Fjale te urta, nga Sami Frasheri


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Rezultatet nga 1 deri tek 2 prej 2

Tema tė ngjashme

  1. Fjalė tė Urta
    Nga Lirenti nė forum Letėrsia shqiptare dhe e huaj
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 05-03-2013, 09:37 PM
  2. Fjalė tė urta, tė pėrpunuara... (pėr tė qeshur)
    Nga EMAUS nė forum Barsaleta dhe Humor nė Vite
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 02-06-2010, 04:58 PM
  3. Fjale te urta seksuale!
    Nga ReniX nė forum Eros / Pa Ēensurė
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-01-2010, 10:53 PM
  4. Sami Frashėri parė nga afėr
    Nga kuklla nė forum Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 08-10-2008, 10:45 AM
  5. Fjale te urta nga Bibla
    Nga EMAUS nė forum Letėrsia shqiptare dhe e huaj
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 13-05-2008, 05:43 PM

  1. #1
    Anėtarė i Nderuar Anėtar Nderi Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    9

    Fjale te urta, nga Sami Frasheri

    1. Mendimet e larta gjenden nė fjalė tė shkurtėra.
    2. Mė e bukura fjalė ėshtė e thjeshtė dhe e shkurtėr, ėshtė fjalė qė kuptohet mė
    lehtėsi dhe qė ka kuptim tė thellė e tė hollė.
    3. Njeriun e bėjnė tė pėrjetshėm veprat e tij.
    4. Detyra jonė kryesore ndaj njerėzisė ėshtė tė studiojmė dhe tė mėsojmė (tė tjerėt)
    pa u mėrzitur.
    5. I madh ėshtė ai njeri qė i shikon tė gjithė njė soj, qė vepron pa anuar, dhe qė
    mendon pėr tė gjithė. Al qė mendon pėr interesat e veta, ėshtė njeri i ulėt.
    6. Detyrat njerėzore janė njė barrė e rėndė; sjellja e keqe sipas andjes dhe pėlqimit tė
    botės ėshtė njė moēal i madh. Pėr tė nxjerrė nė breg njė barrė tė tillė tė rėndė nga
    njė moēal i tillė, duhet tė ecėsh drejt, pa shikuar djathtas e majtas.
    7. Nė vend qė tė shesėsh dituri dhe zotėsi, pėxpiqu t’i fitosh ato.
    8. Mos e duaj gjumin shumė; hap sytė qė tė mos mbetesh i uritur.
    9. Toka mund t’i ushqejė njerėzit fare mirė; vetėm pse shumica e pasurisė
    shpenzohet pa vend, e shurata e njerėzve mbeten tė uritur.
    10. Pėr t’ia nėnshtruar botėn mirėsisė, duhet luftuar kundėr ligėsive.
    11. Pitimi i pozitės varet nga tė tjerėt. A nuk ėshtė marrėzi tė lėsh atė qė ke nė duart
    tua dhe t’u drejtohesh tė tjerėve.
    12. Mė parė se pėr pasurinė, mjeshtėrinė dhe tregtinė e njė bashkėsie (njerėzore),
    duhet menduar pėr edukimin e saj, sepse edukata e mirė ėshtė baza e bashkėsive
    njerėzore.
    13. Njeriu mirret me dituri dhe me shkencė gjatė gjithė jetės sė tij. Nė fėmijėri i
    mėson ato, nė rini i vė nė zbatim e nė pleqėri mėson tė tjerėt.
    14. Zemra e njeriut tė pėrsosur ėshtė gjithmonė e pezmatuar, por fytyra e tij ėshtė
    kurdoherė e gėzuar.
    15. Njeriu dėshiron madhėshtinė dhe famėn, trembet nga mospėrfillja; megjithėkėtė
    nuk largohet nga sjelljet e kėqia; kjo ėshtė si kur ke frikė nga lagėshtira e banon
    nė moēal.
    16. Po tė jenė nėpunėsit nė dorė tė personave tė pazotė, po t’u mungojnė armėt
    ushtarėve, po tė mbetet pas bujqėsia, mjeshtėria dhe tregtia, prapėse-prapė shteti
    qėndron; por kur sundimtarėt nuk respektojnė ligjin dhe tė drejtėn, nėpunėsit e
    vegjėl bėhen tė pabindur dhe nuk zbatojnė urdhrin e dhėnė, kėshtu qė populli bjerr
    vetitė e mira dhe jipet pas veseve tė kėqia, atėherė nuk ka mė shpresė shpėtimi.
