3 mijė gjermanė pėr ēdo vit pranojnė islamin


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Rezultatet nga 1 deri tek 18 prej 18
  1. #1
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    3 mijė gjermanė pėr ēdo vit pranojnė islamin

    Receta Gatimi

    [3 mijė gjermanė pėr ēdo vit pranojnė islamin
    Sipas njė raporti nga Al Xhazira, bėhet e ditur se pėr ēdo vit nė gjermani rreth 3000 persona pėrqafojnė fenė e pastėr Islame.

    Raporti nė fjalė, ka theksuar se e gjithė kjo ėshtė rezultat i punės sė palodhshme tė qendrave islamike tė cilėt veprojnė nė Gjermani, si dhe kjo shifėr ėshtė nė rritje e sipėr.

    Berlini ėshtė cilėsuar si qendra mė kryesore e myslimanėve nė Gjermani, qytet ky me 3 milionė popullsi e cila pėrbėn gjithsej 4 % tė popullsisė sė Gjermanisė, ku rreth 800 mijė banorė tė kėtij qyteti janė

  2. #2
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Ēifuti e gjeti lehtėsimin nė Islam

    Amerikani Aaron Siebert-Llera asnjėherė nuk e ka marrė Islamin
    seriozisht, nė kohėn kur ai ia nisi sė pari kėrkimin e tij shpirtėror.
    Por, pėrfundimisht ai gjeti nė besimin Islam tė gjitha llojet e
    jetės sė disiplinuar pėr tė cilėt ka qenė nė kėrkim.
    "Me kėtė rast unė kam ndjerė sikur kam gjetur njė shtėpi ku mund tė
    vendosė tė gjitha moralet, idealet e mia, mėnyrėn e jetės qė e jetoja."
    Siebert-Llera i tha gazetės Sun – Times tė Qikagos , me 14 Shator.


    Aaron Siebert-Llera (nė tė djatht)

    Siebert-Llera ėshtė lindur nga babai ēifut amerikan dhe nga nėna
    romano katolike amerikane. Ai lutej duke vendosur Yllin e Davidit nė disa
    ditė dhe duke vendosur kryqin nė ditėt tjera. Por 31 vjeēari asnjėherė
    nuk e gjeti atė gjėnė "e brendshme" pėr tė cilėn ishte nė kėrkim.
    Pastaj erdhi ngjarja e 11 shtatorit, duke ndryshuar kursin e jetės sė tij.
    Ai filloi tė lexonte rreth Islamit, duke ditur tė dallonte pa problem
    ndėrmjet ekstremistėve qė e kidnapuan aeroplanin dhe shumicės sė
    muslimanėve.

    Ai poashtu bleu njė kopje tė Kur'anit Fisnik, duke hulumtuar nėpėr faqet
    e librit pėr tė gjetur atė qė thoshin disa se ka predikim tė terrorizmit,
    por ato nuk i gjeti.
    Pas dy vitesh nė Ēikago erdh deri te pika kthesė nė jetėn e tij.
    Ai takoi njė femėr meksikano–amerikane nė Lojola ku i ndiqte studimet.
    Pas konvertimit tė saj ajo e vendosi hixhabin. " Unė definitivisht pashė
    ndryshime tek ajo, si shenja komforti dhe njė shkallė e dukshme
    lumturie. Ajo fitoi lehtėsi nė jetėn e saj." tha Siebert-Llera. Pas kėsaj
    Siebert-Llera filloi tė mendoj mė seriozisht rreth Islamit, vizitoi Xhaminė
    nė Bridgeview, nė Illinois, ku mėsoi parimet e Islamit si namazi, zekati
    dhe haxhi. Nė vitin 2004 e pranoi Islamin, dhe filloi ti falė pesė kohėt e
    namazit dhe ta agjėrojė Ramazanin.

    Njeriu i njėjtė
    Siebert-Llera i humbi shumė nga shokėt e tij pas konvertimit tė tij nė
    Islam.
    Familja e tij poashtu mendonin se konvertimi atė do ta kthente nė
    terrorist. Por, ai asnjėherė nuk u dekurajua. "I thashė babės: unė nuk
    do tė bėhem Taliban dhe tė shkoj nė Afganistan". "Unė do tė mbes ai
    qė jam". Siebert-Llera beson se familja e tij ka pranuar pa problem
    konvertimin e tij nė Islam.
    Nė kohėn e ēeljes sė iftarit tė Ramazanit tė tij tė parė tė enjten, me 13
    shtator, Siebert-Llera pranoi njė thirrje telefonike nga nėna e tij duke ia
    uruar Ramazanin.
    Ai ėshtė duke e mbajtur telefonin mobil ende nė dorė, duke pritur tė
    njėjtėn gjė edhe nga babai dhe motra. E din qė do ta thirrin.

    Nga IOL

  3. #3
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Prifterinj homoseksuael ne Vatikan. Skandal ne televizjonin

    Prifterinj homoseksuael ne Vatikan. Skandal
    ne televizjonin italian La7.


    Prononcimet: "Nje pjese e mire e prifterinjve jane
    homoseksual""Kam qene i lidhur me nje djale siēiljan per dhjet
    vjet, nese dy burra duhen nuk ka rendesi nese je prift apo jo"...



    Prononcimet: "Nje pjese e mire e prifterinjve jane homoseksual" "Kam qene i lidhur me nje djale siēiljan per dhjet vjet, nese dy burra duhen nuk ka rendesi nese je prift apo jo" "Kisha me ne ben si ushtria amerikane: "Une nuk te kerkoj llogari por dhe ti nuk duhet te thuash gje" "Te mbashe veshje prifti eshte terheqese. A do te beje dashuri me mua?" Keta qe flasin jane prifterinje homoseksual te filmuar nga nje kamer e fshete gjate takimeve te tyre me nje djale te njohur ne linjat e ēatit per homoseksual.
    Gjysem ore filmim eshte trasmetuar te henen ne mbremjen e 2 tetorit ne programin "Exit" te drejtuar nga spikerja e njohur Ilaria D'Amico ne kanalin televiziv La7.

    Nje hetim ne nje bote te fshehte, pa asnje paragjykim – thote spikerja - vetem deshira per te zbuluar nje te vertete. Ēdo gje ka nisur nga nje e-mail i mberritur ne redaksi nga nje djal homoseksual, frekuenteues i rregullt linjave te ēatit per gay. Thoshte se kishte njohur shume prifterinj homoseksual dhe i kishte takuar personalisht neper takime ne ambjente te fshehta. Realizuesit e programit kishin regjistruar telefonatat ku djali kishte rene dakort me prifterinjt per takimet e fshehta, me pas kane filmuar ēdo detaj te takimeve me nje kamer te fshehte.

    Fytyrat e prifterinjve paraqiten te mbuluara me efekte te posaēme te realizuara ne studiot e televizjonit, zeri eshte i deformuar. Ne nje fare pike imazhet nderpriten. Spikerja shpjegon se qellimi i emisionit eshte thjesht te tregoj dhe jo te shokoj telespektatoret, edhe pse emisjoni transmetohej ne oret e vona te nates filmime te tilla nuk mund te transmetoheshin. Prezantohen me nickname (pseudonime qe i perdorin kur ēatojne) thone se jane prifterinje dhe nuk e kane problem te organizojne nje takim.
    Tre takimet e filmuara; Prifti i pare eshte me simpatiku dhe bujari: "Po te kthehesha dhe nje here prapa ne kohe nuk do te hiqja dore nga Kisha, do te behesha prift, ke shume avantazhe, ndihmon nevojtaret. Eksperiencen e pare me nje burre e kam patur pasi isha bere prift, para dhjete vjetesh. Megjithate ndjehem mire me homoseksualizmin tim. I dyti eshte me i guximshmi. Tregon se ka patur me qindra takime: "Ne kolegjin e prifterinjve me izolonin nga frika mos me zbulonin te tjeret, por pasi mbarova shkollen nuk kam patur me frike nga askush" Thote edhe se me homoseksualet Kisha eshte hipokrite, pasi ne Vatikan ka shume homoseksuale." Takimi i trete eshte edhe me i veshtiri dhe qe beri me teper buje ne mediat italiane. Takim ndodhi ne sheshin "Shen Pjetri". Kuptohet qysh nga telefonata qe nuk behet fjale per nje prift te thjeshte. Ne biseden e pare ne ēat thote se ka tendenca sadomazokiste. Pas takimit ne sheshin "Shen Pjetri" zhvendosen ne nje zyre luksoze. Djali duket i shqetesuar por kleriku i larte e qeteson duke i thene: "Nese do te ikesh nuk ka problem". Imazhet rifillojne me bisedat rreth kishes: -Nuk e kane me homoseksualet por – thote prifti – e kane me raportin para martese. Homseksualet nuk mund te martohen keshtu qe nuk mund te kene raporte seksuale". Pastaj nervozizem, asnje deshire per intimitet si ne takimet e tjera. Prifti dhe djali afrohen. – "Je duke mekatuar para syve te Zotit", i thote djali, "Une nuk e shoh si mekat" pergjigjet prifti. Djali replikon: "Atehere ēfare kuptimi ka qe ti je prift?". "Ketu mbarone historia jone – pergjigjet prifti – paske shume pretendime, do te shoqeroj deri tek ashensori e nese te ndalon ndokush mos trego gje". Ka qene pikerisht filmimi i trete qe ka tronditur Vatikanin dhe opinionin publik italian. Me pare kane qene te njohura shume raste kur prifterinjte kane qene akuzuar per homoseksualizem apo pedofili. Por ne shumicen e rasteve gjyqet jane mbyllur ne rrethana misterioze. Por ky i fundit ishte i pari qe faktonte implikimin e nje qytetari te Vatikanit dhe kleriku te larte.
    Pas tre filmimeve te fshehta transmetohet intervista me nje tjeter prift homoseksual (dhe ky me fytyre te mbuluat dhe ze te deformuar). Pranon te tregoj historine e tij. Partnerin e pare e ka njohur ne kolegjin e prifterinjve. Nje djale i ri, i shkelqyer, inteligjent, drejtonte korin gjate sherbesave fetare ne kishe. Kur njoha ate – thote prifti – ka qene "Dita me e bukur e jetes time, hera e pare qe perjetoja se bashku dy dashurite; dashurine per Zoten dhe ate per njeriun" Me pas ne nje raport tjeter tregohet dashuria e priftit me nje tjeter burre qe ka zgjatur per shume vite. "Edhe pse pastaj largesia na ndau" thote Don Felice (emer i sajuar). Ai akuzon kishen dhe thote: "Kisha ka frike se mos homoseksualizmi eshte pedofili, por e kane gabim. Pedofilia eshte krim, por nuk ka te bej me homoseksualizmin. Kisha duhet ti ndaj gjerat." Me pas prifti tregon jeten e tij te veshtire duke dekluarar qe ne prifterijte homoseksuale "Levizim si indianet ne kohen e kaubojeve, nga frika se mos na zbulojne. Por une jam i vetedijshem se Zoti eshte me i larte se zemrat tona, Ai i kupton ndjenjat tona".

  4. #4
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Intervistė me njė te konvertuar ne islam gjerman

    Kam vendosur qė ta thėrras tėrė Gjermaninė nė Islam
    me punėn e tė cilit vetėm nė dy vitet e fundit islamin e kanė pranuar dy mijė e shtatėqind gjermanė.
    06.12.2007 13:36
    Reklam


    Intervistė - Pierre Vogel, dai – Kam vendosur qė ta thėrras tėrė Gjermaninė nė Islam

    05 Dhjetor 2007

    Nė vizitė nė Bosnje ka qenė misionari i njohur gjerman – daiu Pierre Vogel alijas Salahudin Ebu Hamza. Fjala ėshtė pėr mė tė mirin e boksit nė Gjermani i cili para disa vitesh ka pranuar Islamin dhe me punėn e tė cilit vetėm nė dy vitet e fundit islamin e kanė pranuar dy mijė e shtatėqind gjermanė. Kemi shfrytėzuar qėndrimin e tij nė BeH dhe biseduam rreth Islamit nė Gjermani, pėr jetėn e tij, pėr misionarizmin islam….

    Aktivistėt e organizatės studentore "Demus" kah mesi i muajit nėntor kanė pasur mysafir Pierre Vogelin, njėrin prej daive mė tė suksesshėm europian. Nė bisedėn e kėndshme Salahudin Ebu Hamza, si quhet tani, na flet pėr rininė e hershme tė tij. Na tregon se ėshtė i lindur nė Gjermaninė perėndimore, afėr qytetit tė Kelnit. Babai i tij ėshtė protestant, ndėrsa nėna katolike. Ėshtė interesante se gjithmonė ka qenė i interesuar pėr fenė. E ka kryer gjimnazin e mesėm katolik nė tė cilin, programi ka qenė i bazuar nė edukimin e fortė katolik. "Falenderoj Allahun, shumė kam pėrfituar nga ajo shkollė" na tregon Vogel.




    "Nė atė shkollė vėmendje tė posaēme i ėshtė kushtuar edukatės sė mirė dhe moralit". Ėshtė munduar qė nxėnėsit tė arrijnė tė bėhen besimtarė sa mė tė mirė. Pas shumė leximeve tė librave fetarė katolikė dhe pas shumė polemizimeve me profesorėt dhe priftėrinjtė e vet, ai hasi nė shumė kontradikta dhe parregullėsi nė krishterizėm.
    "Pėr shembull, nė Bibėl shkruan se Juda ėshtė mbytur duke u varur nė litar, ndėrsa nė librat e apostujve shkruan se ai ka rėnė nė tokė dhe ka vdekur. Poashtu nė Bibėl kam hasur nė sqarime jologjike sa i pėrket krijimit tė Tokės. Ėshtė e njohur se Kisha ka mbytur shumė njerėz tė cilėt kanė pohuar se Toka ėshtė e rrumbullaktė dhe se ajo rrotullohet. Kisha nuk ka pasė asnjė dyshim se Toka ėshtė pllakė e rrafshtė, dhe nuk ėshtė e rrumbullaktė. Pasi qė kam hasur nė kėtolloj kontradikta nė librat e shenjtė tė tė krishterėve, kam qenė i brengosur pėr njė kohė tė gjatė. Shumė kam medituar dhe jam pyetur se ēka ėshtė kuptimi i jetės. Nėse nuk ka Zot, atėherė pėr ēfarė shėrben jeta jonė, a ka kjo botė arsye dhe qėllim tė ekzistojė. Nuk ka pasė mė kuptim tė jem i krishterė. Dhe atėherė e ndėrpreva tė jem besimtar. Nuk besoja nė atė fe dhe jetoja vetėm ashtu, vetėm sa pėr tė jetuar, me njė jetė pa qėllim" na tregon rininė e tij Vogel.

    Ashtu si shumica e moshatarėve tė tij edhe Vogel ka filluar rregullisht ti vizitojė diskoklubet dhe vendet e ngjashme ku takohen tė rinjtė. Kjo ėshtė njėkohėsisht edhe periudha kur fillon me ushtrime intenzive tė boksit. "Kisha dėshirė tė bėhem boksieri mė i mirė. Dhe pas punės shumė tė lodhshme dhe tė rėndė, arrita tė bėhem i pari i juniorėve nė Gjermani nė kategorinė time. E doja atė sport dhe kisha rezultate shumė tė mira. Vendosa tė bėhem boksier profesionist dhe edhe kėtu pata sukses. Kam pasė shtatė ndeshje profesionale. Asnjėherė nuk kam pasė humbje" me krenari shpalos Vogel.

    Njė ditė duke qenė nė njė shoqėri mė tė gjerė ju afrohet njė anėtar i organizatės Dėshmitarėt e Jehovait. Ai njeri foli shumė fjalė fyese rreth islamit dhe e shau profetin Muhammed, a.s, Kur'anin dhe ēdo gjė lidhur me Islamin. Vogeli thotė:
    " Foli aq fjalė tė pahijshme rreth Kur'anit sa qė vendosa qė vetė ta lexoja Kur'anin dhe tė vėrtetohem nė vėrtetėsinė e fjalėve tė tij. Motra ime e kishte njė Kur'an tė pėrkthyer nė gjermanisht. E morra dhe me njė frymė e lexova. Vė nė dukje se para kėsaj kam lexuar Biblėn, Dhjatėn e Vjetėr dhe tė Re. Por ju bėj be se nuk kam gjetur libėr ku mė bukur pėrshkruhet Zoti.
    Pas leximit tė parė e kam dashur Kur'anin. Por nuk doja qė menjėherė ta pranoja Islamin. Doja qė tė vėrtetohesha nė vėrtetėsinė e Islamit dhe madhėshtinė e tij. Sepse, mė parė e besoja Biblėn dhe pastaj hasa nė shumė gabime brenda saj. I thashė vetes, kėtė libėr duhet qė edhe njėherė ta lexoj , qė tė jem plotėsisht i sigurtė. I lexova edhe njėherė tė gjitha librat e shenjtė Biblėn, Teuratin, Zeburin, dhe pastaj pėrsėri Kur'anin prej fillimit deri nė fund. E pastaj edhe njėherė e lexova Dhjatėn e Re. Dhe pėrsėri Kur'anin. Deri atėherė derisa u binda se Kur'ani ėshtė i vėrtetė. Nė tė njėtėn kohė i lexova tė gjitha librat e tė gjitha religjioneve, madje edhe te hindusėve. Nė tė gjitha librat gjeja gabime. Pėrveē nė Kur'an.


