėrrojnė ėndrra tė kėqia dhe bėrtasin nė gjumė. Kjo ėshtė njė simptomė e njohur; por pėrderisa gjumi konsiderohej si e kundėrta e gjendjes zgjuar, nuk mund tė kuptohej. Por kjo ka qenė gabim; gjumi dhe zgjuarja nuk janė kurrėfarė kundėrshtimesh, por lloje tė lojės tė sjelljes. Fėmija sillet nė ėndrrat e tij gati njėjtė sikur edhe gjatė ditės. Qėllimi i tij, pėr ta ndryshuar gjendjen pėr pėrfitime tė tij, ndikon trupin si dhe mendjen e tij; dhe pas disa ushtrimeve dhe pėrvojės e gjenė rrugėn mė tė suksesshme pėr t'iu ofruar qėllimit tė tij. Bile edhe nė mendimet nė gjumė i vijnė nė kujtesė pamjet dhe mendimet, qė i shėrbejnė pėr qėllimin e tij. Fėmijėt e llastuar pas disa pėrvojave gjejnė mendimet qė shpien nė tmerr, frikė, qė janė shumė tė pėrshtatshme, qė ta rivendosė shpejt lidhjen e ndėrprerė pėrkohėsisht mė nėnėn. Fėmijėt e llastuar mbajnė bile edhe shpesh ėndrrat e frikės pranė veti edhe kur tė rriten. Ėndrrat e frikės kanė qenė mjet i mirė pėr tėrheqjen e vėmendjes, qė mė vonė ėshtė mekanizuar si zakon.

    Ky pėdorim i frikės ėshtė i pėrhapur aq shumė sa qė ne do tė befasoheshim shumė, nėse do tė dėgjonim nga ndonjė fėmijė i llastruar se, ai natėn kurrė nuk ka shkaktuar telashe. Numri i trikave pėr nxitjen e vėmendjes ėshtė shumė i pasur. Disa fėmijė ankohen pėr krevatin e papėrshtatshėm ose kėrkojnė ujė; disa tė tjerė frikohen nga hajdutėt ose kafshėt e egra. Poashtu disa tė tjerė nuk i zė gjumi, nėse prindėrit e tyre nuk ulen pranė tyre. Disa ėndrrojnė; disa bien nga krevati; disa e lagin krevetin. Vetėm njė fėmijė i llastuar, qė e shėroja unė, dukej se natėn nuk shkaktonte fare vėshtėrsi. Nėna thoshte, vajza flen mirė pa ėndėrruar dhe pa u zgjuar, s'ka pasur kurrė vėshtirėsi. Unė i emrova tė gjitha simptomat tė cilat mund tė vinė nė shprehje, mirėpo te kjo vajzė nuk kishte diēka te ngjajshme. Mė nė fund u mjegullova. "Ku flenė ajo?" e pyeta nėnėn. "Nė krevatin tim", - mu pėrgjigj ajo.

    Shpesh sėmundja ėshtė ndihmė pėr fėmijėt e llastuar, sepse nėse janė tė sėmurė, llastohen edhe mė shumė se herave tjera. Ndodh shpesh, qė njė fėmijė i tillė pakė pas sėmundjes del si fėmijė qė ka nevoj pėr kujdesje; sė pari nė tė shumtėn e rasteve supozohet se ende ėshtė njė rezultat i sėmundjes. Nė tė vėrtetė kujton mbas shėrimit vorbullin, rrapėllimėn qė ėshtė bėrė pėr shkak tė tij, kur ishte i sėmurė. Nėna nuk mund ta llastoj edhe mė tutje sikur qė ka bėrė deri atėherė, dhe kėshtu hakmarret duke u bėrė fėmijė qė ka nevojė pėr pėrkujdesje. Nganjėherė ndonjė fėmijė, i cili pėrgjon, sikur njė fėmijė tjetėr qė nėpėrmjet sėmundjes sė tij bie nė qendėr tė vėmendjes nė rrethin e tij, dėshiron qė tė sėmuret edhe vetė; kėshtu ai puthė fėmijėn e sėmurė qė edhe ia vetė tė marrė sėmundjen e tij.