    17. Mos i poshtėroni njerėzit e mėdhenj pėr njė a dy faje tė tyre, sepse diamanti sado i
    prerė shtrembėr tė jetė, ėshtė mė i vlefshėm se njė gur i zakonshėm, i prerė nė
    forrnėn mė tė pėrsosur.
    18. Mashtrimet e mashtruesit i pėrballoni me drejtėsi, sepse gjithēka mėnjanohet me
    tė kundėrtėn.
    19. Njerėzit janė tė njejtė para natyrės, edukata i bėn tė dallohen (njėri nga tjetri).
    20. Fjala e atij qė qesh shumė, s’e bėn tė qeshė asnjėrin.
    21. Duhet tė shfrytėzohet mirė koha, sepse jeta nga koha pėrbėhet.
    22. S’ka gjė mė tė keqe se tė pėrqeshurit, sepse mė shumė prek tė mirėt se tė kėqinjtė.
    23. Njollat qė i ngjiten trupit tonė lahen me ujė; njollat e shpirtit s’ka gjė qė i pastron.
    24. Virtyti i bėn tė dashur (me njėri — tjetrin) njerėzit e mėdhenj, njerėzit e
    zakonshėm — dėfrimi dhe zbavitja, tė kėqinjtė — vagabondazhi dhe delikti.
    25. Duhen shumė mend qė tė mund tė shoqėrohesh me njerėz pa mend.
    26. Mos shkruaj gjė kur je me nerva; sepse, kur plaga e gjuhės ėsMė mė e keqe se e
    shpatės, mendo ēfarė mund tė jetė ajo e pendės.
    27. Kot pėrpiqet mendja, kur nuk mund tė arrijė gradėn e lartė tė ndjenjave.
    28. Fjala mė elokuente ėshtė ajo konkluzionl i sė cilės kuptohet qė nga fraza e parė e
    qėllimi nėpėr brendinė e saj, kur duket nė formė solide.
    29. Tri raste kanė tri virtyte shumė tė pėlqyeshme: tė ndihmosh nevojtarėt kur janė nė
    gjendje tė vėshtirė, tė thuash tė vėrtetėn edhe nė zemėrim, tė falėsh kur je i zoti tė
    ndėshkosh ose tė hakmirresh.
    30. Pėr ndryshimin e njė gjėje askush nuk ėshtė mė i aftė se koha.
    31. Ti japėsh pozitė dhe tė nderosh njė njeri pa merita ėshtė si tė hedhėsh nė ndyrėsira
    njė qese me inxhi (margaritarė).
    32. Po tė bjerė nė det njė pikė ujė, nuk thahet.
    33. Sikundėr qė elefantin e vrasin pėr dhėmbėt e tij tė ēmueshėm, disa guaska deti i
    gjuajnė pėr margaritarėt qė kanė brenda e qė bilbilin e robėrojnė pėr zėrin e tij tė
    bukur, kėshtu edhe njeriun — tė shumtėn e herės — e rrezikon vlera e tij e lartė.
    34. Mos iu mbėshtet sė nesėrmes, nuk mund tė dish se ē’do tė lindė nata.
    35. Pa taashkim s’mund tė ketė as opinion publik, as forcė.
    36. Liria s’mund tė shkojė pėrpara pa pasur udhėheqėse arsyen dhe pa qenė e
    shoqėruar nga vetitė e mira.
    37. Gjuha e memecit ėshtė mė e mirė se e gėnjeshtarit.
    38. Gjuha ėshtė dėshmitari gėnjeshtar i zemrės.
    39. Sikundėr qė trupi ka nevojė pėr pastėrti ashtu edhe shpirti pėr arsim.
    40. Pendimi ėshtė pranvera e mirėsjelljes.
    41. Meng Ēui thot: Filozofėt, dijetarėt, njerėzit e mėdhenj, tė cilėt me mendimet dhe
    punėt e tyre kanė bėrė tė ēuditet bota, a nuk ishin edhe ata njerėz si ne? Pse t’i
    shikoj ata me habi dhe mahnitje? A s’mund tė bėhem edhe unė si ata me
    pėrpjekjet e mia?