    Pyetja e paevitueshme pėr ata qė ė pranojnė Islamin dhe e braktisin fenė nė tė cilėn kanė qenė, ėshtė si e kanė pritur prindėrit, familja dhe shokėt kalimin tėnd nė Islam ?

    VOGEL: Prindėrit, falė Zotit, kanė pasė kuptueshmėri. Poashtu edhe gjyshja ime. Shpesh flasim rreth Islamit dhe ēdo gjė qė ju flas ju ofroj edhe argument pėr to. Ata nuk kanė kundėrargument. Unė jetėn e kam rregulluar sipas Sheriatit dhe pėr kėtė ata nuk munden pėr asgjė tė mė akuzojnė. Edhe mė tutje i dua si mė parė. Raporti im ndaj tyre nuk ka ndryshuar aspak. Nėse pėrpiqen tė gjejnė diēka kundėr meje, janė tė vetėdijshėm se nuk kanė asnjė argument dhe pėr kėtė mė kanė pranuar tė tillė ēfarė jam. Faleminderit Allahut pėr kėtė.


    Na thuaj, ēfarė ėshtė raporti i shtetit gjerman dhe popullit ndaj islamit?


    Vogel: Ėshtė i ndryshėm. Ka qė janė armiq tė mėdhenjė tė Islamit, dhe ka qė janė tė hapur dhe e respektojnė Islamin. Sa i pėrket shtetit, ka anė pozitive si dhe anė negative. Pėr shembull, nė Gjermani nuk ėshtė problem tė keni mjekėr dhe tė falni namaz kudo ku keni mundėsi. Por tani po pėrpiqen tė bėjnė problem ēėshtjen e hixhabit nėpėr shkolla. Dhe sillen rregullore me tė cilat muslimanėt nė Gjermani ta kenė jetėn sa mė tė vėshtirė.

    Por pėr fat tė keq, pėr kėtė nuk ėshtė fajtore vetėm qeveria. Pėr kėtė fajtor janė edhe organizatat e mėdha nė vendin tonė. Ata natė e ditė pėrpiqen tė tregohen totalisht lojalė nė kuptimin qė mund tė ndryshojnė rregulloret islame. E fshehin tė vėrtetėn nga njerėzit dhe nė kėtė mėnyrė vetėm e nėnēmojnė veten e tyre. Kjo ėshtė rrugė totalisht e gabueshme.

    Kanė marrė lejet pėr ndėrtimin e xhamive, por ēka ėshtė qėllimi i kėtyre xhamive dhe qendrave islame kur nė to nuk kryhen kurrėnjėfarė aktiviteti. Po ndėrtohen xhami tė cilat po "shėndrohen" nė muze. Neve na duhen xhami tė cilat janė tė mbushura dhe ku falet namazi.

  5. #5
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Kurban Bajrami nė Spanjė - rekorde tė reja

    Kurban Bajrami nė Spanjė - rekorde tė reja





    Kėtė vit muslimanėt e Spanjės festėn e Kurban Bajramit e pritėn me njė sukses historik dhe thyerjen e dy rekordeve tė reja. Me fjalė tė tjera, kėto rekorde janė: rritja e numrit tė haxhinjėve spanjoll qė kėtė vit janė nisur pėr nė vendet e shenjta dhe therja e numrit mė tė madh tė kurbaneve nė festėn e Kurban Bajramit, krahasuar me vitet e mė pashme. Sa i pėrket suksesit historik ai ka tė bėj me vendimin e pushtetit lokal nė krahinėn e Katalonisė qė muslimanėve pėr herė tė parė t'ju lejohet qė vet t'i therin kurbanėt e tyre.

    Sipas burimeve gazetareske kėtė vit mė shumė se 1500 haxhinjė spanjoll janė nisur pėr nė vendet e shenjta pėr ta kryer haxhin. Sipas njoftimeve tė pėrfaqėsuesve tė kasapėve dhe mishshitėsve spanjoll kėtė vit, gjatė festės sė Kurban Bajramit i cili nė Spanjė filloi ditėn e mėrkurė mė 19.12.2007, janė therur mė shumė se 350 mijė dele.

    Pėrfaqėsuesi i kėsaj kryesie theksoi se therjet janė kryer nė harmoni me dispozitat islame dhe nė koordinim tė plotė me pėrfaqėsuesit e organizatave muslimane tė kėtij vendi. Therjen e kanė kryer kasapėt mysliman.

    Pushteti lokal nė Kataloni kėtė vit u ka lejuar muslimanėve qė pėr herė tė parė t'i therin vet kurbanėt e tyre, kjo ėshtė bėrė pas kėrkesave kėmbėngulėse nga ana e muslimanėve qė jetojnė nė kėtė regjion. Pėrndryshe, nė Kataloni jetojnė mė shumė se 300 mijė mysliman, shumica e tė cilėve vijnė nga Afrika veriore dhe Pakistani, dhe tė cilėt paraqesin fuqi tė konsiderueshme ekonomike nė regjion.

  6. #6
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Njė grua hebreje pranon islamin

    Gruaja 31 vjeēare e cila jetonte nė qytetin Akka tė Palestinės sė okupuar, deklaroi se e ka pranuar Islamin dhe ka gjetur qetėsinė nė pėrkuljen ndaj Allahut.

    Gruaja hebre edhe pėrkundėr kundėrshtimeve tė ashpra tė familjes sė saj zgjodhi Islamin dhe e ndėrroi emir nė Ajete " Pėr herė tė parė e kam gjetur qetėsinė dhe lumturinė nė jetėn time' shprehet Ajetja e cila pranoi Islamin para njė grup dijetarėsh musliman duke deklaruar kelime-i shahadetin. Ajetja pretendon se ėshtė e gatshme tė pėrmbush tė gjitha obligimet qė burojnė nga Islami.
    Ajetja dėshiron tė vizitoj Mekken dhe tė kryej Haxhin dhe Umren. "Jam nė gjendje tė sakrifikoj tė gjitha qė i kam pėr Islam duke mos menduar pėr asgjė tjetėr veēse tė jem nė rrugėn e Allahut" shprehet nė mėnyrė bindshme kjo muslimane e re.

    Ajetja para disa vitesh ishte martuar me njė arab dhe asaj i kishin lėnė shumė pėrshtypje raportet qė kishte me muslimanėt e Akkės dhe me familjen e burrit. Kėshtu qė pati mundėsi tė njohet mė afėr me Islamin."I kam praktikuar pesė kohėt e namazit para se ta pranoj Islamin por frikėn e vėrtetė ndaj Allahut e kam ndier vetėm atėherė kur Islami depėrtoi thellė nė zemrėn time"-thotė Ajetja


    "Edhe kur kamė qene hebre nuk i kam kryer obligimet fetare por pasi u njoftova me fenė Islame frika ndaj Allahut gradualisht u vendos nė zemrėn time. Lumturinė, sigurinė dhe qetėsinė shpirtėrore kam gjetur vetėm nė Islam, vetėm pas vendosjes sė frikės ndaj Allahut nė zemrėn time"thotė Ajetja

    Pas faljes sė namazit tė ikindisė nė xhaminė El Xhezar tė shoqėruar nga besimtaret tjera muslimane, Ajetja kishte vendosur tė tregoj se e pranon Islamin, dhe ėshtė shumė e lumtur pėr kėtė vendim ngase vetėm Islami ėshtė solucion i vetėm pėr gjetjen e tė mirave.


    Pasi qė e pranoi Islamin Ajetja i regjistroi fėmijėt nė shkollėn arabe si dhe i ndėrroi emrat e vajzave tė saj, tė cilat i emėrtoi me emra muslimane pėrkatėsisht Amine dhe Fatima..

    .
    Ajetja tregon se i pėlqen shumė tė dėgjojė poezitė muslimane dhe ilahitė e Sami Yusufit.Ajo deklaron se Allahu i ka dhuruar asaj njė jetė tė re dhe gjuhėn e saj gjithnjė e shoqėrojnė disa ajete nga Kurani Famėlartė qė i ka mėsuar.


    Nėna dhe babai janė shtangur me vendimi e vajzės sė tyre dhe nuk kanė dėshiruar tė pranojnė kėtė realitet tė ri. "Pas reagimeve tė para negative nėnė ėshtė zbutur paksa ndėrsa i lutem Allahut qė edhe sjelljet e babit tim tė ndryshojnė" tregon Ajete

    Ajete duke komentuar pėr rrethanat e brendshme prezente nė tokat plestineze, thekson se pėrēarja e brendshme i gėzon izraelitėt ngase kjo ėshtė ėndrra e kamotshme e hebrenjve. "Mė kanė kėshilluar motrat besimtare se mėsimi mė i mirė pėr kėtė situatė del nga Sureja Huxhuratė"kėshillon Ajetja.

    Duku i bėrė thirrje El Fetihut dhe Hamasit, Ajete i kėshillon tė dyja palėt qė tė marrin librin e Allahut si gjykues midis tyre.

  7. #7
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Futbollistet Eric Abidal & Franc Ribery kan zgjedhur fen

    Futbollistet Eric Abidal & Franc Ribery
    kan zgjedhur fenė Islame

    Eric Abidal, futbollist i njohur francez i cili nė muajin e kaluar u
    bashkua rradhėve tė Barcelonės , zgjodhi fenė Islame. Abidal, i cili pohoi
    se qė nga fėmijėria ka pasur simpati ndaj fesė Islame, e quajti veten Bilal.



    "Nuk e pranova Islamin pse jam i martuar me njė grua muslimane nga Algjiri, por nė
    fėmijėri nė lagjen ku jetoja muslimanėt mė kanė lėnė pėrshtypje tė thellė" deklaron ylli i
    Barcelonės. Po ashtu Bilali delaron se mbetjet e fesė Islame nė Spanjė kanė ndikuar
    shumė te ai.

    Bilal Abidal, i lindur nė Lion tė Francės, muajin e kaluar kishte nėnshkruar kontratė katėr
    vjeqare me klubin spanjoll, me vlerė prej 15 milion euro.

    Abidali ishte transferuar nga ekipi Lille nė Lion nė vitin 2004 dhe ishte pėrgėzuar tri herė
    me titullin e kampionit nė kėtė klub.

    Shoku mė i mrė i Abidalit po ashtu kishte zgjedhur Islamin



    Franc Ribery, i cili mbron ngjyrat e Bajernit tė Munihut, ėshtė miku mė i ngushtė i
    Abidalit. Edhe Ribery para disa viteve ishte kthyer nė fenė Islame duke e zgjedhur po
    ashtu emrin Bilal.

    "Fėmijėrinė time e kam kaluar nė mesin e muslimanėve, askush nuk mė ka bėrė presion tė
    bėhem musliman ndėrsa arsyet i mbaj pėr vete" kishte deklaruar Ribery.



    Ribery duke u lutur…

    Ribery kishte deklaruar se ka pasur njė jetė shumė tė vėshtirė por paqen e ka gjetur pasi
    qė e ka pranuar Islamin.

  8. #8
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Shtohet prirja e priftėrinjve evropianė pėr tė studiuar Isla

    Shtohet prirja e priftėrinjve evropianė pėr tė
    studiuar Islamin

    Gazeta franceze 'Le Monde' shkruan se priftėrinj katolik janė tė pritur tė
    studiojnė fenė islame nė mėnyrė qė tė mund tė kuptojnė realitetin nga
    trillimet.



    Gazeta franceze 'Le Monde' shkruan se priftėrinj katolik janė tė pritur tė
    studiojnė fenė islame nė mėnyrė qė tė mund tė kuptojnė realitetin nga
    trillimet.

    Njė prift anonim nė njė intervistė me gazetėn 'Le Mond' thekson: "Nė
    lagjen time Kisha ėshtė e boshatisur dhe xhamia ėshtė plotė. Kjo mė
    shtyn t'i kushtojė njė vėmendje mė tė madhe Islamit".

    Ai ka marrė pjesė nė seancat mėsimore tė organizuara nga shėrbimi i
    marrėdhėnieve me Islamin qė varet nga Konferenca e peshkopėve tė
    Francės dhe pėr njė javė ka studiuar Islamin nga aspekti fetar, historik,
    shpirtėror, social dhe kulturor. Peshkopėt katolikė janė tė mendimit se
    marrėdhėniet me Islamin kanė mbetur sipėrfaqėsore dhe se Kisha
    katolike ka frikė tė njihet me tė vėrtetat e Islamit.

    Peshkopėt francezė kanė krijuar njė grup pune pėr thellimin e dialogut
    mes katolikėve dhe myslimanėve dhe njė prej tyre thekson: "Nė kishėn
    katolike marrėdhėniet me Islamin karakterizohen nga ekstremizmi ose
    indiferentizmi.

    Prifti francez Roxhe Mishel thekson se neve nuk na kanė
    mėsuar islamin as nė shkollė dhe as nė kishė, por e dimė mirė se Islami
    ėshtė i gjerė dhe mė i thellė sesa propagandohet nė perėndim dhe ėshtė
    mė se e nevojshme tė studiohet kjo fe interesante pėr tė kuptuar
    ndryshimin mes trillimeve dhe tė vėrtetės.

  9. #9
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Epishkopi Martinus deklaroi ...Tė gjithė njerėzit duhet ta t

    Tė gjithė njerėzit duhet ta thėrrasin Zotin "Allah"

    Episkopi romano-katolik nė Holandė ėshtė i bindur se tė gjithė njerėzit e
    tė gjitha besimeve duhet pėrdorur fjalėn arabe "Allah" pėr Zotin, f
    jalė e cila pėrdoret tek krishterėt arab, pėr t'u avancuar
    mirėkuptimi ndėrfetar.





    "Allah ėshtė njė fjalė shumė e bukur pėr Zotin", deklaroi episkopi
    Martinus "Tiny" Muskens, nga ipeshkvija
    jugorė Bred, nė njė show televiziv kėtė javė. "A nuk duhet tė themi tė
    gjithė se prej sodit Zotin do ta quajmė Allah?!" Ai, gjithashtu, shtoi se
    nė Indonezi, ku kaloi tetė vite, ka shumė kohė qė priftėrinjtė gjatė
    meshave pėrdorin fjalėn "Allah". "Nė zemėr tė Sakramentos, Zoti atje
    thirret Allah, pse edhe ne nuk fillojmė ta bėjmė tė njėjtėn gjė?"

    Episkopi katolik thotė se njerėzit pa kurrfarė nevoje zihen pėr shkak tė
    terminologjisė sė tillė. "Ēka i intereson Zotit se si do ta quajmė? Ky ėshtė problemi ynė."
    Episkopi Muskens ėshtė ndarė nga mendimet e liderėve tė Vatikanit duke
    lejuar pėrdorimin e kondorit si mjet i mbrojtjes kundėr sidės. Ai nė vitin
    2006. ka udhėtuar pėr nė Ugandė pėr ta pėrkrahur punėn e grupit tė
    ashtuquajtur "Parandaloni sidėn sot", e cila ėshtė marrė me distribuimin
    e kondomeve Ai, gjithashtu, sugjeroi se ata qė janė tė uritur mund ta
    vjedhin bukėn pėr tė ngrėnė.
    Gerrit de Fijter, kryesues i kishės protestante nė Holandė, ka
    pėrshėndetur ēdo tentim pėr "krijimin e dialogjeve tė shumta". Por, ai
    nuk e pėrkrah kėtė propozim. "Ta quajmė Zotin Allah nuk ėshtė nė
    harmoni me identitetin perėndimor. Kėtu nuk shoh kurrfarė dobie", tha
    tė mėrkurėn pėr gazetėn me tirazhin mė tė madh nė Holandė „De Telegraf“.
    Anketa nė atė gazetė tregon se 92% nga 4.000 tė anketuar nuk
    pajtohen me episkopin Muskens.
    Episkopi Meskens, i cili sė shpejti pritet tė largohet pėr shkak tė
    problemeve shėndetėsore, pranon se sugjestioneve tė tija do t'u
    nevojiten njė apo dy decenie qė tė jenė tė pranuara.
    Fjala "Zot" ka kuptimin e dhurimit, drejtėsisė dhe aftėsisė. Burimi i kėsaj
    fjale mund tė gjendet nė termin arab „jude“ (Bujari), burimi i sė cilės
    ėshtė „jawada“. Ajo ėshtė ekuivalent i fjalės angleze "good" (i mirė).
    Fjala "Allah", mund tė njihet me fjalėn angleze "all" (i tėrė, i plotė,
    komplet), gjė qė jep njėrėn ndėr karakteristikat mė tė mira tė atributeve
    tė Allahut; I Gjithėdijshmi (All-Knowing), I cili sheh tė gjitha
    (All-Seeing), I Cili dėgjon tė gjitha (All-Hearing), I Mėshirshmi
    (All-Merciful) etj.