    - Njė vajzė kishte qenė katėr vite nė spital dhe ishte llastruar shumė nga mjekėt dhe infermierėt. Kur kthehet nė shtėpi nė fillim llastohet edhe nga prindėrit, mirėpo mbas njė kohe fillon tė largohet vėmendja ndaj saj. Ēdo herė qė asaj nuk i ėshtė dhėnė ajo qė ka dėshiruar, ajo ka futur gishtin nė gojė dhe thoshte: "unė kam qenė nė spital". Ajo ju kujton tė tjerėve, se ajo ka qenė e sėmurė, dhe kėrkonte ta rivendosė gjendjen e kėndshme qė kishte qenė. Sjellje tė njėjtė, ne vėrejmė edhe tek tė rriturit, tė cilėt me kėnaqėsi flasin pėr sėmundjet dhe operacionet tė cilave iu janė dashur t'iu nėnshtrohen. Nė anėn tjetėr, nganjeherė ndodhė qė njė fėmijė i cili iu ka shkaktuar vėshtėrsi prindėrve, pas sėmundjes shėrohet dhe nuk u bėn mė probleme prindėrve. Ne vec ndėgjuam se fėmijėt me tė meta organike pėr fėmijėn ėshtė njė ngarkesė plotėsuese, mirėpo ne ndėgjuam poashtu se kjo nuk i shpjegon nė mėnyrė tė mjaftueshme karakteret e kėqia. Sė kėndejmi ne guxojmė tė dyshojmė se mos tė metat organike nė vete kanė tė bėjnė diēka me ndryshimet. Njė fėmijė, i dyti nė familje, iu shkaktonte prindėrve merakosje tė madhe. Ai ishte njė gėnjeshtar, vjedhės dhe mashtrues, ishte i ashpėr dhe i egėr. Mėsimdhėnėsit e tij nuk kishin mundėsi qė tė fillojnė asgjė me atė sa që vijnė deri te mendimi se ai duhet tė dėrgohet nė njė shtėpi pėr pėrmirėsim. Gjatė asaj kohe fėmija sėmuhet. Ai vuante nga sėmundja e turberkulozit nė eshtra dhe ishte detyruar tė qėndroj gjysmė vjeti nė gips i shtrirė. Pasi qė ai fillon tė ndjehet mirė bėhet fėmija mė i mirė nė familje. Ne nuk mund ta marrim me mend se njė sėmundje mund tė ketė njė ndikim tė tillė nė fėmijėn, dhe kėshtu ne pamė se ky ndryshim kishte tė bėjė me njohjen e gabimeve tė mėparshme. Ai kishte menduar gjithmonė se prindėrit po e dashurojnė vėllaun e tij mė shumė dhe se atė e kanė lėnė pas dore. Gjatė sėmundjes sė tij ai vetė gjendet nė qendėr tė vėmendjes. Secili pėrkujdesej pėr atė dhe i ndihmuan atij, dhe kėshtu ai ishte mjaft i aftė tė kuptojė dhe tė largohet nga pikėpamja e tij se ai po lihet pas dore.

    Ėshtė qesharake, tė mendohet, se rruga mė e mirė ėshtė, qė gabimet e shpeshta tė nėnės tė menjanohen, tė gjithė fėmijėt t'iu largohet pėrkujdesaja e nėnės sė tyre dhe t'ju jepen kujdestareve apo institucioneve adekuate pėr kėtė, qė tė kujdesėn pėr ata. Kurdo qė ne tė kėrkojmė njė zėvendėsim tė nėnės, tė shikojmė ne ndonjė qė luan rolin e nėnės - e cila lidhė fėmijėn nė vete, mu ashtu sic e bėn edhe nėna. Fėmijėt qė rriten nėpėr jetimore, shpesh nuk kanė kurrėfarė kuptimi, ndjenje pėr tė tjerėt: askush nuk ka qenė pranė tij, qė tė mund tė jetė njė urė e gjallė mes fėmijės dhe bashkkrijuesit (nėnės) tė tij. Nganjėherė janė bėrė pėrpjekje me fėmijėt e jetimoreve, qė janė shvilluar jo-mirė. Ėshtė kėrkuar njė edukatore pėr parashkollorė apo ndonjė infermiere, qė fėmijės t'ia ndajė pėrkujdesjen e saj personale, ose tė vendoset nė njė familje ku nėna do tė kujdeset si pėr fėmijėn e saj. Rezulati ka qenė gjithnjė njė pėrmirėsim i theksuar, nėse ėshtė zhgjedhur nėna pėr pėrkujdesje (njerka) e mirė. Mundėsia mė e mirė pėr tė rritur fėmijė tė tillė, nėse gjendet njė zėvendėsim pėr babanė dhe nėnėn dhe pėr njė jetė familjare; dhe e gjithė ajo ēka do mund tė bėnim nėse do t'iu marrim fėmijėn prindėrve, me shumė mund do tė mundeshim tė gjejmė njerėz tė tjerė qė do tė mund t'i merrnin detyrat e prindėrve.

  3. #3
    Super Forumist Lirenti-Addicted Maska e Erinaa
    Anėtarėsimi
    Jun 2010
    Postime
    6,231
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    0
    Sa me pelqeu ky shkrim,verte prinde mbajn nje barr shum te madhe ,flas per ata prind, qe me te vertet din ti edukojn breza me radh... ne nje frym shum te shendosh.....

+ Pėrgjigju tek Diskutimi

Tema tė ngjashme

  1. Ndikimi i aminoacidit te muskujt
    Nga vaaldr1n nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 11-08-2010, 09:54 PM
  2. Televizori dhe ndikimi i tij te ne
    Nga kristina nė forum Kinematografia dhe Televizioni
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 17-05-2009, 03:26 PM
  3. Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 01-03-2009, 09:02 PM
  4. “Vrasjet brenda familjes, burgim te perjetshem”
    Nga Altin111 nė forum Aktualiteti Shqiptar
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 12-12-2007, 01:14 PM
  5. Tė mendojme pėr shenjterine e familjes
    Nga ReniX nė forum Komuniteti i krishterė
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 29-12-2006, 01:25 AM