    42. Hidhėrimi dhe gėzimi s’kanė kufi. Njeriut, pse ka zėnė njė pozitė tė vogėl, i bie
    pika nga gėzimi, pastaj ai vdes nga hidhėrimi pse nuk zė njė pozitė mė tė lartė.
    43. Shoku mė i pavlefshėm ėshtė ai, i cili, pėr njė fjalė qė ka dėgjuar pėr shokun e tij,
    nuk e do mė atė.
    44. Ai qė pėlqen veten e tij, nuk pėlqehet nga askush.
    45. Dallkauku (lajkatari) ėshtė fajdexhiu mė i keq, posa sheh se ai qė ka pėrballė u
    mashtrua prej tij, edhe sikur t’i marrė kamatėn 500 pėr qind tė hipokrizisė qė i ka
    akredituar, prapėseprapė s’kėnaqet, pėrpiqet t’i heqė edhe lėkurėn tė mjerit.
    46. Pasuria zė vendin e lejekalimit tė marrėzisė.
    47. Pasuria e vogėl, qė pėrdoret me nikoqirllėk, zė vend mė mirė se thesarėt e
    keqadministruar.
    48. Pasuria ėshtė shėrbėtor i tė menēurit e zotėri i budallait.
    49. Lumtėria nė botė i ngjan dritės sė shkreptirės, ndriēimi i njė sekonde sjell pas
    furtunė disaorėshe.
    50. Gjėja qė ka shkaktuar fanatizmin (fetar) janė pėrrallat tė shpikura nga keqdashja,
    tė pranuara nga frika dhe tė ruajtura nga marrėzia.
    51. Helmi mė i rrezikshėm ėshtė hipokrizia.
    52. Filozofi kinez Ming Ēu thot: “T’i duash njerėzit e aftė e tė talentuar dhe tė mos i
    nderosh ata ėshtė sikur t’i thėrrasėsh nė gosti dhe t’u mbyllėsh portėn, pėr tė mos i
    pranuar.”
    53. Njėri nga filozofėt e famshėm tė Tibetit, Paskia Pandita, thot: “S’mund t’i japėsh
    flakė njė pylli tė madh po nuk tė ndihmoi era”. D m th. — mos fillo punė tė
    mėdha po nuk qe koha dhe rasti i volitshėm.
    54. Mos u prish me vėllanė pėr punė tė shokut, sepse shoqėria zhduket, vėllazėria
    mbetet.
    55. Si flaka e shkrepsės me kokė poshtė, qė ėshtė mė e fortė, ashtu edhe virtytet e
    dijetarit tė rėnė nė fatkeqėsi duken mė qartė.
    56. Ata qė tregohen tė drejtė me qėllim lartėsimi, pasi tė arrijnė qėllimin, s’ndjenjė
    mė nevojė pėr drejtėsi.
    57. Shėrbimin qė bėn arsimi pėr pėrmirėsimin e njė kombi, ligji s’mund ta bėjė kurrė.
    58. Shpagimi mė i ėmbėl ėshtė tė bėsh mirė kundėr sė keqes qė tė ėshtė bėrė.
    59. Kur lodhet trupi, qetėsohet mendja.
    60. Duke gėrmuar tokėn, del ujė.
    61. Tregtia qė tė jep mė shumė fitim ėshtė puna.
    62. Dituria ėshtė e gjatė, jeta e shkurtėr.
    63. Dita ėshtė e shkurtėr, puna e gjatė.
    64. Nėna e frikacakut as nuk qan, as nuk qesh.
    65. Po tė pėrdoret mirė koha, do tė mjaftojė pėr tė kryer ēdo punė.
    66. Ēdo ditė e jetės sate ėshtė njė faqe e biografisė sate, kujdesu ta shkruash mirė,
    sepse njė faqe e keqe ndyn gjithė librin.
    67. Tė qeshėsh kundrejt njė personi tė dėshpėruar, ėshtė si t’i heqėsh dikujt petkat nė
    kohė tė ftohtė dhe ta lėsh lakuriq.