  10. #10
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Islami fe e keqkuptuar dhe keqinterpretuar nė Evropė

    Islami fe e keqkuptuar dhe keqinterpretuar
    nė Evropė


    Patrisia Hatixha Del Monte, njė myslimane nga Italia nė njė intervistė pėr
    media ka thėnė se feja islame ėshtė fe e keqkuptuar dhe
    keqinterpretuar nė Evropė.




    Zonja Del Monte, e cila ėshtė edhe bashkėpunėtore e sajtit 'Islam
    Online' nė pėrgjigje tė pyetjes nė lidhje me librin e botuar kohėve tė
    fundit nė Itali 'Rroftė Izraeli' ka thėnė se autori i kėtij libri Mukdi Al'lam
    posedon njė qėndrim negativ ndaj fesė sė pastėr islame dhe se kjo libėr
    aspak nuk ėshtė serioze dhe nuk mund tė pasqyrojė realitetin pėr tė
    cilin ka nevojė sot bota.
    Patrisia Hatixha Del Monte duke iu pėrgjigjur pyetjes rreth njė deklarate
    tė liderit tė partisė italiane 'Bashkimi Kombėtar', Xhan Franko Fratini,
    i cili kishte thėnė se hytbet nėpėr xhamitė e Italisė duhen tė lexohen nė
    gjuhėn italiane, ėshtė shprehur se kjo deklaratė e Fratinit mund tė
    shkaktojė urrejtje tė myslimanėt dhe funksionarėt italian duhet tė
    tregojnė kujdes tė madh kur flasin pėr fenė islame.

  11. #11
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Sar'a - SĖmundja E Shkaktuar Nga Ndikimi I Xhinit-shejtan

    Shėrimi i SAR'AS[/B]
    Sar'a ėshtė sėmundje shpirtėrore e cila rrjedh (buron) nga ndikimi (prekja) i xhinit-shejtan (tė marrit ograk) ku i sėmuri ēdoherė nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr fjalėt e tij qė i flet, psikikisht ėshtė i desekuilibruar, nuk mund tė mbajė mend, fizikisht nuk ėshtė stabil dhe nuk mund tė kontrollohet nė lėvizjet dhe veprimet. Kjo ėshtė njė lloj ēmendurie, epilepsie apo njė lloj tjetėr ērregullimi psikofizik. Mttnd tė shkaktohet nga ndikimi (veprimi) i xhinėve tė kėqinj nga shkaqe tė ndryshme.
    Ibn Kajim el-Xhevziu thotė:
    "Janė dy lloj tė sar'as:
    a) sar'a e shkaktuar prej shpirtėrave te kėqinj dhe fėlliqur tokėsor (El-ervah el-habithe esh-sherire el-erdije),
    b) ērregullimi medicinal.
    Lloji i parė shėrohet me ndihmėn e investimit tė dy lloj pėrpjekjeve:
    1. nga ana e tė sėmurit, dhe
    2. nga ana e mjekut (shėruesit).
    I sėmuri duhet tė investojė fuqinė e tij personale dhe pėrpjekjen e tij nė kthimin e sinqertė kah Krijuesi dhe Zoti i kėtyre shpirtrave dhe strehim tė drejtė (et-tea'uvuz) ku do tė bashkohet dhe shkrihet komponenta e zemrės dhe gjuhės, sepse kjo ėshtė njė lloj lufte. Fitorja kundėr armikut nuk vjen vetėm me ndihmėn e armėve, pos nėse ajo ėshtė me kualitet nga vetvetiu, dhe nėse ndihmesi ėshtė i fuqishėm dhe i fortė. Nė rast se ndonjėra prej komponenteve tė cekura mungon, atėherė fitorja vjen nė pyetje, e posaēėrisht nėse mungojnė tė dyjat; nėse zemra ėshte e zbrazėt, pa iman (besim), pa frikėrespekt dhe mbėshtetje nė Allahun, dhe nėse nuk ka armė.


    Kėto dy komponentea duhet t'i posedojė edhe mjeku. Nuk mjafton vetėm tė thotė: "Dil!", ose "Bismilah", ose "La havle ve la kuvvete ila bilah". Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] thonte: "Dil, o armik i Allahut, unė jam Pejgamber i Allahut!"
    Kam parė shejhun tonė (Ibn Tejmijen) si ia dėrgonte njeriut tė sėmurė personin i cili to tė fliste me xhinin qė ka hyrė nė te dhe do t'ia percillte porosinė: "Shejhu tė porositė: 'Dil, se kjo nuk tė ėshtė e lejuar!' I sėmuri pas kėsaj do tė zgjohej nga transi. Ndonjėherė shejhu personalisht korrespondonte me te e ndonjėherė ndodhte qė xhini i keq nuk donte tė del, ndėrsa ky e detyronte (tė dilte) me goditje (mshuarje). I sėmuri do tė zgjohej duke mos ndjer dhimbje. Kėtė shumė herė e kemi parė.
    Veēanėrisht gjatė kohė nė veshin e tė sėmurit kėndohej ajeti:
    "A menduat se Ne u krijuam kot dhe se nuk do ktheheni ju te Ne?" (Mu'minun: 115)
    Mė ka treguar shejhu se njėherė njė tė sėmuri i kishte kėnduar rukje nė vesh e ishte lajmėruar xhini duke thėnė: "Po!", me zė tė rėndė. "Prandaj", tregon shejhu, "mora shkopin dhe fillova ta godas nėpėr damarėt e qafės deri sa nuk u lodha. Tė pranishmit menduan se personi vdiq nga goditjet. Papritmas u lajmėrua njė xhin grua (femėr) duke thėnė:
    "Unė e dua!"
    "Ai ty nuk tė don!" - i ishte pėrgjigjur shejhu.
    "Dua tė bėj Haxhxhin me te!" - kishte thėnė xhini femėr.
    "Ai nuk don tė shkon nė Haxhxh me ty!" - i ishte pėrgjigjur.
    "Atėherė do tė dal nga ai pėr shkak tė kerameteve tua." – kishte thėnė xhini.
    "Jo, por dil duke iu nėnshtruar Allahut dhe Pejgamberit tė Tij." ia kishte kthyer shejhu.
    "Mirė, do tė dalė".
    I sėmuri pasi erdhi nė vete shkonte djathtas-majtas duke thėnė:
    "Ē'kėrkoj unė te shejhu?"
    E pyetėn: "E tė gjitha ato goditje qė i more nga ai?!"
    "Pse do tė mė godiste shejhu kur unė nuk kam bėrė asgjė tė keqe?".
    Aspak nuk i kujtohej se e kishte rrahur (goditur) shejhu.
    Shejhu i shėronte duke kėnduar Ajetul-Kursinė dhe duke i urdhėruar qė mjeku dhe i sėmuri gjatė kohės t'i kėndojnė duke i pėrsėritur; e po ashtu edhe suret "Mua'vidhetejn".
    Thėnė shkurt, ky ėshtė njė lloj sar'i (kur xhini hyn nė trupin e njeriut) shėrimin e tė cilit nuk e mohojnė pos njė grup i vogėl tė injorantėve tė cilėt nuk kanė dituri dhe mend.

    Xhinėt e kėqinj mė sė shumti ndikojnė tek ata tė cilėt kanė besim tė dobėt, zemrat e tė cilėve janė tė zbrazura nga imani, gjuhėt e tė cilėve nuk janė tė lagura me dhikėr dhe strehim te Allahu, dhe ata tė cilėt nuk mbrohen me mburoja tė imanit dhe Sunetit, e kur i takojnė xhinėt e kėqinj, tė paarmatosur dhe tė zhveshur, u bėjnė cytje dhe ndikojnė nė ta.

    Argumentet tradicionale pėr ekzistimin dhe shėrimin e kėsaj sėmundjeje

    Ekzistojnė shumė argumente nga Sherijati tradicional qė vėrtetojnė ndikimin e xhinėve-shejtanė nė formė tė sar'as. Nė Kur'an thuhet:
    "Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrehen ndryshe pos siē ngrehet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit." (Bekare: 275)
    Nė komentin mė tė njohur klasik tė Kur'anit nga Imam Taberiu thuhet se "ngacmimi i shejtanit ėshtė njė formė e sar'as ose ēmendurisė.
    Nė tefsirin e Kurtubiut nė sqarimin e kėtij ajeti thuhet:
    "Nė kėtė ajet kemi argument kundėr atyre qė thonė se sar'a nuk ndodh nga ana e xhinit, dhe kundėr atyre qė thonė se kėto janė dukuri natyrore, e shejtani nuk mund tė lėvizė nėpėr trupin e njeriut dhe tė shkakton tė ashtuquajturin mess, apo njė lloj ēmendurie."
    Nė hadithin tė cilin e transmeton Taberiu, pėrmendet se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] ka shėruar njė djalosh tė cilin e kishin sjellur tė lidhur, sepse ishte nė gjendje tė ēmendurisė. Pejgamberi [sal-allahu alejhi ve selem] e godiste nė shpinė duke thėnė: "Dil, o armik i Allahut! Dil!", derisa shikimi i tij i ēmendurisė nuk u kthjellua plotėsisht.
    Mandej bėri lutje dhe e fėrkoi me duar nėpėr fytyrė. Pas kėsaj u shėrua dhe ishte nė gjendje tė tillė shėndetėsore saqė askush nga shoqėria e tij nuk ishte mė i menēur dhe mė normal se ai. Nga kjo ndodhi mund tė konkludojmė se:
    1. Shejtani, armiku i Allahut, mund tė ndikon nė njeriun nė forme tė sėmundjes sė sar'as (kur xhini hyn nė trupin e njeriut).
    2. Ky lloj i sėmundjes mund tė shėrohet ashtu siē ka vepruar Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem].
    3. Shejtani mund tė bashkohet me njeriun, tė hyn nė trupin e tij dhe tė ndikon nė te. Kjo kuptohet nga pjesa e transmetimit ku Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] kėrkon daljen e shejtanit nga trupi i personit tė sėmurė. Logjikisht ėshtė qė daljes t'i paraprijė hyrja.
    E ngjashme ėshtė edhe ndodhia qė transmetohet nga El-Hejthemi ku pėrmendet se Pejgamberit [salallahu alejhi ve selem] i erdhi njė grua e cila kėrkonte qė ta lutė Allahun [subhanehu ve teala] pėr shėrimin e djalit tė saj i cili ishte i ēmendur. Ai kėrkoi t'i sjellin ujė. I sollėn njė enė tė vogėl nga guri me ujė ku pėshtyri, ia lau fytyrėn, i bėri lutje dhe urdhėroi: "Laje me ketė dhe lute Allahun qė ta shėrojė." Transmetuesi pastaj thotė: "Kėrkova nga ai qė tė mė ipet nga ai ujė pėr pėr djalin tim. Mora pak me gishta dhe e fėrkova. Pas kėsaj djali im ishte njeriu mė i shėndoshė, e pyeta edhe atė grua pėr djalin e saj, e mė tha se ėshtė shėruar plotėsisht.
    Ebu Davudi transmeton ndodhinė tė cilėn En-Neveviu nė "Edh-kar"-in e tij thotė se ėshtė autentik, nė tė cilėn Harixhetu ibn es-Salt transmeton hadithin nga xhaxhai i tij, i cili kishte pranuar Islamin para Pejgamberit [salallahu alejhi ve selem], dhe duke u kthyer prej tij i takoi disa njerėz qė mbanin njė njeri tė pranguar. I thanė se si mes veti kishin biseduar: "Me siguri, kolegu i tij (Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem]) ėshtė dėrguar me ndonjė tė mirė dhe tė dobishme pėr njerėzit." Mandej e pyetėn pėr atė se a ka ndonjė send me tė cilėn (muslimanėt) shėrohen? (Ai mė pastaj rrėfen):
    "I kėndova rukje (disa pjesė nga Kur'ani) nė formė tė Fatihas derisa nuk u shėrua. Ai mė dhuroi njėqind dhenė. Shkova te Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] dhe e lajmėrova pėr kėtė. Mė pyeti: A lexo ve diē tjetėr pos kėsaj?" I thashė: "Jo!" Ai mė tha: "Merre atė dhuratė. Mjerr pėr ate qė ushqet prej rukjes jo tė drejtė! Ti je ushqyer prej rukjes sė drejtė".
    Kjo ndodhi transmetohet edhe nė kėtė version:
    "I ka lexuar rukje tri ditė, nė mėngjes dhe mbrėmje, nė formė tė pėrsėritjes sė Fatihas. Pasi ia lexonte suren, e mblidhte pėshtymėn dhe e pėshtynte. "
    Ibn Tejmije konsideron se xhinė hynė nė trupin e njeriut, e ky ėshtė edhe mendim i ehlis-sunneti i cili pajtohet me konsensus pėr kėtė ēėshtje. Nė njeriun shkaktojnė sar’ėn dhe flasin nė te me gjunė tė cilėn ai nuk mund ta kontrollojė. Transmetohet se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] ka thėnė nė transmetimin e Buhariut dhe Muslimit: "Shejtani qarkullon nė trupin e njeriut nėpėr enėt e gjakut."
    Transmetohet se Ahmed in Hambeli, themelues i medhhebit hambelit, shėronte sar’an. Atij i ėshtė ankuar hafifja El-Mutevekili nė rastin e vajzės-robėreshės sė shokut tė tij e cila kishte sėmundjen e sar’as. Imam Ahmedi i nxori nallet prej druri me rypa nga fletat e pallmės me tė cilat merrte abdest dhe ia dha shokut tė tij duke i thėnė:
    “Shkonė rezidencėn e hafifes, ulu para kokės sė robėreshė dhe i thuaj (xhinit qė kishte hyrė nė trupin e tė sėmures): ‘Tė ka dėrguar Ahmedi kėtė mesazh: A dėshiron tė dalėsh me dėshirė apo dėshiron tė fitosh shtatėdhjetė goditje me kėto nalle.”
    Xhini i keq u lajmėrua nė gjuhėn e tė sėmures:
    “Dėgjuam dhe u nėnshtruam. Sikur tė na urdhėronte Ahmedi tė shpėrngulemi prej Irakut do tė shpėrnguleshim. Ahmedi (me tė vėrtetė) i nėnshtrohej Allahut, e kush i nėnshtrohet Allahut meriton qė ēdokush t’i nėnshtrohet atij.”
    Xhini doli nga ajo vajzė dhe ajo u bė plotėsisht normale, lindi fėmijė dhe ēdo gjė ishte nė rregull derisa ishte Ahmed in Hambeli gjallė. Kur vdiq, xhini prap u kthye nė trupin e asaj gruaje. Halifja iu drejtua Ebu Bekr el-Merveziut, i cili e trashėgoi Ahmed in Hambelin si dijetari mė i njohur i asaj kohe. Ai, duke ditur pėr rastin e Ahmedit, mori nallen dhe u drejtua tek e sėmura. Por, xhini u lajmėrua duke refuzuar t’i nėnshtrohet duke thėnė se Ahmed in Hambeli i ishte plotėsisht i nėnshtruar Allahut [subhanehu ve teala] prandaj xhinėve iu ishte urdhėruar se duhet patjetėr t’i nėnshtrohen, gjė qė nuk ishte rasti me El-Merveziun.
    Ngjashėm transmetohet edhe pėr Ibn Tejmijen, siē cekėm mė parė.
    Nxėnėsi i tij Ibn Kajimi tregon se ndodhte qė shehu vetėm dėrgonte ndokend me porosi qė xhini tė del nga trupi i tė sėmurit e kjo mjaftonte pėr shėrim. Nė raste tjera kėtė e bėnte ai vetė. Ndonjėherė kishte raste tė ndonjė xhini tė keq i cili nuk i nėnshtrohej, ku e pėrdorte metodėn e goditjeve tė forta me shkop e qė tė pranishmit mendonin se i sėmuri nuk mund tė pranon gjithė kėto goditje dhe rrahje e tė mbetet gjallė. Por, i sėmuri zgjohej prej transit dhe gjendjes sė ēmendurisė plotėsisht nė gjendje normale, i habitur duke pyetur se ē’kėrkon shejhu te ai, duke mos iu kujtuar kurrfarė rrahje dhe goditjeje.