    68. Do qė tė mos ndihet fjala qė do tė thuash? Mos e thuaj. Do qė tė mos shihet puna
    qė do tė bėsh? Mos e bėr.
    69. Dijetari i pėrdhosur ėshtė njė gjarpėr me kokė tė stolisur me diamantė.
    70. Po nuk foli i marri, nuk dallohet nga i urti.
    71. Ngandonjėherė, heshtja ėshtė mė elokuente se ēdo fjalė.
    72. Njė gjė e vogėl e fituar me tė drejtė, ėshtė mė e mirė se gjėja e shumtė e fituar
    padrejtėsisht.
    73. Fundi i tė qeshurit ėshtė mėrzitja, fryti i tė qarit ėshtė ngushėllimi.
    74. Bukuria e njeriut pėrbėhet nga bukuria e fjalės qė flet.
    75. I vobegti energjik i ngjan fitilit pa vaj.
    76. Pėrsatite dyshekun para se tė biesh tė flesh.
    77. Peri i ngatėrruar nuk zgjidhet me nguti.
    78. Kush e ka barrėn tė rėndė, e ka hapin tė shkurtėr.
    79. Sa mė shumė rėndohet barra, aq mė shumė i del kurrizi atij qė ėshtė pėrposht.
    80. Filozofi kinez Shu King thot: “Kush ėshtė nė punė tė shtetit, tė pėrpiqet tė bėjė
    vepra qė do tė mbesin pėr shumė kohė pas vdekjes sė tij.”
    81. Njerėzit e mirė janė tė gjykuar tė bėhen skllevėr tė tė kėqinjve.
    82. Lumturia nuk zgjat pėr shumė kohė, i pafati ėshtė njė foshnje nė bark tė s’ėmės qė
    ende s’ka arritur nė botėn e lumturisė; ndėrsa ai qė ėshtė i lumtur, ėshtė njė plak
    duke dhėnė shpirt.
    83. Qeveria (e mirė) lind nga rregulli dhe kujdesi.
    84. Njeriu duhet tė pėrpiqet tė mėsojė ēdo gjė, jo tė tregojė veten e tij.
    85. Ato ēka di njeriu, nė krahasim me ēka nuk di, janė kurgjė.
    86. S’mund tė njihet pėr dijetar askush, pos atij qė mposht epshin e vet.
    87. Dijetar (filozof) ėshtė ai qė i pėrshtatet puna fjalės sė tij e fjala opinionit tė tij.
    88. Pasaniku koprac i ngjan miut qė rri nė njė tas tė artė.
    89. Skamja dhe pėrvuajtja kėrkon nikoqirllėk, pėrvuajtja dhe nikoqirllėku
    mirėsjelljen, mirėpo pasuria sjell kryelartėsinė e dorėlirėsinė, e kryelartėsia e
    dorėlirėsia shthurjen dhe keqsjelljen.
    90. Njeriu qė s’mund tė mbrojė mendimin e vet, i ngjan njė qyteti tė pambrojtur.
    91. Dijetari nnk thot ē’ka di (kur nuk ėshtė rasa pėr t’i thėnė), i marri nuk di ēka thot.
    92. Ėshtė faj tė meritosh qortimin, mosdurimi (me rasėn) i qortimit ėshtė faj edhe mė
    i madh.
    93. Zgjuarėsia ėshtė njė dritė hyjnore, ndriēimi i sė cilės ndrit jo vetėm sipėrfaqen e
    sendeve, por edhe brendinė e tyre.
    94. Mė i forti i njerėzve ėshtė ai qė ėshtė i zoti tė pėrmbajė vetveten.
    95. Lumturia (te njerėzit e ulėt) shkakton kryelartėsinė dhe mospėrfilljen (ndaj tė
    tjerėve).
    96. Shpata e grave ėshtė gjuha e tyre, prandaj nuk e lėnė tė ndryshket.
    97. Meqenėse gratė plotėsojnė zbrazėtinė e kuvendimit dhe tė mbledhjeve, i ngjajnė
    kashtės qė vihet ndėrmjet filxhanave e pjatave. Sadoqė kjo kashtė duket e
    panevojshme, filxhanat dhe pjatat e ndodhura nė njė arkė pa tė do tė thyheshin
    dhe nuk do tė tepėronte asnjė.