    Situatat nė tė cilat sulmojnė xhinėt

    Ngacmimet e xhinėve (messi) mund tė ndodhin nė rast kur:
    <LI>njeriu iriton xhinin me ndonjė veprim tė pakujdesshėm i cili e godet, ngase xhini ėshtė i padukshėm (e lagė me ujė tė nxehtė gjatė derdhjes sė ujit, rrėzohet mbi te etj.) <LI>xhini mashkull apo femėr dashurohet nė ndonjė krijesė njerėzore, <LI>xhini i keq pa kurrfarė arsye bėn zullum, e kjo ndodh nė katėr raste tek njerėzit:
    <LI>kur njeriu ėshtė shumė i hidhėruar, <LI>kur frikėsohet shumė,
    kur ėshtė shumė i gėzuar, dhe
    kur ėshtė nė depresion tė madh."
    Hyrja dhe bashkimi me njeriun mund tė ndodhė nga natyra dhe karakteri i xhinit tė cilėt janė jomaterial, respektivisht janė krijuar nga "flaka e zjarrit"

    Simptomet e ndikimit tė xhinėve

    Simptomet e personit tė sėmurė mund tė ndahen nė ata qė manifestohen publikisht dhe nė ėndėrr. Simptomet nė ėndėrr janė:
    1. pagjumėsia, zgjimi i shpeshtė, ngrihet dhe ecėn nėpėr gjumė, ėndrrat e kėqija,
    2. ndjekja nė ėndėrr nga e cila nuk mund tė iket,
    3. ėndėrrimi i kafshėve: gjarpėrinj, maca, qenė, luanė, minj etj.
    4. shtrėngimi i dhėmbėve,
    5. tė qeshurit e pakontrolluar, qarje, piskėllimė dhe vajtim,
    6. ėndėrrimi i vetvetes nė varr apo nė ndonjė vend tė shkretė,
    7. ėndėrrimi i njerėzve me dimensione tė panatyrshme: tė zgjatur, tė shkurtuar, tė zinj,
    8. tė ėndėrruarit e tmerrit dhe fantazmave. Simptomat qė mund tė ndjehen publikisht janė:
    1. Nxitje e brendshme e averzionit dhe largimit nga ēdo lloj adhurimi sidomos nga namazi dhe dhikri,
    2. kokėdhimbja konstante e cila nuk ka shkaqe medicinale,
    3. mosprezenca e shpirtit (gjallėrisė),
    4. plogėshtia dhe pėrtacia fizike e cila tė pėrkujton lėvizjet e pakontrolluara tė robotit,
    5. tė shtangurit dhe krizat nervore,
    6. dhimbjet nė disa pjesė tė trupit tė cilat ėshtė e pamundur te shėrohen me anė tė mjekėsisė.

    Cilėsitė tė cilat duhet t'i posedojė ai qė bėn rukje

    Ata tė cilėt nė mėnyrė praktike mirren me shėrimin e sėmundjeve tė pėrmendura duhet t'i posedojnė kėto cilėsi:
    1. duhet tė posedojnė akide (besim) tė pastėr tė cilėn e pason praktikimi nė fjalė dhe vepėr,
    2. tė kenė bindje tė plotė nė vėrtetėsinė e Kur'anit si Fjalė e Allahut dhe nė ndikimin e tij nė xhinėt dhe shejtanėt tė cilėt janė tė obliguar me Shpallje,
    3. tė njohin doktrinėn islame tė lidhur me botėn e fshehtė tė xhinėve dhe shejtanėve, sepse gjatė shėrimit dhe kontaktit me xhinėt duhet tė sjellin vendime gjatė sė cilės mund tė bėhen gabime katastrofale,
    4. tė njohin drejtėsinė islame, doktrinėn e saj dhe tė mund tė zbulojnė dredhirat dhe mashtrimet e shejtanit, siē pėrcjellet prej Ibn Tejmisė tė cilit nė njė rast xhini i ka ofruar se do tė del prej personit duke thėnė: "Po dal nga respekti qė kam ndaj ty." Por, shejhu ia kishte kthyer: "Jo! Duhet tė dalėsh duke iu nėnshtruar Allahut dhe Pejgamberit tė Tij",
    5. do tė ishte mirė qė personi qė merret me shėrim tė jetė i martuar qė tė mos bie nė sprova me gratė e sėmura tė cilat gjatė shėrimit nė raste tė shumta, bien nė trans dhe varėsi tė plotė, duke mos u kujtuar aspak, se ē'ka ndodhur me te. Prandaj gjatė tretmanit dhe shėrimit me pacientet e gjinisė femėrore patjetėr duhet tė jetė prezent mahremi i saj qė tė iket nga mundėsia e gabimit, mėkatit,
    6. tė ruhen nga mėkatet, sepse mėkatet i ndihmojnė shejtanit dhe i ipet e drejtė qė tė mos jetė i dėgjueshėm, mos tė nėnshtrohet dhe tė mbetet nė personin e sėmurė,
    7. t'i kryejnė ibadetet dhe obligimet fetare nga tė cilat dobėsohet ndikimi i shejtanit,
    8. tė pėrmendin dhe madhėrojnė Allahun [subhanehu ve teala] nė formėn e pėrshkruar nė Sunet nė situata dhe raste tė ndryshme,
    9. tė kenė nijet tė pastėrt dhe tė drejtė gjatė shėrimit,
    10. tė imunizohen dhe mbrohen me dhikre tė posaēme nga Suneti i Pejgamberit [salallahu alejhi ve selem]. Nėse ndokush i afrohet mė shumė Allahut [subhanehu ve teala] me ibadete, dhikre, nėnshtrueshmėri etj., aq mė tepėr largohet prej shejtanit dhe mundėsisė qė ata tė ndikojnė nė te.
    Rukja
    Nė Sherijat kėto sėmundje shėrohen me anė tė rukjes, d.m.th., me leximin e disa ajeteve tė caktuara nga Kur'ani. Kur'ani ėshtė shėrim siē edhe Vetė Allahu thotė:
    "Ne tė shpallim Kur'anin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr pėrpos dėshpėrim." (Isra: 82)
    Nė transmetimet qė i kanė regjistruar shumė pėrmbledhės tė haditheve siē janė Ibn-Suni, Hakimi, Bejhakiu dhe Abdullah ibn Hambeli jepen zgjidhjet e ajeteve tė cilat lexohen pėr shėrim nga sar'i, gjė qė ėshtė bazė e rukjes qė lexohet gjatė shėrimit tė sar'as.
    Ubej ibn Ka'bi transmeton: "Isha te i Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] kur erdhi njė beduin dhe tha:
    'O Pejgamber i Allahut, kam njė vėlla tė sėmurė?'.
    'Prej ēka vuan ai?' - pyeti Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem].
    'Prej ēmendurisė' - tha fshatari.
    'Ma sjell!' - tha Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem].
    E vendosi para tij e mandej i kėndoi kėto ajete:
    1. Fatihanė:
    2. ajetet prej sures Bekare: 1-4, 163-164, 255, 284-286:
    3. ajetin prej sures Ali Imran: 18,
    4. ajetin prej sures El-A'raf: 54,
    5. ajetin prej sures El-Mu'minun: 116,
    6. ajetin prej sures El-Xhin: 3,
    7. ajetet prej sures Es-Safat: 1-10,
    8. ajetet prej sures El-Hashėr: 21-24,
    9. suren Ihlas dhe Mu'avidhetejn.

    Ajetet e rukjes

    Pra, ajetet e rukjes nė bazė tė kėtij transmetimi janė Fatiha:
    1.Me emrin e Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit
    2. Falėnderimi i takon Allahut, Zotit te botėrave
    3. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit
    4. Sunduesit tė Ditės sė Gjykimit
    5. Ty tė adhurojmė dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė
    6. Udhėzona nė rrugėn e drejtė,
    7. nė rrugėn e atyre ndaj tė cilėve ke bekimin, e jo nė tė atyre qė je i hidhėruar, dhe qė kanė humbur!"
    Bekare:

    Me emrin e Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
    1. Elif, Lam, Mim.
    2. Ky ėshtė libri qė nuk ka dyshim nė te (sepse ėshtė prej All-llahut) ėshtė udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm.
    3. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn, e kryejnė faljen (namazin) dhe prej asaj qė Ne u kemi dhėnė, ata japin (zeqatė, sadaka etj.).
    4. Dhe ata, tė cilėt besojnė nė atė qė t'u shpall ty, dhe nė atė qė ėshtė shpallur para teje, dhe qė janė tė bindur plotėsisht pėr (jetėn e ardhshme nė) botėn tjetėr (ahiretin).
    5. Tė tillėt janė tė udhėzuar nga Zoti i tyre dhe vetėm ata janė tė shpėtuarit.

    102. (e hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i pafé, djajt ishin tė pafé, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe ēka u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t'i thonin: "Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fé!" E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t'i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē'ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.

    163. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshrėplotė, gjithnjė mėshiron.
    164. Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.

    255. All-llahu - s'ka zot pos Tij. I Gjalli, Vigjiluesi. Nuk e ze tė koturit, e as gjumi. E Tija ėshtė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė te Ai, pos me lejėn e Tij? Ai e di se ē'po u ndodhė dhe ē'do t'u ndodhė. Dhe asgjė nga dija e Tij nuk mund tė pėrvetėsojnė, pos sa tė dojė Ai. Ndėrsa pushteti i Tij pėrfshin qiejt dhe tokėn. E nuk lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), ngase Ai ėshtė i Larti, Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe "Ajetul-Kursij")
    256. Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota. E kush nuk i beson tė pavėrtetat, e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm.
    257. All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.

    284. Tė All-llahut janė ē'ka nė qiell dhe ē'ka nė tokė, e pėr atė qė e keni nė shpirtin tuaj, e shfaqėt haptazi ose e mbajtėt fshehtė, All-llahu do t'ju marrė nė pėrgjegjėsi, e Ai ia fal atij qė do dhe dėnon atė qė do. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
    285. I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarit e Tij, dhe thanė: "Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė! Vetėm te Ti ėshtė ardhmėria jonė."
    286. All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e keqe) qė e meritoi. "Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė! Zoti ynė, mos na ngarko neve barrė tė rėndė siē i ngarkove ata para nesh! Dhe Zoti ynė, mos na ngarko me atė pėr tė cilėn nuk kemi fuqi! Na i shlyej mėkatet, na i mbulo tė kėqiat, na mėshiro. Ti je Mbrojtėsi ynė, na ndihmo kundėr popullit pabesimtar!

    Ali Imran:

    18. All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, edhe engjėjt e dijetarėt, dhe se Ai ėshtė Zbatues i drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit, e tė Urtit.
    19. Feja e pranueshme tek All-llahu ėshtė islami, e atyre qė ėshtė dhėnė libri, pasi mėsuam pėr tė vėrtetėn, vetėm nga zilia mes vete kundėrshtuan. E kush mohon argumentet e All-llahut, le ta dijė se All-llahu shpejt do t'I jape llogarinė.

    A'raf:

    54. Vėrtetė, Zoti juaj, All-llahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin, Ai e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė ditės), edhe dielli, edhe hėna e edhe yjet i janė nėnshtruar sundimit tė Tij. Ja, vetėm Atij i takon krijimi dhe sundimi. I madhėruar ėshtė All-llahu, Zoti i botėve.
    55. Lutnie Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e teprojnė.
    56. Mos bėni ērregullime nė tokė pas rregullimit tė saj (me tė ardhur tė pejgamberėve) dhe lutnie Atė duke pasur frikė (dėnimin) dhe duke shpresuar (mėshirėn). S'ka dyshim se mėshira e All-llahut ėshtė pranė atyre tė mirėve.

    117. E Ne e frymėzuam Musain (duke i thėnė): "Hidhe shkopin tėnd!" Kur qe, ai gėlltiste atė qė kishin magjepsuar.
    118. Atėherė u dėshmua e vėrteta dhe u zhduk ajo qė kishin pėrgatitur.
    119. Aty u mundėn ata (magjistarėt dhe faraoni) dhe u kthyen tė poshtėruar.
    120. E magjistarėt u hodhėn (u pėrulėn) nė sexhde.
    121. Dhe thanė: "Ne i besuam Zotit tė gjithėsisė,
    122. Zotit tė Musait dhe tė Harunit!"

    Junus:

    81. E kur i hodhėn ata, Musai u tha: "Kjo qė e sollėt ju tash, vėrtet ėshtė magji!" Po All-llahu do ta asgjėsojė kėtė, sepse All-llahu nuk e pėrkrahė veprėn e tė prishurve.
    82. Dhe me argumentet e veta All-llahu e fuqizon tė vėrtetėn, ndonėse e urrejnė tė pabesėt.

    Ta-Ha:

    69. Tani hidhe atė qė e ke nė dorėn tėndetė djathtė (shkopin), qė t'i gėlltisė ato qė i bėnė ata, sepse ajo qė bėnė ata nuk ėshtė asgjė tjetėr pos mashtrim magjistari, e magistari nuk do tė ketė sukses kudo qoftė.

    El-Mu'minun:

    115. A menduat se Ne u krijuam kot dhe se nuk do ktheheni ju te Ne?
    116. I lartė ėshtė All-llahu, Sunduesi i vėrtet, nuk ka zot tjetėr pos Tij, Zot i Arshit bujar.
    117. E kush adhuron me All-llahun edhe ndonjė zot tjetėr, pėr tė cilin nuk ka kurrfarė fakti, pėrgjegjėsia e tij ėshtė para Zotit tė vet, e mohuesit nuk do tė shptojnė.
    118. E ti thuaj: "O Zoti im, mė fal e mė mėshiro, se Ti je me Mėshiruesi i mėshiruesve!"

    Safat:

    1. Pasha tė rradhiturit (melaiket), qė nė rreshta (safa) qėndrojnė.
    2. Dhe nxituesit, qė me nxitim shtyjnė.
    3. Dhe pasha lexuesit, qė lexojnė pėrkujtimin.
    4. Ėshtė e vėrtetė se Zoti juaj ėshtė vetėm Njė.
    5. Zot i qiejve dhe i tokės e ēka ka mes tyre dhe Zot i lindjeve (tė yjeve).
    6. Vėrtetė, Ne kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) me bukurinė e yjeve.
    7. Dhe me mbrojtje prej ēdo djalli tė prishur.
    8. Ashtu qė nuk mund tė pėrgjojnė parinė mė tė lartė (engjėjt mė tė zgjedhur), pse gjuhen me shkėndija nga tė gjitha anėt.
    9. Ata janė tė pėrzėnė dhe do tė kenė njė dėnim tė pėrhershėm.
    10. Pėrveē atij qė rrėmben vrullshėm, po atė e ndjek ylli qė e djeg.

    Ahkaf:

    29. (Pėrkujto) Kur disa prej exhinėve i drejtuam te ti qė tė dėgjojnė Kur'anin dhe kur u afruan dhe e dėgjuan atė, thanė: "Heshtni!" dhe kur u krye, u kthyen te populli i vet dhe e kėshilluan.
    30. Thanė: "O populli ynė, nė dėgjuam njė libėr tė shpallur pas Musait, qė vėrteton atė para tij, qė udhėzon nė tė vėrtetėn dhe nė rrugėn drejtė!"
    31. O populli ynė, pėrjigjuni thirrėsit tė All-llahut dhe besoni atij! Ai ju falė mėkatet tuaja dhe ju shpėton prej njė dėnimi plot vuajtje.
    32. E kush nuk i pėrgjigjet atij qė thėrret nė rrugėn e All-llahut, ai nuk ėshtė i pamposhtur nė tokė dhe pos Atij, ai nuk ka mbrojtės, tė tillėt janė nė njė humbje tė hapėt!"

    Rrahman:
    33. O turmė e xhinėve dhe e njerėzve, nėse keni mundėsi tė dilni pėrtej kufijve tė qiejve e tė tokės, depėrtoni pra, po nuk mundeni vetėm me ndonjė fuqi tė fortė (por ju nuk e keni atė).
    34. E, cilėn tė mirė tė Zotit tuaj po e mohoni?
    35. Juve dy grumbujve u derdhet pėrmbi flakė zjarri dhe do t'u derdhen rem i shkrirė e nuk do tė keni mundėsi tė mbroheni.
    36. E, cilėn tė mirė tė Zotit tuaj po e mohoni?

    Hashėr:

    21. Sikur Ne ta zbritnim kėtė Kur'an mbi ndonjė kodėr, do ta shihje atė tė strukur e tė ēarė prej frikės nga All-llahu. Kėta janė shembuj qė ua shkoqisim njerėzve, qė ata tė mendojnė.
    22. Ai ėshtė All-llahu qė nuk ka zot tjetėr; vetėm Ai, qė e di tė fshehtėn dhe tė dukshmen, Ai ėshtė Mėshiruesi, Mėshirėbėrėsi!
    23. Ai ėshtė All-llahu qė nuk ka zot tjetėr pėrveē tij, sundues i pėrgjithshėm, i pastėr (prej tė metave qė i mvishen), shpėtimtar (qė i shpėton njerėzit prej ndėshkimit tė padrejtė), sigurues (qė siguroi njerėzit me premtimin e vet dhe pejgamberėt me mrekulli) mbikėqyrės (qė mbikėqyr dhe pėrcjell ēdo send), i plotfuqishėm, mbizotėrues, i madhėrishėm. I lartėsuar ėshtė All-llahu nga ēka i shoqėrojnė!
    24. Ai ėshtė All-llahu, Krijuesi, Shpikėsi, Formėsuesi. Tė tij janė emrat mė tė bukur. Atė (All-llahun) e madhėron ēka ka nė qiej e nė tokė dhe Ai ėshtė ngadhėnjyesi, i urti!

    Xhin:

    1.Thuaj: "Mua mė shpalllet se njė grup i vogėl nga xhinėt i vuri veshin dhe dėgjoi (Kur'anin) dhe (kur u kthyen te tė vetėt) thanė: "Ne kemi dėgjuar njė Kur'an qė mahnit,
    2. qė udhėzon nė tė vėrtetėn, andaj ne i besuam atij dhe Zotit tonė, kurrsesi nuk do t'ia shoqėrojmė mė askė"
    3. Dhe se lartėsia e madhėruar e Zotit tonė, nuk ėshtė qė ka as grua, as fėmijė.
    4. S'ka dyshim se ai mendjelehti jonė fliste tė pavėrteta ndaj All-llahut.
    5. Ndėrsa, ne kemi pas menduar se as njerėzit, as xhinėt nuk flasin gėnjeshtra pėrkitazi me All-llahu,
    6. Dhe se ka pasur burra prej njerėzve, qė kėrkonin ndihmė prej disa xhinėve dhe ashtu ua shtonin atyre edhe mė shumė arrogancėn.
    7. Dhe se ata (njerėzit) kanė menduar, siē keni menduar edhe ju, se All-llahu nuk ka pėr tė ringjallur askė.
    8. Dhe vėrtet, ne kemi hulumtuar ta arrijnė qiellin, po atė e gjetėm pėrplot roje tė forta dhe me shkėndija (zjarri qė djeg),
    9. Dhe ne mė parė hulumtonim nė vendėvėshtrim pėr tė dėgjuar, e kush pėrpiqet tė dėgjojė tash, ai has nė pusinė e shkėndijės sė zjarrtė.

    Ihlas:

    1. Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė!
    2. All-llahu ėshtė Ai qė ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė.
    3. As s'ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.
    4. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė.

    Felek:

    1. Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit,
    2. Prej dėmit tė ēdo krijese, qė Ai e krijoi.
    3. Dhe prej errėsirės sė natės kur ngryset plotėsisht.
    4. Dhe prej dėmit tė atyre qė lidhin dhe fryejnė nyja.
    5. Edhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.

    Nas:
    1. Thuaj: "Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!
    2. Sunduesin e njerėzve,
    3. Tė adhuruarin e njerėzve,
    4. Prej tė keqes sė cytėsit qė fshihet.
    5. I cili bėn cytje nė zemrat e njerėzve,
    6. Qoftė ai (cytėsi) nga xhinėt ose nga njerėzit".

    Fazat e shėrimit

    Vetė shėrimi pėrbėhet prej tri fazave:
    1. pėrgatitja pėr shėrim,
    2. procesi i shėrimit me kėndimin e rukjes,
    3. periudha e postshėrimit (pas shėrimit).

    Fillimi i shėrimit
    Kjo faze pėrbėhet nga pėrgatitjet qė i dedikohen tė sėmurit, atij i cili e bėn rukjen dhe kushtet pėr shėrim tė suksesshėm. Sa i pėrket atij qė shėron dhe tė sėmurit, duhet tė mbrohen dhe imunizohen me mburoja nga Kur'ani dhe Suneti para se tė fillojė shėrimi, thėnien e isti'adhes (formula e mbrojtjes dhe kėrkimit strehim tek Allahu), leximin e Ajetul-Kursisė (Bekare: 255), lutjeve dhe dhikreve.
    Procesi i shėrimit: leximi i rukjes
    Nė kėtė fazė lexuesi i rukjes personit tė sėmurė ia vėndon dorėn e tij tė djathtė nė kokė dhe i lexon rukje, d.m.th., pėrmbledhjen e ajeteve dhe sureve tė cilat lexohen me kiraet tė qartė nė veshin e djathtė tė sėmurit. Nė transmetimin e Ubej ibn Ka'bit pėrmendėm vetėm ajetet qė i ka lexuar Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] njė personi tė sėmurė. Rukja e drejtė ėshtė e lejuar me konsenzus, nėse janė tė plotėsuara kushtet e saja.
    Argumentet e lejimit tė rukjes
    Hadithet e lejimit tė rukjes janė tė shutnta:
    1. Transmetohet nėpėr hadithet autentike se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] i ka bėrė vetes rukje. Buhariu transmeton nga Aishja [radiallahu anha] se ai, kur shkonte tė flejt" fryente nė duar duke lexuar "Kul huvallahu ehad" dhe "El-Muavidhetejn" (Felek dhe Nas), mandej fėrkonte fytyrėn dhe gjithė trupin aq sa mund tė arrinte (prekte).
    2. Po ashtu transmetohet se ka urdhėruar leximin (bėrjen rukje tė therėve). Buhariu ka regjistruar nga Umu Seleme se Pejgamberi [sala-llahu alejhi ve selem] ka parė nė shtėpine e tij njė robėreshė nė fytyrėn e sė cilės mund tė vėreheshin simptomet e cytjes sė xhinit prandaj ka urdhėruar: "Bėni (lexoni) rukje sepse shifet se i ėshtė bėrė cytje."
    3. Transmetohet se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] u ka bėrė rukje tė tjerėve. Buhariu pėrcjell nga Aishja [radiallahu anha] se ai i ka imunizuar dhe mbrojtur disa tė sėmurė duke i fėrkuar me dorė tė djathtė dhe bėrė lutje: "Largoje sėmundjen, o Zot i njerėzve, shėroje sepse Ti je Ai i cili jep shėndet Nuk ka shėrim pos shėrimit Tėnd, shėrim i cili nuk tėrhiqet para sėmundjes."
    4. Transmetohet se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] ka lejuar dhe ratifikuar rastet e bėrjes rukje nga tė tjerėt.
    Buhariu transmeton nga Se'idi ku tregohet se njė grup sahabėsh duke udhėtuar u gjet nė territorin e njė fisi arab. U lajmėruan (paraqitėn) si musafirė, mirėpo u refuzuan dhe nuk u gostitėn. Ndėrkohė ndodhi qė kryeplakun e fisit ta kafshojė njė gjarpėr helmues. U munduan ta shėrojnė duke pėrdorur tė gjitha mėnyrat e njohura tė shėrimit, por nuk mundėn ta shėrojnė. Dikujt nė atė fatkeqėsi iu kujtuan musafirėt ndaj tė cilėve u sjellėn keq prandaj u drejtuan me lutje qė t'u ndihmojnė nė shėrimin e kryeplakut, nėse ndokush prej tyre e njef kėtė shkathtėsi.
    Njėri prej sahabeve u lajmėrua tė bėjė rukje. Mirėpo, i pėrkujtoi pėr sjelljen e tyre ndaj sahabėve si musafirė prandaj refuzoi tė bėn rukje, pos nėse u japin kundėrvlere. U arrit marrėveshja qė pėr shėrimin e tij t'u japin nje tufė dhenėsh. As'habi filloi me pėshtyrje dhe bėrjen e rukjes nė formė tė leximit dhe pėrsėritjes "El-Hamdu lilahi rabil-a'lemin" derisa i helmuari nuk kėrceu sikur tė jetė liruar nga prangat dhe filloi tė ecė. U dhanė tufėn e premtuar. Disa prej sahabėve deshėn qė ta ndajnė mes tyre. Por, lexuesi i rukjes dha propozimin qė kėtė ta bėjnė pasi qė ta lajmėrojnė Pejgamberin [salallahu alejhi ve selem] pėr atė se ēfarė kishin vepruar. Kur arritėn dhe i treguan pėr rastin, ai e lejoi veprėn e tyre duke thėnė: "Prej nga e ke ditur se (Fati-ha) ėshtė rukje? E keni qėlluar! Ndajeni fitimin dhe mua mė inkuadroni nė ndarje."
    Ky transmetim autentik dhe shumė tė tjera janė bazė e konsenzusit pėr lejimin e rukjes e cila mund tė ndahet ne dy lloje:
    a) rukja e cila bėhet pėr shėrim, pasi qė ndonjė person tė sėmuret, dhe
    b) rukja e cila bėhet si preventivė, pėr mbrojtje, imunizim dhe pengim tė sėmundjes.
    Argumentet pėr pėrdorimin e rukjes gjatė shėrimit tė tė sėmurit
    Rukja e cila bėhet pėr shėrim ka bazė nė shumė transmetime:
    1. Aishja, gruaja e Pejgamberit [salallahu alejhi ve selem] tregon se kur Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] sėmurej, meleku Xhibril [alejhi selam] i bėnte rukje: "Nė emėr tė Allahut tė mbrojmė nga e keqja e ēdo magjie, nga ēdo sėmundje tė shėroj." Po ashtu transmetohet verzioni nė tė cilin Xhibrili [alejhi selam] i bėnte rukje: "Nė emėr tė Allahut tė fryejmė (rukje) nga ēdo gjė qė tė mundon."
    2. Aishja transmeton se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] "kur sėmurej dikush nga familja e tij, fryente nė te duke kėnduar 'El-Muavidhetejn'. Kur edhe ai ra nė shtratin e vdekjes fryeja nė te dhe e fėrkoja me dorėn e tij qė ishte mė me begati se e imja."
    Argumentet e rukjes preventive
    Po ashtu edhe rukja preventive qė bėhet, pėr pengimin e ndikimit dhe sėmudjes ka argumente nė hadithe, siē janė transmetimet:
    1. Buhariu nga Ibn Abasi transmeton se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] nipave tė tij, Hasanit dhe Husejnit, u ka bėrė rukje pėr mbrojtje, duke thėnė se stėrgjyshi i tyre (Ibrahimi [alejhi selam]) u ka bėrė Isma'ilit dhe Is'hakut: "Kėrkoj strehim te Allahu me fjalėt e Tij tė plota nga ēdo shejtan dhe brengė, dhe nga ēdo sy qė merr mėsyshė."
    2. Muslimi transmeton se Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] ka thėnė: "Kur ndokush nga ju hyn nė shtėpi le tė thotė: 'Kėrkoj strehim te Allahu me fjalėt e Tij tė plota nga e keqja qė ėshtė krijuar', nuk do ta dėmton asgjė derisa nuk e lėshon (braktisė) atė vend."
    3. Ahmedi nė "Musned"-in e tij transmeton hadithin autentik nė tė cilėn Othman ibn Ebil-'Asi i ėshtė ankuar Pejgamberit [salallahu alejhi ve selem] me fjalėt:
    "O Pejgamber i Allahut, shejtani mė pengon qė tė falem dhe lexoj."
    Ai iu pėrgjigj: "Ai ėshtė shejtani i cili e ka emrin Hinzeb. Kur ta ndjeshė, thuaje "Istiadhen" dhe pėshtyj tri herė nė anėn e majtė."
    Othmani thotė: "Bėra kėshtu, e Allahu [subhanehu ve teala] e largoi (shejtanin) nga unė."
    Rukja e drejtė
    Rukjet tė cilat janė transmetuar nga Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] duhet bėrė nė mėnyrė tė drejtė pa shtuar dhe pakėsuar diēka, ngase janė nga natyra doktrinare. Nėse ėshtė transmetuar se rukja e caktuar ėshtė lexuar nė mbrėmje, atėherė nuk lejohet qė ajo tė bėhet pas dreke dhe ngjajshėm.
    Mirėpo, nėse nga pėrvoja argumentohet dobia e ndonjė rukjeje qė nuk ėshtė doktrinarisht e caktuar, e as qė i prishė kushtet e rukjes sė drejtė, do tė ishte e lejuar tė bėhet, ngase kjo nėnkuptohet nga Suneti.
    Buhariu transmeton nga Ebti Se'idi ku thuhet se njė njeri i erdhi Pejgamberit [salallahu alejhi ve selem] duke iu anktiar se vėllai i tij ka dhimbje nė bark. Ai e urdhėroi:
    "Jepi mjaltė!"
    Pastaj i erdhi edhe herėn e dytė, e ai (Pejgamberi) prap i tha:
    "Jepi mjaltė!"
    Prap erdhi duke vėrtetuar se kėtė herė ai atė e kishte bėrė. Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] tha:
    "Tė vėrtetėn e ka thėnė Allahu [subhanehu ve teala], ndėrsa barku i vėllait tėnd gėnjen. Jepi mjaltė!"
    I dha mjaltė, ndėrsa ai mė pas u shėrua.
    Nga ky transmetim kuptohet se e preferuara doktrinare ėshtė mbi pėrvojėn, d.m.th., ajo qė ka ardhur nga Pejgamberi [salallahxi alejhi ve selem] preferohet para asaj qė ėshtė e zakonshme dhe qė ėshtė nga pėrvoja.
    Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] ka lejuar rukjen me prejardhje jodoktrinare tė cilėn sahabėt e kanė mėsuar nga tė tjerėt, nėse nuk ka pasur pengesa nė Sherijat. Muslimi transmeton nga Ebu Zubejri se njė njeri akrepi e kishte kafshuar dhe helmuar derisa ishin ulur me tė Dėrguarin e Allahut [salallahu alejhi ve selem] e dikush kishte thėnė: "O i Dėrguar i Allahut, t'i kėndoj rukje?"
    Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] tha: "Kush mund t'i ndihmon vėllait tė vet le ta bėjė atė (punė, veprim)."
    Muslimi transmeton nga A'vf ibn Malik el-Eshxheiu i cili thotė:
    "Kemi praktikuar rukjen edhe nė kohėn para Islamit. Thamė: "O i Dėrguar i Allahut, ē'thua ti pėr kėtė? Ai tha: "M'i tregoni ato rukje t'i shoh! Rukja ku nuk ka shirk ėshtė e lejuar."
    Nga ky transmetim mėsojmė se ėshtė e lejuar ēdo rukje qė nė vete nuk pėrmban shirk, qė e shkatėrron monoteizmin islam, pėrndryshe Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] nuk do kishte kėrkuar t'i tregojnė pėr rukjet e tyre para Islamit, por a priori do t'i refuzonte dhe do tė kėrkonte tė bėhen vetėm rukjet nga Kur'ani dhe Suneti.
    Nga transmetimi qė flet pėr rukjen kuptojmė veprimin (praktikimin) e saj tė pėrgjithshem pėr shėrimin e sėmundjeve dhe nuk ėshtė specifike vetėm pėr disa sėmundje tė caktuara.
    Kushtet e rukjes sė drejtė
    Duke u mbėshtetur nė tekstet e mėparshme tradicionale, mund tė nxjerrim apo definojmė kushtet e rukjes sė drejtė:
    1. Rukja duhet tė ketė pėrmbajtje monoteiste dhe definitivisht duhet tė jetė pa kurrfarė shtesa tė shirkut. Nuk duhet tė pėrmbajė kurrfarė betimi nė krijesat e Allahut siē janė Dielli, Hėna, yjet, xhinėt, melekėt etj. Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] ka thėnė: "Kush betohet nė dikė tjetėr pos Allahut, vetėm se ka bėrė shirk."
    Po ashtu, nuk guxon tė pėrmbajė lutje ose kėrkesė pėr ndihmė nga krijesat e Allahut nė gjėrat qė nuk mund tė ndihmojė askush pos Allahut [subhanehu ve teala] dhe janė vetėm nė kompetencat e Tij.
    Nė Kur'an thuhet:
    "E ata qė i lutni nė vend tė Tij nuk posedojnė as sa njė cipė (e hurmave, fije). Nėse ata i thėrritni, ata nuk dėgjojnė thirrjen tuaj, po tė zėmė se dėgjojnė nuk mund t'ju pėrgjigjen juve nė Ditėn e Kijametit, ata do tė mohojnė adhurimin tuaj ndaj tyre." (Fatir: 13,14)
    2. Rukja nuk guxon tė pėrmbajė sihr dhe magji. Sihri ėshtė haram (i ndaluar) dhe konsiderohet lloj shirku.
    3. Rukja nuk guxon tė bėhet edhe nga ai qė bėn fall dhe tregon (parashikon), ose flet pėr gajbin; po edhe nėse nuk ėshtė sihirbas. Ahmedi dhe Hakimi transmetojnė hadithin ku thuhet: "Kush shkon te fallxhori (shortari) apo te fallxhiu dhe i beson atij ka mohuar ate qė iu ėshtė zbritur Muhamedit [salallahu alejhi ve selem]."
    4. Rukja duhet tė jetė e kuptueshme, sepse ajo qė nuk mund tė kuptohet mund tė ketė mbeturina tė shirkut, e ajo patjetėr duhet tė mėnjanohet. Ibn Haxheri ka regjistruar se dijetarėt pajtohen pėr lejimin e rukjes sė drejtė:
    a) Tė jetė fjalė e Allahut apo tė pėrmendurit dhe dhikri i emrave tė Tij tė mirė, si dhe atributeve tė Tij,
    b) Tė jetė nė gjuhėn arabe ose pėrkthimi i kuptimeve tė lejuara me Sherijat,
    c) Tė jetė i bindur se rukja nga vetvetiu dhe ai qė e lexon nuk janė vendimtare nė shėrim, por ėshtė Allahu [subhanehu ve teala],
    5. Rukja duhet tė jetė nė mėnyrėn e pėrcjellur nga Pejgamberi [salallahu alejhi ve selem] dhe gjeneratės sė sahabėve, e nuk duhet tė jetė nė formėn e ndaluar, sikur qėllimisht tė lexojė xhunub (personi nė gjendje tė papastėr), nė varreza, hamam (banjo), te shkruhen nė diē shkronja dhe shenja tė rukjes duke shikuar yjet dhe ngjajshėm; apo tė shkruhen nė vende tė papastėrta etj.
    6. Nuk duhet tė shahet apo mallkohet
    7. Lexuesi i rukjes dhe i sėmuri nuk duhet tė kenė bindje se rukja nga vetvetiu shėron apo shpėton nga fatkeqėsitė. Lutjet dhe mbrojtjet e ndryshme qė lexohen, janė njė lloj arme apo mjeti qė nuk ndikon vetėm me mprehtėsinė e tij, por me fuqinė dhe shkathtesinė e atij qė e bėn, d.m.th. edhe lexuesi duhet t'i posedojė disa veti tė caktuara dhe plotėsojė disa kushte pėr rukje. Rukja duhet tė jetė e lejuar (xhaiz) ose bile e pėlqyer (mendub).
    Lexuesi duhet tė jetė nė shkallėn e pėrgjegjshmėrisė me nijet tė pastėr dhe t'i ketė plotėsuar kushtet pėr lutje tė pranuar, qė Allahu [subhanehu ve teala] tė dėshirojė shėrimin dhe paradestinimin e tij.
    Pas bėrjes sė rukjes, xhini i cili ėshtė shkaktar i sėmundjes tė detyrohet tė largohet nga trupi i tė sėmurit. Nėse xhini vetėm me lexim detyrohet tė del, kjo ėshtė mėnyra mė e mirė. Mirėpo, nėse kjo nuk arrihet, atėherė duhet detyruar qė te flasė dhe bisedojė, godasė, duhet pėrdorur metoda tė ndryshme, qė me ndihmėn e Allahut tė detyrohet tė del.
    Faza e tretė e shėrimit
    Kjo ėshtė periudhė e pas leximit tė rukjes dhe perbėhet prej detyrave tė rėnda pėr tė sėmurin qė tė mbrohet dhe imunizohet, qė xhini mos tė kthehet prap nė trupin e tij. Mbrojtja arrihet vetėm me besim, praktikėn fetare dhe ibadete (adhurime) nga i sėmuri. Tė sėmurit patjetėr i duhet ndihma e antarėve tė shtėpisė dhe shoqerisė tė cilėt mund t'i ndihmojnė duke bėrė ēmos qė tė mos bėhen mėkate nė shoqėri tė sėmurit, pėr t'i mos ndihmuar shejtanit tė mbetet, apo tė kthehet pasi qė ėshtė larguar me rukje.
    Posaēėrisht, tė sėmurit qė janė shėruar nga kėto sėmundje duhet tė kenė kujdes qė:
    1. sipas mundėsisė ēdoherė tė jenė me abdest dhe rregullisht t'i falin namazet me xhemat (kjo vlen pėr burrat),
    2. tė dėgjojnė ose lexojnė Kur'an,
    3. mos tė dėgjojnė muzikė, kėngė dhe tė mos shikojnė programe tė ndaluara nė TV-tė,
    4. tė marrin abdest para se tė flejnė, tė lexojnė Ajetul-Kursinė dhe ajetet e fundit te sures Bekare,
    5. nė ēdo tre ditė tė lexojnė nė shtėpi suren Bekare,
    6. para se tė flejnė tė lexojnė suren Mulk, kurse pas sabahut suren Ja Sin,
    7. tė jenė nė shoqėri tė njerėzve tė mirė, e tė largohen nga shoqėritė ku bėhen mekate,
    8. gruaja duhet tė mbulohet sipas rregullave tė Sherijatit,
    9. ēdo ditė duhet tė lexojė ose dėgjojė njė xhuz nga Kur'ani,
    10. nė mėngjes njėqind herė tė pėrsėrisisė kėtė dhikėr (La ilahe ila-llahu vahdehu la sherike leh. Lehul-mulku ve lehul-hamdu ve huve 'ala kuli shej'in kadir)
    "S'ka tė adhuruar pėrveē Allahut, Njė dhe i Pashoq, Atij i takon sxindimi dhe lavdėrimi. Ai ėshtė i Plotfuqishėm mbi ēdo send."
    11. para ēdo pune dhe aktiviteti tė thotė Bismilah,
    12. mos tė flejė vetė,
    13. sipas nevojės, pėr ēdo ditė tė lexojė dhikre dhe lutje tė posaēme qė janė pėrmendur si mburojė.
    Kėshilla praktike
    Ndodhė qė gjatė pėrpjekjes sė shėrimit tė personit tė sėmurė me rukje, thjesht mos tė ketė sukses. Shkaqet mund tė jenė, shpesh, te lexuesi i rukjes ose te i sėmuri.
    Nė tė vėrtetė tentimet e shėrimit dhe kėndimit nga disa persona jokompetentė dhe qė nuk i plotėsojnė kushtet, qė nuk janė aq tė bindur nė ndikimin e Kur'anit, nė vend se ta iritojnė xhinin mund ta bindin nė mundėsinė e mbetjes te personi i sėmurė. Prandaj tentimet e para tė shėrimit janė shumė te rėndėsishme si dhe ajo qė tė bėhen nga persona me vetitė e pėrmendura dhe mėnyrėn e lejuar.
    Nga ana tjetėr, i sėmuri me bėrjen e mėkateve dhe sjelljen jokorrekte ndaj fesė, mospėrmbajtjes sė tretmanit per shėrim, i jep legjitimitet dhe tė drejtė xhinit tė mbetet nė te. Bėrja e mėkateve nga ana e tė sėmurit ngjallė ndjenjė te xhini se ėshtė nė ambient tė tij, sikur nė shtėpinė e tij, nga e cila askush nuk e rrėmbenė. Prandaj ndodhe qė i sėmuri, derisa i kėndohet rukje pandėrprerė gogėson nga mėrzia sikur dėshiron tė thotė: "Pse po mė shqetėson nė shtėpinė time?!"
    Ndonjėherė gjatė bėrjes sė rukjes, i sėmuri ndjen trallisje (i mirren mendtė), shtrėngesė dhe dridhje, por xhini nuk lajmėrohet. Nė kėtė rast rukja lexohet tri herė, e nėse edhe nė kėtė rast nuk ka ndryshime, tė sėmurit i preferohet tretman i posaēėm tė cilit do t'i pėrmbahet njė muaj. Pas kėsaj prap i bėhet rukje e cila duhet tė jetė efikase dhe do ta detyrojė xhinin qė ta lė dhe, me ndihmėn e Allahut, tė largohet nga trupi i tė sėmurit, nėse i sėmuri nė mėnyrė precize i ėshtė pėrmbajtur tretmanit dhe udhėzimeve qė e iritojnė xhinin.
    Nė tė njėjtėn mėnyrė veprohet edhe kur xhini lajmėrohet, por refuzon tė del.
    Nė rast se i sėmuri fillon tė qajė gjate leximit, duke mos mundur tė pėrmbahet, kjo ėshtė shenjė se ka tė bėje me sihėr dhe duhet t'i lexohen ajete tė sihrit.
    Ndonjėherė xhini lajmėrohet duke piskėlluar, kanosur dhe bėrė zhurmė. Nuk duhet pasur frikė prej tij. Nė kėtė rast ėshtė mirė t' i lexohen ajetet qė flasin pėr dobėsinė e kurtheve tė shejtanit: "...s'ka dyshim se intriga e djallit ėshtė e dobėt..."
    nė disa raste xhini shahet dhe i kanoset atij qė bėn rukje. Hidhėrimi nuk ndihmon dhe nuk zgjedh asgjė, kėshtu qė lexuesi i rukjes duhet tė jetė i qetė dhe tė bėjė durim.
    Ndonjėherė xhini pėrdorė dinakėri dhe mashtrime e miklohet me fjalėt: "Ti je i mirė dhe njeri i devotshėm. Do tė dal pėr shkak teje, etj." Duhet pėrgjigjur: "Unė jam njeri i thjeshtė, e ti dil duke iu nėnshtruar Allahut tė Lartėsuar."
    Nėse xhini ėshtė i padėgjueshėm, atėherė lexohet Kur'an mbi ujė tė cilin i sėmuri duhet ta pijė. Xhini do tė ndjejė dhimbje nga kjo dhe do tė dalė, nėse don Allahu.
    Nė rast se xhini lajmėrohet e pastaj ikė nėpėr trupin e tė sėmurit gjatė marrjes sė a'hdit pėr dalje, atėherė detyrohet qe tė kthehet duke lexuar katėr ajetet e sures Er-Rrahman:
    "O turmė e xhinėve dhe e njerėzve, nėse keni mundėsi tė dilni pėrtej kufijve tė qiejve e tė tokės, depėrtoni pra, po nuk mundeni vetėnt me ndonjė fuqi tė fortė (por ju nuk e keni atė)."
    e vazhdon mėtej.
    - Ndonjėherė xhini dėshiron tė lė pėrshtypje se ka dalė nga trupi e nė fakt ai nuk ka dalė. Kjo mund tė vėrtetohet duke vėnė dorėn nė kokėn e tė sėmurit e cila nė mėnyrė jo tė natyrshme dridhet nėse ai ende ėshtė prezent.
    Xhini i shtėrnguar me rukje, ndonjėherė, daljen e tij e kushtėzon. Nėse kushtet nuk janė nė kundėrshtim me Sherijatin e Allahut, mund tė mirren parasysh, por vetėm si nėnshtrueshmėri ndaj Allahut, e jo xhinit. Nėse kushtet janė nė kundėrshtim me ligjin e Allahut, nuk duhet tė mirren parasysh, e as qė duhet pėrfillur.
    Nė rast tė dėbimit tė xhinit, lexuesi i rukjes, i sėmuri dhe tė gjithė pjesmarrėsit e shėrimit duhet falėnderuar Allahun [subhanehu ve teala] duke i bėrė sexhde.
    Nė rast tė shėrimit lexuesi nuk duhet tė thotė: "Unė e kam larguar" ose "Unė e kam shėruar", por "Ėshtė shėruar me dėshirėn e Allahut". Kryelartėsia hap dyert e veprimit dhe mashtrimit tė shejtanit.