    98. Mali lind vullkanin, vullkani ēan malin, druri ushqen krimbin, krimbi than drurin;
    njeriu krijon idetė, idetė e fusin njeriun nė njė mijė fatkeqėsira e mė nė fund e
    dėrgojnė nė shtratin e veremit (ashtu siē ngjante nėn regjimin e sulltanit turk).
    99. Derisa ata qė vdesin nga helmi janė fare tė paktė, ēdo njeri trembet nga helmi,
    ndėrsa shthurja grin ēdo ditė mijėra njerėz, gjithkush jipet pas saj.
    100. Gjithkush mendon pėr veten e tij, vetėm shpirtmiri mendon pėr tė tjerėt.
    101. Kombi ėshtė themeli i godinės sė shtetit, sa mė i fortė tė jetė themeli, aq mė
    shumė qėndron godina.
    102. Tė iillosh njė punė cthe tė mos e vazhdosh deri nė fund, ėshtė si tė fillosh tė
    mihėsb njė pus dhe pas 2 — 3 pashėsh ta lėsh punėn. Sikur tė mihė njeriu nė 100
    vende nga 2 — 3 pashė, nuk nxjerr dot njė pikė ujė, por po tė mihė nė njė vend 5
    — 10 pashė, me siguri del ujė.
    103. Po tė fillosh njė punė dhe tė mos i dalėsh nė krye, mos u dėshpro; po nuk ia dole
    tė parėn, ia del me tė dytėn dhe fundja me tė tretėn.
    104. Mos u tremb nga shuplaka e mikut, duhet tė kesh frikė nga lėvdata e armikut.
    105. Nė ēdo mandim mund tė ketė shkarje e nė ēdo veprim gabim: mendimet
    korrigjohen me kohė, veprimet me pėrvojė.
    106. Shumė rrallė i takon fatkeqėsi atij qė kur del nė mengjes nga shtėpia i shkon
    mendja se mund tė kthehet me qivur nė mbrėmje.
    107. Gjithė ē’ėshtė nė botė, me shpirt dhe pa shpirt, ėshtė armik i njeriut; njeriu i urtė
    qėndron gjithmonė me kujdes dhe nuk ka besim nė asnjeri, nė asgjė. (Me kėtė
    Samiu tregon se nė ē’rreth ka jetuar i gjori).
    108. Ē’mund tė bėjė njė kalė i fortė rae njė karrocė tė shkatėruar?
    109. Mė kryesoret janė katėr gjėra qė e bėjnė njeriun njeri: dituria, durimi, kanaati
    (mjaftimi me atė qė ka) dhe drejtėsia.
    110. Ujtė nė vetvete ėshtė i pastėr, duke u trazuar me disa materie dhe sende tė tjera,
    bėhet i idhėt dhe i ndyrė; njeriu ėshtė krijuar i mirė, bėhet i keq nga ndikimi i
    epsheve dhe i veseve tė kėqia.
    111. Njeriu don tė jetojė shumė, por nuk don tė mplaket.
    112. KUr ēdo njeri t’i shikojė tė gjithė njerėzit pėr shokė, gjėnė e tjetrit si gur dhe tokė
    (dmth tė pavlefslune), gratė — pėrveē tė tijnė — si nėna dhe motra, atėhere ėshtė
    e mundshme tė ketė lumtėri dhe prehje nė botė.
    113. Po deshe tė kesh tė lirė zemrėn tėnde, mos i plotėso dėshirat (e kėqia).
    114. Punėn e nesėrme mbaroje sot dhe pushimin qė do tė bėsh pasnesėr bėje sot.
    115. Mos jep shkas tė flasė kush keq pėr ty; por mos u mundo t’i mbyllėsh gojėn
    keqdashėsve, sepse qeni, ashtu sikundėr i leh natėn ikusarit qė i kalon afėr, ashtu i
    leh edhe njeriut tė ndershėm.
    116. Po tė flitet keq pėr ndokėnd, gjithėsecili beson nė ēast; po tė flitet mirė pėr tė —
    asnjeri nuk beson. Pėrēarja ėshtė bėrė aq e pėlqyer nė botė sa qė lėvdatės nuk i ka
    mbetur fare vlerė.