  12. #12
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Kurani pėr trurin

    Allahu i Madhėruar thotė nė Kuran duke treguar pėr njė njeri jobesimtar i cili e ka ndaluar Pejgamberin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) tė falet nė Qabe
    "Jo, Jo! Nėse nuk tėrhiqet, vėrtet do ta kapim pėr flokėsh mbi ballė. Floku rrenacak, mėkatar." (Alak, 15-16)
    Pse nė Kuran ėshtė pėrshkruar pjesa e pėrparme e kokės si diēka qė gėnjen dhe bėn mėkate?
    Pse nė Kuran ėshtė thėnė se ai personi gėnjen dhe bėn mėkate? Ku qėndron lidhja e pjesės sė pėrparme tė kokės me gėnjeshtrėn dhe mėkatin.
    Nėse e shikojmė kafkėn nga pjesa e pėrparme e kokės do tė shohim pjesėn e pėrparme tė trurit. Por, ē'na thotė fiziologjija pėr funksionin e kėsaj pjese. Libri me titullin "Fillet e anatomisė dhe fiziologjisė pėr kėtė pjesė tė trurit thotė: "Motivimi si dhe parashikimi i lėvizjes zbatohet nė pjesėn e poshtme tė kafkės tė ashtuquajtur truri i pėrparėm. (shiko foton nr.1) Ky ėshtė regjioni i palcės membranore i cili kryen funksionin e asocimit.
    Lidhur me lidhjen e trurit me motivacionin, kjo pjesė e pėrparme gjithashtu konsiderohet qėndėr funksionale pėr agresion apo sulm.
    Pra, kjo pjesė e trurit ėshtė pėrgjegjėse pėr planifikim, motivim dhe inicim pėr sjellje tė mirė dhe tė keqe dhe ėshtė pėgjegjėse pėr shprehjen e gėnjeshtėrt dhe tė vėrtetė. Duke marrė parasysh kėtė, ėshtė e arsyeshme ta pėrshkruajmė pjesėn e pėrparme tė kokės si dhe pjesėn e cila bėn mėkat nė qoftėse gėnjen, pra siē qė ėshtė thėnė nė Kuran "…flokėsh mbi ballin… " Sipas profesorit Keith Mur, shkencėtarėt deri te ky zbulim, pėr funksionin e pjesės sė pėrparme tė trurit, kanė ardhur nė vitet e fundit te viteve 60-tė.
    Fjala arabe e cila ėshtė e pėrdorur nė Kuran ėshtė “nasijeh” qė do tė thotė pjesė e pėrparme e kokės.

  13. #13
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Pėrvoja shkencore e hulumtuesit tė ri ka sjellė deri te pran

    Pėrvoja shkencore e hulumtuesit
    tė ri ka sjellė deri te pranimi i Islami





    Kjo domethėnė se dy fuqitė magnetike do t'i zėvendėsojnė pozicionet e
    veta, e kjo tregon pėr faktin se kjo lėvizje e Tokės do tė merr kahje tė
    kundėrt, kurse si pasojė e kėsaj ėshtė lindja e diellit nga perėndimi.


    Kliko nė meny kėtu pėr tė par dimensionin original tė imazhit.Dimensioni original ėshtė 794x565 kurse madhėsia 165KB.


    Pėrvoja shkencore e hulumtuesit tė ri ka sjellė deri te pranimi i Islamit

    Muslimanėt nga Qendra Islame nė Kiev thonė se pėr ēdo javė apo ēdo tė dytėn javė sė paku njė ukrainas apo ukrainase e pranon Islamin.
    Kėtė herė kjo nuk ishte njė ngjarje e rėndomtė... kėtė herė erdhi ukrainasi Dimitri Boliakov, fizikan i cili merret me hulumtime shkencore. Nė xhami ka ardhur me njėrin nga anėtarėt aktiv tė bibliotekės "Mėso pėr Islamin" e cila vepron pranė kėsaj qendre islame.
    Imami iu drejtua tė pranishmėve, e pas kėsaj Dimitri pas tij i pėrsėriti fjalėt e dy dėshmive (shehadetit). Mirė, po ē'e bėn kėtė ngjarje aq tė posaēme?
    E bėn tė posaēme rrėfimi i Dimitrit pėr rrugėn e tij drejt imanit (besimit islam). Ai rrėfeu se dėshmia e tij ėshtė si rezultat i diturisė deri te e cila ka arritur pėrmes hulumtimeve shkencore, sidomos nė lėminė e fizikės. Muslimanėt nė xhami me kujdes dhe kureshtje dėgjonin se si fizika kėtė djalosh e ka sjellė nė Islam!
    Dimitri rrėfente se si punon nė njė ekip pėr hulumtime shkencore nė fushėn e fizikės sė vakumit nėn drejtimin e profesor Nikolaj Kosinikovit, i cili ėshtė njė nga shkencėtarėt mė tė shquar nė atė lėmi. Njerėzit nga ky ekip filluan studimet e teorisė moderne e cila thotė se toka rrotullohet rreth boshtit tė vet dhe kėtė arritėn edhe ta argumentojnė.
    Teoria tė cilėn e sqaroi profesor Kosinikov ka parashikuar gjėrat qė do tė ndodhin, duke filluar nga interpretimi i haptė pėr tokėn e cila rrotullohet rreth boshtit tė vet. Ekipi i shkencėtarėve disenjoi modelin-top i cili ishte i mbushur me zink tė shkrirė dhe i cili ėshtė vėnė nė magnetosferė dhe i ėshtė nėnshtruar veprimit tė dy elektrodave tė kundėrta; kur pėrēohet rrymė e pėrhershme me ndihmėn e elektrodave, ai ndryshon magnetosferėn, qė prapė shkakton rrotullimin e topit tė mbushur me zink tė shkrirė pėrreth boshtit tė vet. Ai aparat ėshtė quajtur "Aksioni integral i dinamikės elektromagnetike". Paraqitja e tij e pėrgjithshme pėrkujton rrotullimin e tokės rreth boshtit tė vet, kurse nė jetėn tonė reale na pėrkujton energjinė solare, sepse fuqia lėvizėse e cila rezulton nga reprodukimi i fushės magnetike, e cila lėviz tokėn qė tė rrotullohet rreth boshtit tė vet, si dhe shpejtėsia e rrotullimit tė tokės, varen nga dendėsia e energjisė solare dhe pėr kėtė ėshtė drejtuar kah Arktiku.
    Ėshtė regjistruar se fusha magnetike e Tokės deri nė vitin 1970 ka lėvizur me shpejtėsi e cila nuk ka kaluar 10 km nė vit, por vitet e ardhshme ajo shpejtėsi ėshtė rritur nė 40 km nė vit, qė nė vitin 2001 tė arrijė shpejtėsinė prej 200 km. Kjo domethėnė se dy fuqitė magnetike do t'i zėvendėsojnė pozicionet e veta, e kjo tregon pėr faktin se kjo lėvizje e Tokės do tė merr kahje tė kundėrt, kurse si pasojė e kėsaj ėshtė lindja e diellit nga perėndimi.
    Dimitri asnjėherė mė parė nuk kishte hasur kėtė informacion, pėr atė askund nuk kishte lexuar, e as dėgjuar; kjo ishte rezultat i hulumtimit dhe eksperimentit tė tij. E kur filloi tė gjurmojė nėpėr libra dhe tė hulumtojė religjione tė ndryshme, asgjė nuk gjeti nė lidhje me kėtė, pėrveē se nė Islamin e mrekullueshėm - nė hadithin tė cilin e transmeton imam Muslimi: Ebu Hurejra [radijall-llahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kushdo qė pendohet pėr mėkatet e veta para se tė lindė dielli nga perėndimi, All-llahu i Madhėrishėm do t'ia falė".
    Pra, Dimitri e kuptoi se ekziston hadith (thėnie e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]), informatė e vjetėr mbi 1400 vjet e cila flet mbi atė deri te e cila kishte ardhur njė ekip shkencėtarėsh pas njė hulumtimi tė kujdesshėm dhe njė varg eksperimentesh. Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka pasur mundėsi ta ketė kėtė informacion vetėm prej Atij qė ka krijuar mbarė Gjithėsinė.
    Pas kėsaj Dimitri vendosi ta pranojė Islamin. Ai erdhi nė Qendrėn Islame dhe shqiptoi shehadetin. All-llahu e udhėzoi dhe ia tregoi rrugėn e vėrtetė tė Islamit dhe ai tani ėshtė kėtu, ėshtė me ne dhe po e plotėson shpirtin dhe mendjen e tij.
    Qėkur ėshtė bėrė musliman, Dimitri rregullisht vjen nė Qendėr. Para vetes ka doktoraturėn qė duhet mbrojtur. Me vullnetin e All-llahut edhe do ta mbrojė, me shpirt tė ri, shpirtin e fizikanit musliman i cili nė laborator ka zbuluar madhėshtinė e Krijuesit tė vet.


    Revista Vepra

  14. #14
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Mrekullia e ujit Zemzem

    Mrekullia e ujit Zemzem

    Edhe pse burimi i ujit Zemzem ėshtė vetėm 1.5 metėr
    thellė dhe atė e
    pinė me miliona njerėz, ajo fare nuk pakėsohet.




    Sipas raportit tė WHO-sė (Organizata Ndėrkombėtare e Shėndetėsisė)
    me gjithė teknologjinė moderne ende nuk mund tė deshifrohet mistika e
    ujit Zemzem, ujė i cili konsiderohet ndėr ujėrat mė tė shėndetshme ne
    fytyrėn e tokės.

    Burimi i ujit Zemzem ende nuk ėshtė i njohur dhe ėshtė interesante se
    gjendet 80 kilometra larg bregdetit. Gjithashtu rreth tij nuk ka asnjė
    burim tjetėr uji, fakt kjo qė shkakton huti tek shkencėtarėt.

    Prej burimit tė Zemzemi, e cila ėshtė vetėm 1.5 metėr e thellė, gjatė
    periudhės sė haxhit me miliona njerėz pinė ujė por assesi nuk pakėsohet
    niveli i ujit.

    Uji Zemzem, i cili largon etjen dhe urinė, ėshtė duke u analizuar nga
    ekspertėt gjegjės. Sipas analizave tė bėra nė laboratorėt nė Evropė
    vėrtetohet se uji Zemzem pėrmban shumė pak sulfur. Ndėrsa sipas
    analizave tė bėra nė SHBA njoftohet se uji zemzem ėshtė uji i vetėm i
    cili nuk pėrmban mikroorganizma dhe baktere. Sipas raportit tė WHO sė
    uji Zemzem ėshtė njėri ndėr ujėrat mė tė pijshėm dhe mė tė shėndetshėm nė botė.

    Uji Zemzem krahas ujėrave tjera pėrmban shumė mė shumė materie
    ushqyese dhe minerale, por me gjithė hulumtimet e bėra ende nuk dihet
    burimi i tij.

    Nė vitin 1971, njė mjek egjiptian shkroi pėr “European Press” njė letėr se gjoja uji i zemzemit nuk ishte i pėrshtatshėm pėr t’u pirė. Menjėherė mendova se kjo ishte vetem njė formė e paragjykimeve kundėr muslimanėve, pasi kjo shpallje bazohej nė supozimin se pėrderisa Qabja ishte nė njė vend tė ultė (nėn nivelin e detit) dhe e lokalizuar nė qendėr tė qytetit tė Mekės, uji i ndotur i qytetit grumbullohet, pėrmes kanaleve mbedhėse, nė njė pusmbajtės tė ujit.

    Fatmbarėsisht, informacionet pėr kėtė ranė nė vesh tė mbretit Fejsal, i cili u zemėrua shumė dhe vendosi tė vėrtetonte shpalljen provokative tė mjekut egjiptian. Menjėherė urdhėroi Ministrinė e Bujqėsisė dhe Resurseve qė tė shqyrtojė dhe tė dergojė mostėr tė ujit zemzem nė laboratoret europiane pėr tė testuar pijshmėrinė e tij. Mė pas ministria urdhėroi “Xheddah Pawer” dhe “Desalination Plants” pėr t’u kujdesur rreth kėsaj ēėshtje. Ndodhi kėshtu dhe une u inkuadrova si inxhinier desalinimi (inxhinier i Kimisė pėr prodhimin e ujit tė pijshėm nga uji i detit). Isha zgjedhur qė tė kujdesem pėr kėtė detyrė.

    Nė kėtė kohė mė kujtohet se s’kisha asnjė ide se si ishin puset e ujit. Shkova nė Mekė dhe iu raportova autoriteteve tė Qabes qėllimin e vizitės sime. Ata caktuan njė njeri qė do tė mė ofronte mua ēfarėdo ndihme qė t’i kėrkoja. Kur arritėm tek pusi, ishte e vėshtirė pėr mua tė besoja se njė pellg i ujit, mė shumė se njė gropė e vogėl, tė sillte me miliona litra ujė pėr haxhinjtė ēdo vit, qė prej kohės sė Ibrahimit (alejhi selam) shumė, shumė shekuj mė parė.

    Fillova hulumtimin tim dhe mora dimensionet e pusit. Kėrkova nga shoqėruesi tė mė tregonte thellėsinė e pusit. Ai sė pari mori hov dhe u hodh nė ujė, pastaj u drejtua nė kėmbė. Unė pashė se niveli i ujit vinte deri te nėnshpatullat e tij, pastaj ai filloi tė lėvizte prej njė kėndi nė tjetrin nėpėr pus (duke qėndruar tėrė kohėn i zhytur nė ujė) pėr tė gjetur ndonjė grykė apo kanal naftėsjellės.

    Mė erdhi ndėrmend njė tjetėr ide. Uji mund tė tėrhiqet nė mėnyrė tė shpejtė me ndihmėn e njė pompe tė madhe, e cila ishte vendosur te pusi si rezvuar akumulimi i ujit tė zemzemit. Nė kėtė mėnyrė, niveli i ujit do tė binte dhe do tė na mundėsonte tė gjejmė se nga vinte uji. Pėr ēudi, asgjė s’mund tė vėrehej gjatė pompimit, por e dija se kjo ishte mėnyra e vetme pėr t’u gjendur tragu i ardhej sė ujit nė pus. Kėshtu qė vendosa tė pėrsėris procesin. Kėtė radhė e porosita shoqėruesin qė tė qėndrojė nė njė vend dhe tė vėshtroj me kujdes ndonjė gjė tė pazakontė qė do tė ndodhte mė pas. Pas pak, ai papritur i ngriti duart dhe bėrtiti: elhamdulilah, e gjeta. Rėra po kėrcen posht kėmbėve tė mia dhe uji gurgullon nga shtrati i pusit. Nėrkohė qė ne largonim ujin me pompė, ai endej rrotull pusit, duke shėnuar fenomenin e njėjtė nė ēdo vend tė pusit. Faktikisht, rrymimi i ujit pėrgjatė shtratit tė pusit, ishte i njejtė nė ēdo vend, gjė qė mban nivelin e ujit tė pandryshueshėm. Pasi pėrfundova observimin tim, mora mostrėn e ujit pėr ta testuar nė laboratoret evropiane. Para se tė nisesha nga Qabja, i pyeta autoritetet e Mekės pėr puset e tjera. Mė thanė se shumica e puseve ishin tė ndotura. Kur mbėrrita nė zyrėn time nė Xhidah, i raportova shefit tim pėr dėshmitė e mia. Ai mė dėgjoi me shumė interesim, por bėri njė koment shumė iracional duke thėnė se pusi i zemzemit mund tė ketė lidhje tė brendshme me Detin e Kuq... Si ishte e mundur kjo, kur Meka ishte larg rreth 75 km larg detit dhe tė gjitha puset qė gjenden nė qytet ishin tė ndotura?!!

    Rezultatet e testimit tė mostrave tė ujit tė zemzemit nė laboratoret evropiane dhe nė laboratoret tona ishin tė njejta. Ndryshimi ndėrmjet ujit tė zemzemit dhe ujrave tė tjerė ishte nė pėrmbajtjen e kriprave tė Mg dhe Ca. Pėrmbajtja e kėtyre kriprave ishte mė e lartė nė ujin e zemzemit. Ndoshta kjo ėshtė arsyeja qė uji i zemzemit i freskon haxhinjtė e lodhur. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė se uji pėrmban froride qė kanė efekt gjerminativ. Pėr mė shumė, shėnimet e laboratorėve dėshmuan se uji zemzem ishte i pėrdorshėm pėr pije. Kėshtu, deklarimi i mjekut egjiptian doli i pavėrtetė.

    Sidoqoftė, ishte njė bekim qė u ndėrmor njė studim i tillė pėr tė treguar pėrbėrjen kimike tė ujit. Nė fakt, sa mė shumė tė hulumtosh, aq mė shumė do tė befasoshesh dhe do tė bindesh nė mrekullinė e kėtij uji qė Zoti e bėri dhuratė pėr besimtarėt qė vijnė nga larg, nė kėtė shketėtirė pėr haxhillėk.

    Le tė numėrojmė disa cilėsi tė ujit zemzem.

    Ky pus kurrė nuk ėshtė ndotur, nė tė kundėrtėn, ai gjithmonė i ka plotėsuar kėrkesat pėr ujė, qė kur ka ekzistuar.

    Haxhinjtė qė vijnė ēdo vit pėr haxh dhe umre e njohin pijshmėrinė e kėtij uji dhe kurrė s’janė ankuar pėr tė. Nė fakt, atyre gjithmonė u ka pėlqyer ky ujė dhe i ka freskuar ata.

    Uji ka shije tė ndryshme nė vende tė ndryshme.

    Ky ujė kurrė s’ka qenė trajtuar kimikisht, as kurrė s’ka qenė klorizuar, siē ėshtė rasti me ujėrat e tjerė tė qytetit. Kėtu s’kishte asnjė shenjė tė zhvillimit tė bimėve, gjė qė ėshtė e zakonshme nė shumicėn e puseve.

    Shekuj mė parė, Haxherja kėrkonte, pothuajse, pa shpresė ujė mes kodrave Safa dhe Merua pėr t’i dhėnė djalit tė saj tė vogėl, Ismailit (alejhi selam). Ndėrkohė qė ajo vraponte prej njė vendi nė tjetrin pėr tė gjetur ujė, fėmija i saj i fėrkonte kėmbėt nė rėrė. Pellgu i ujit doli nė sipėrfaqe dhe me mirėsinė e Allahut u shndėrrua nė pus, i cili do tė quhej zemzem dhe qė do tw shwrbente, jo vetėm pėr Haxheren dhe fėmijėn e saj, por pėr milona haxhinj nga mbarė bota.

  15. #15
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Druri i Kėnasė

    Druri i Kėnasė

    ”Nuk ka bimė mė tė dashur pėr All-llahun [azze ve xhel-le] se druri i
    kėnasė.“
    Nė njė transmetim thuhet: ”Pasi e krijoi All-llahu [azze ve xhel-le] Xhenetin, e rrethoi me borzilok, e pastaj borzilokun e rrethoi me kėna. Prej vegjetacionit tė vet qė All-llahu e ka krijuar, mė e dashur i ėshtė kėna. Dhe me tė vėrtetė, ai i cili ėshtė i ngjyrosur me kėnė, e bekojnė melekėt e qiejve, kurse nė mėngjes toka i bėn nderim.“
    Nė Xhenet ka drunjė qė quhen Tubba pėr t’a kaluar rrethin e kėtij druri i duhet kalorėsit tė kalėrojė mė shumė se 100 vjet dhe ky dru nė disa transmetime thuhet se ėshtė Druri i kėnasė. All-llahu alem.
    Kur vdiq Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] i kishte flokėt e lyera me kėnė dhe i shiheshin disa fije tė flokėve nė tė kuqe pasi se ai kishte shumė pak flokė tė thinjura.
    Ebu Davudi ka treguar se i Dėrguari i All-llahut, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], ka thėnė: ”Nuk ka bimė mė tė dashur pėr All-llahun [xhel-le she'nuhu] se druri i kėnasė.“
    Nėse All-llahu [xhel-le she'nuhu] don diēka atėherė ne do ta duam gjithashtu, pėr atė shkak edhe dėshiroj tė tregoj mbi kėtė bimė tė dashur nga ajo qė kam mbledhur me ndihmėn e All-llahut [xhel-le she'nuhu]. Nga vetė fakti se All-llahu [xhel-le she'nuhu] e don shumė kėtė bimė atėherė ka me siguri tė mira nė te. Edhe pse me vetėdije tė plotė se ėshtė shumė pak por me shpresė tė madhe se Inshall-llah do tė ketė lexues qė do tė sensibilizohen pak dhe do tė hulumtojnė edhe mė shumė nė kėtė drejtim, me lutje tė sinqertė drejtuar All-llahut [xhel-le she'nuhu] qė tė ju ndihmojė juve, mua dhe tė gjithė muslimanėve nė aspekt tė arritjes sė diturisė dhe pėrparimit nė ēdo lėmi.
    Druri i kėnasė (El-Hinna; Al-khanna; Lawsonia inermis)
    Druri i kėnasė rritet nė vende tė nxehta dhe tė thata me temperaturė prej 19-27°C. Bima ėshtė e gjatė prej 3 deri 5 Metra dhe prodhon lule tė bardha, ngjyrė kreme dhe pak nė tė kuqe. Gjethet kanė formė eliptike 2-3 cm, tė gjata kurse frutat janė tė rrumbullakta dhe tė kuqe dhe nė tė gjinden me qindra fara.
    Vetitė shėruese dhe fitoterapeutike tė kėnasė nė medicinėn arabe, kanė pasur pėrdorim tė madh. Kėnaja ėshtė nė shkallėn e parė e ftohtė kurse nė tė dytėn e thatė. Kėnaja shėron vendet e djegura, pėrdoret nė shėrimin e tė thatėve tė gojės, stomatitis, dhe ėnjteve tė nxehta. Vėnia e kėnasė sė zier nė vendet e prera shėron plagėn, dhe mėnjanon lagėshtinė e tepėrt si dhe stimulon rigjenerimin e indeve.
    "I Dėrguari i All-llahut, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], sa herė qė ka pėsuar ndonjė lėndim apo thumbim, ka vėnė kėna dhe nuk ka vuajtur kurrė“.
    Kėna ndihmon gjithashtu nė shėrimin e variolės nė stadin e saj fillestar, lyhet pjesa e pasme e kėmbės me kėna dhe kjo do tė pengojė pėrhapjen e mėtejme tė sėmundjes. Balsami i kėnasė mund tė pėrdoret nė shėrimin e thyerjes, infeksionet, mirėmbajtjen dhe zbukurimin e thonjve. Kėnaja ndihmon nė rritjen, bukurinė dhe volumin e flokėve, rrit freskinė rinore, pėrmirėson tė shikuarit dhe ėshtė e dobishme nė shėrimin e kallove, puērrave dhe tė thatėve ndėrmjet kėmbėve.
    Nė Malajzi kėnanė e pėrdorin duke i zier gjethet e saj dhe duke e pirė kundėr sėmundjeve reumatike ose ērregullimet e lukthit. Nė Indonesi ėshtė shėruar Lepra me kėna. Medicina moderne i ka vėrtetuar me anė tė zbulimeve mė tė reja se nė tė gjindet komponenta Naphthochinon, Lawsone, Tannin dhe tjera pjesė pėrbėrėse, tė cilat ndihmojnė lėkurėn qė lyhet me kėna tė djersitet mė pak.
    Poashtu kėto veti kanė edhe veti pėr mbrojtjen e lėkurės dhe flokėve nga rrezatimet ultraviolete (UV) nė mėnyrė natyrore. Njėkohėsisht ajo ka edhe vetinė e ftohjes qė gjatė temperaturave tė larta ka ndikim tė madh e sidomos nė vendet e ngrohta. Pėr atė shkak edhe ditėve tė sotme pėrdoret me shumicė nė pėrgaditjen e shumė preparateve tė kozmetikės nėpėr botė me sukses shumė tė madh dhe pa kundėrefekte siē janė te ngjyrat e flokėve qė pėrdoren ditėve tė sotme tė cilat pėrmbajnė Toxine shumė tė dėmshme pėr trupin e njeriut.
    Nė literaturat e mėposhtme mund tė gjeni edhe shumė receta pėr pėrdorimin e kėnasė nė raste tė ndryshme pasi se kėtu nuk do tė mundem t’i pėrmendi tė gjitha. Por pėrdoret nė forma tė kremit, pudrės, shamponave, zbutės tė flokėve, ngjyrė, ēaj, etj. Gjithashtu ka edhe shumė faqe tė internetit qė tregojnė pėr pėrdorimin dhe vetitė e kėnasė edhe atė nė gjuhė tė ndryshme. E me siguri ēka nuk duhet harruar pyetni edhe mė tė moshuarit se ata ende e kanė atė thesarin e vjetėr tė ruajtur nga eksperienca e tyre Inshall-llah.
    Bota kthehet dita ditės nė mjekėsinė e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] duke studjuar dhe analizuar, pėr atė shkak edhe Sira (Biografia) e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], ėshtė nė masa tė mėdha e studjuar nga gjithė njerėzimi pėr tė pėrfituar nga ēdo gjė qė ka pėrdorur dhe treguar ai,[sal-lallahu alejhi ve sel-lem], pasi se aty ka dobi tė mėdha. Kurse ne si musliman duhet edhe mė tepėr tė mundohemi qė t’i pėrdorim kėto tė mira thjeshtė se ne e dimė edhe mė mirė se ai, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], nuk ka folur nga mendja e Tij por atė e ka udhėzuar All-llahu [subhanehu ve teala]. Dhe siē ka thėnė edhe: Diturinė kėrkone ēdokund dhe merre nga secili ku e gjen por tė pastėrt, e mė e mira ėshtė pasimi i rrugės sė tė Dėrguarit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].
    E lus All-llahut [azze ve xhel-le] qė tė mė falė gabimet e mija gjatė shkrimit, nėse e kam qėlluar ėshtė prej All-llahut [subhanehu ve teala] dhe vetėm Ate e falėmnderoj e nėse kam gabuar atėherė dihet se nga rrjedh kjo.
    Lutja jonė e fundit: Falemnderimi i takon All-llahut, Zotit tė gjitha botėrave, bekimet dhe pėrshėndjet tona qofshin mbi zotėriun e tė gjithė tė dėrguarve, Muhammedin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], mbi tė gjithė tė dėrguarit dhe mbi tė gjitė besimtarėt, duke iu lutur All-llahut tė Lartėmadhėruar qė ta pranojė kėtė vepėr qė ėshtė thjesht pėr hir tė All-llahut [subhanehu ve teala] duke shpresuar nė dhuntitė, faljen dhe nė mbrojtjen Tij nė Ditėn e Gjykimit.

  16. #16
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Nga mrekullia numerike nė Kuran

    Nga mrekullia numerike nė Kuran



    Allahu i Lartėsuar ka pėrmendur nė Kuran shumė gjėra, pastaj dijetarėt kur i kanė studiuar kanė gjetur njė ngjashmėri tė ēuditshme nė kėtė.

    Fjala ‘El bahėr’ -deti, ėshtė pėrmendur nė Kuran 32 herė.

    Fjala ‘El berr’ -toka” ėshtė pėrmendur 13 herė.

    Ėshtė pėrmendur fjala ‘dete’ (do tė thotė ujra) 32 herė, kurse fjala tokė (do tė thotė e thatė) nė Kuran pėrmendet 13 herė.

    Nėse ne i mbledhim numrin e fjalės dete tė pėrmendur nė Kuran dhe numrin e fjalėve toka, atėherė arrin numrin 45.

    Nėse e bėjmė njė pėrpjestim tė thjeshtė nė kėtė formė:

    1. Numrin e pėrgjithshėm tė fjalės dete e pjestojmė me numrin e pėrgjithshėm tė fjlėve toka dhe dete dhe atė e shumėzojmė me 100%.

    32 : 45 x 100% =71<11111111111%

    2. Numrin e pėrgjithshėm tė fjalės tokė e pjestojmė me numrin e pėrgjithshėm tė fjalėve tokė dhe dete e shumėzojmė me 100%.

    13 : 45 x 100% = 28, 88888888889 %

    Dhe kėshtu me kėtė pėrpjestim tė thjeshtė arrijmė njė rezultat qė ėshtė njė mrekulli (muxhize) tek e cila ka arritur shek.XIV, pasi njohuritė shkencore vėrtetojnė se:

    Pėrqindja e ujit nė glob ėshtė =71,11111111111%

    Kurse pėrqindja e tokės sė thatė nė globin e botės ėshtė =28,88888888889%

    Nėse e mbledhim njėrin numėr me tjetrin arrijmė shumėn 100%.

    Kjo shumė ėshtė realisht edhe pėrqindja e globit nė pėrgjithėsi.

    Ēfarė themi pėr kėtė mrekulli? A ėshtė kjo rastėsi?

    Kush ia mėsoi Muhamedin (salallahu alejhi ue selem) tė gjithė kėtė? Kush e mėsoi Muhamedin (salallahu alejhi ue selem) i cili ishte analfabet nė moshėn dyzetėvjeēare?

    Prandaj themi se Ai nuk flet sipas dėshirės “Ai (Kurani) nuk ėshtė tjetėr pos shpallje qė i shpallet. Atė ia mėsoi, Ai fuqiforti (Xhibrili)” (Nexhm, 3-5)

    Prandaj le tė bėjmė sexhde ndaj Zotit tonė pėr falėnderim pasi jemi nga muslimanėt, nga ata qė bartin kėtė libėr tė madh. Unė ju them se kjo ėshtė njė nga mrekullitė numerike nė Kuranin Famėlartė, e jo e tėra. Ekzistojnė libra tė shumtė ku sqarojnė mrekullitė numerike, astronomike, mjeksore, gjeologjike, logjike,…etj.

  17. #17
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Tė flesh nė krahun e djathtė

    Tė flesh nė krahun e djathtė
    (kuriozitet)


    Kėrkime tė ndryshme kanė vėrtetuar se kur shtrihemi pėr tė fjetur nė njėrin krah, njėra anė e hundės mbyllet ndėrsa tjetra hapet dhe vazhdon frymėmarrjen. Po ashtu ėshtė vėrtetuar se ekziston njė lidhje ndėrmjet anės sė hundės qė kryen frymėmarrjen dhe gjysmėsferave tė trurit dhe sistemeve nervore simpatike dhe atyre parasimpatike.



    Kur shtrihemi djathtas bllokohet ana e djathtė e hundės dhe hapet e majta. Frymėmarrja qė kryhet me anėn e majtė tė hundės rrit aktivitetin e gjysmėsferės sė djathtė tė trurit. Duke nxitur gjysmėsferėn e djathtė, njėkohėsisht rrit dhe veprimtarinė e sistemit nervor parasimpatik, ul ritmin e zemrės, ul tensionin dhe ngadalėson lėvizjet (peristaltiken) e stomakut dhe zorrėve. Si rrjedhojė, zemra lodhet mė pak, na zė gjumi mė lehtė dhe ēlodhja ėshtė mė e rehatshme.

    Po nėse shtrihemi nė krahun e majtė, ēfarė ndodh? Bllokohet ana e majtė e hundės e cila bashkė me frymėmarrjen me anėn e djathtė rrit aktivitetin e sistemit nervor simpatik, nė kėtė rast personi duket si i emocionuar, rrahjet e zemrės bėhen mė tė shpejta dhe zemra lodhet mė shpejt. Kjo ēon nė vėshtirėsimin e gjumit. Sepse rritja e rrahjeve tė zemrės, rritja e tensionit, emocioni dhe rritja e pėrqendrimit, pengojnė gjumin.



    Po nėse flihet mbi shpinė ose barkas, ēfarė ndodh? Profeti (a.s.) i pati ndaluar shokėt e tij tė shtrihen barkas. Nė kėtė rast mbi zemrėn, mushkėritė dhe stomakun ushtrohet njė peshė e cila e shqetėson personin dhe vėshtirėson gjumin. Kur shtrihemi mbi shpinė nuk hasim shqetėsime tė tilla por mund tė vonohet gjumi. Personi nuk arrin tė kryejė njė gjumė tė rehatshėm. Sepse nė kėtė rast tė dyja anėt e hundės janė tė hapura dhe nuk do tė stimulohet sistemi nervor parasimpatik dhe, njėkohėsisht stomaku dhe zorrėt do tė kenė vėshtirėsi nė kryerjen e funksionit tė tyre. Pozicioni mė i mirė dhe mė natyral gjatė fjetjes ėshtė ai qė Profeti (a.s.) rekomanduar, tė shtririt nė krahun e djathtė dhe duke i mbledhur disi kėmbėt drejt vetes, dhe qė bota shkencore arriti ta pohojė vitet e fundit. Nė kėtė mėnyrė edhe stomaku me zorrėt janė tė mbrojtura edhe funksioni i tretjes kryhet mė lehtėsisht. Profeti (a.s.) na ka kėshilluar qė tė mos flemė pas ngrėnies dhe pėr tė fjetur tė pėrdorim krahun e djathtė. Ky pozicion ėshtė i ngjashėm me pozicionin qė disponon fėmija nė barkun e nėnės dhe kjo na tregon edhe njėherė se kjo ėshtė mėnyra mė natyrale e fjetjes pėr njeriun.
    __________________
    Puno sikur do tė jetosh pėrgjithmonė, Jeto sikur do tė vdesėsh nesėr.

  18. #18
    i/e rregjistruar 10% Maska e tetari
    Anėtarėsimi
    Dec 2007
    Postime
    49
    Reputacioni
    0

    Besimtarėt, njerėzit qė pėrjetojnė mė pak ankth.

    S’ka dyshim nė lidhjen qė ekziston mes shėndetit mental e fizik me Krijuesin, i Cili di ēdo gjė pėr njeriun mė mirė se vetė njeriu. Ēdo mėsim dhe kėshillė fetare ndikon nė korrigjimin e ndjenjave dhe sjelljeve tė njeriut. Besimi sjell dukshėm qetėsi shpirtėrore:
    “Kujtdo, nga meshkujt apo femrat, qė kryen njė punė tė mirė, Ne do ti japim tė jetojė njė jetė tė mirė e tė bukur.” (16:97)

    “Kush ndjek udhėzimin Tim, nuk do tė humbasė dhe nuk do tė jetė i pafat.” (20:123)

    Nga shkalla e largimit tė shoqėrisė dhe individėve, varet edhe shkalla e korruptimit dhe ēoroditjes sė mendimit dhe sjelljes, gjė qė sjell ankth, konfuzion, shqetėsim e siklet, i cili vėshtirė se mund tė largohet. Zemra e njeriut bėhet e vrazhdė dhe vetėm besimi e zbut atė. Ajo bėhet aq e mjerė, saqė vetėm lidhja me Krijuesin e Lartė mund ta largojė kėtė mjerim. Mungesa e besimit, pavarėsisht pėrparimit teknik dhe zhvillimit material, nuk ka bėrė tjetėr, veē se ia ka shtuar mė shumė brengat dhe vuajtjet shoqėrive. Kjo e vėrtetė ka shtyrė shumė qėndra botėrore tė merren me shėndetin mendorė apo shpirtėror. Specialistė tė shėndetit mendorė sugjerojnė praktika dhe teknika tė ndryshme, duke i sjellė ato si alternativa pėr trajtimin e pjesėve tė ndryshme tė ankthit dhe shqetėsimeve shpirtėrore. Islami nuk vjen thjesht si njė alternativė, por shumė mė tepėr. Ai vjen si fuqi e shpirtit, trupit e mendjes.


    Tė shohim sė bashku se si, idetė dhe besimet qė rjedhin prej besimit islam, ballafqohen dhe i rezistojnė ankthit dhe brengave:
    Muslimani beson se caktimi ėshtė nė dorė tė Zotit. Ai beson se vdekja as nuk vjen mė shpejt e as nuk vonohet mė shumė nga ē’ėshtė e pėrcaktuar nga Zoti, i Cili gjithashtu ėshtė edhe Pėrcaktuesi i fatkeqėsive. Ēdo gjė ėshtė e njohur dhe e shkruar te Zoti qė pėrpara se njeriu tė krijohej. Nga kjo, tek muslimani rrjedh besimi se ajo qė i ka ndodhur nuk mund tė mos i ndodhte dhe ajo qė nuk i ka ndodhur nuk mund t’i ndodhte kurrsesi. Njeriu shqetėsohet dhe brengoset pėr jetėn, rriskun dhe tė ardhmen. Nė besimin e muslimanit, ēdo gjė vjen nga pėrcaktimi i Zotit, prej tė Cilit pritet edhe e vetmja ndihmė e mundshme.

    “Kėrkoni ndihmė me durim dhe namaz…” (2:45)

    Praktikat fetare islame mbjellin nė shpirt ndjenjat e qetėsisė dhe sigurisė. P.sh. namazi i kryer me pėrkushtim, ėmbėlsinė e tė cilit e ndjen vetėm praktikuesi, fisnikėron shpirtin dhe pastron mendjen. Durimi dhe namazi janė forma adhurimi, tė cilat muslimani ia kushton vetėm Zotit. Kėto pėr besimtarin janė armė me tė cilat ai pėrballon vėshtirėsitė e jetės. Namazi ishte nga kėnaqėsitė mė tė mėdha tė Pejgamberit s.a.u.s. dhe pėr besnikėt qė ndoqėn rrugėn e tij. Zoti e ka bėrė recitimin e Kur’anit ilaē dhe ushqim pėr shpirtin.
    “Vėrtetė duke kujtuar All-llahun qetėsohen zemrat”, dhe mėnyra mė e mirė pėr pėrmendjen e All-llahut ėshtė leximi i Kur’anit. Shembulli mė i mirė pėr kėtė ėshtė praktika e sahabėve e reflektuar nė njė jetė tė shėndetshme shpirtėrore.
    Kur besimtari ndien se i mbyllen rrugėt, nxiton t’i lutet Zotit, duke qėnė i vetėdijshėm se fuqitė dhe mundėsitė e Zotit janė absolute dhe nuk krahasohen me asnjėlloj tė pushtetit qė zotėron njeriu. Zoti ėshtė afėr njeriut. Ai e dėgjon lutjet e njerėzve dhe i pėrgjigjet thirrjes sė lutėsve. Pejgamberi i Zotit, Muhammedi s.a.u.s. i lutej Zotit kur ndodhej nė vėshtrėsi, qė Ai t’i nriēonte rrugėn e zgjidhjes:
    “O Zot, nga dija Jote kėrkoj tė mirėn, nga fuqia Jote fuqinė dhe kėrkoj nga tė mirat e Tua tė mėdha. Ti mundesh dhe unė nuk mundem, Ti di dhe unė nuk di, Ti je njohėsi mė i mirė i tė fshehtės.”
    “O Zot, nėse kjo punė ėshtė e mirė dhe e dobishme pėr besimin, pėr jetėn dhe pėr pasjetėn time, atėherė mė jep mundėsinė ta kryej dhe mė jep bekimin Tėnd; e nėse ėshtė e keqe dhe e dėmshme pėr mua,atėherė largoje nga unė. Mė sill tė mirėn kudo qė tė jetė dhė mė bėj tė pajtueshėm me tė.”
    Pasi besimtari e ka kėrkuar tė mirėn, suksesin, zgjidhjen e dobishme nė ēdo ēėshtje, ai e kryen punėn me ndėrgjegje tė qetė, duke iu bindur vullnetit tė Zotit.
    Ėshtė pikėrisht ky besim nė fuqinė, pushtetin, mėshirėn e caktimin e Zotit, qė i krijon besimtarit musliman njė mburojė mjaft tė fuqishme dhe tė sigurtė kundėr ankthit dhe dėshpėrimit. Besimi nė All-llahun xh.sh. ėshtė padyshim ēelėsi i sigurisė dhe qetėsisė sė muslimanit nė vėshtirėsi dhe gėzime, nė ditė tė mira dhe tė vėshtira, nė rini dhe pleqėri, nė shėndet dhe nė sėmundje, i kultivuar pėrmes bindjes dhe praktikės.
    Vetėm nėn hijen e besimit nė Zotin Fuqiplotė marrin kuptimin e vėrtetė jeta e vdekja, gėzimi e hidhėrimi, vėshtirėsia e lehtėsimi, e mangėta dhe e plota, e mira dhe e keqja, e kjo bėn qė njeriu tė pėrballet me to me statusin shumėdimensional tė besimtarit.

+ Pėrgjigju tek Diskutimi

Tema tė ngjashme

  1. Disa gjera qe meshkujt nuk i pranojne!...
    Nga erinda nė forum Life Style
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 04-07-2012, 07:04 PM
  2. Baballarė nė sallėn e lindjes, pranojnė 1% e meshkujve !!
    Nga labja nė forum Votime dhe Sondazhe
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 31-05-2012, 07:46 PM
  3. Facebook hap vende pune, 235 mijė nė BE, 3 mijė vetėm nė Shqipėri
    Nga vaaldr1n nė forum Social Networks - Rrjetet Sociale
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 30-01-2012, 05:30 PM
  4. Geti nė lidhje me Florenta Islamin
    Nga vaaldr1n nė forum Thashetheme Vip
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 20-05-2011, 02:53 PM
  5. Si E Pranoi Islamin Magjistari
    Nga tetari nė forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 28-12-2007, 02:32 PM