    117. Cmiraku e grindaveci edhe sikur tė zotėrojnė tėrė botėn, s’mund tė kėnaqen, sepse
    pėr t’u bėrė ata tė lumtur, duhet tė shkatėrrohet gjithė bota.
    118. Martesa ėshtė njė urė nė mes tė shthurjes dhe lumtėrisė.
    119. Ekzistenca dhe lumturia e shoqėrisė njerėzore varet nga gruaja. Midani thot: “Aty
    ku mungon gruaja, asaj duhet bėrė njė shtatore prej druri.”
    120. Nga njė birucė e vogėl, mund tė hyjė njė e keqe e madhe.
    121. Hiq dorė nga ligėsia edhe ajo heq dorė nga ti.
    122. Kush ēmon (lavdon) njė ligėsi, ėshtė mė i lig se ai qė e bėn.
    123. Zbavitja mė e bukur pėr njerinė ėshtė leximi, shoku mė i mirė libri.
    124. Kush kuvendon me botėn, kuvendon me persona tė zakonshėm; kush lexon libra,
    kuvendon me filozofė, letrarė dhe me njerėz tė famshėrn.
    125. Kush nuk ėshtė i gjykuar, ėshtė gjykues; kush nuk ėshtė i urdhėruar, ėshtė
    urdhėrues.
    126. Njeriu kėrkon tė njihet me tė pasurit dhe mėnjanohet tė njihet me tė varfėrit;
    mirėpo, pasuria dhe vobegėsia nuk janė gjėra qė ngjiten me tė njohur.
    127. Ngutja nė marrjen e vendimeve nė ēėshtje tė vėshtira dhe tė dyshimta, ėshtė e
    dėmshme.
    128. Ujėt qė pihet me ngadalė, largon etjen mė shumė.
    129. Kush nuk e kupton tė vėrtetėn e fjalės sė tjetrit, nuk di edhe atė qė thot vetė.
    130. Gjithėsecili mban nė gojė punėn 6 tė pasurve; vetėm njeriu zemėrrnirė mendon
    gjithmonė gjendjen e tė varfėrve.
    131. Pleqtė tė mos kalojnė pranė varreve tė tė rinjve, mizorėt pranė atyre tė tė mirėve
    dhe trathtarėt pranė varrit tė dėshmorėve, sepse dheu i tyre nuk duron tė qenmen e
    tyre mbl faqen e tokės.
    132. Kush mėshiron gjarpėrin, torturon njerėzinė.
    133. Njėri nga filozofėt kinezė thotė: “Ai qė ėshtė nė punė tė shtetit, mirėsitė duhet t’i
    bėjė duke u gėzuar dhe ndėshkimet duke u hidhėruar.”
    134. Mos u trazo nga njė gjė qė nuk di se ėshtė e drejtė apo jo.
    135. Personi qė do ti, s’ka asnjė tė metė, fillo tė mos e duash, pa shih sa tė meta ka.
    136. Lėvdata e bėn njeriun tė kthehet nga rruga qė ka zėnė, kurse kritika e bėn ta
    kontrollojė rrugėn e vet dhe ta vazhdojė.
    137. Nuk i besohet premtimit tė atij qė premton shumė.
    138. Mos i beso atij qė ėshtė edhe pro edhe kundėr njė gjėje apo njė personi.
    139. Gruaja qė trathton tė shoqin, a ėshtė e mundshme t’i qėndrojė besnike mikut tė
    saj?
    140. Nė ē’punė hy njė mulli, qė i dėgjohet zhurma e mielli nuk i duket?
    141. Mos i afro zjarrit gjalpin qė s’don ta shkrish.
    142. Nė qoftė se pret tė vijė koha pėr t’i bėrė mirė njerėzisė, asnjėherė s’ke pėr t’i bėrė
    mirė.
    143. Njeriut tė gėzuar gjėmbi i duket trėndafil, pėr njeriun e pezmatuar s’ka ndryshim
    trėndafili nga gjėmbi; nė ēdo gjė ai sheh njė pezmatim, njė dėshprim, s’kėnaqet
    me asgjė.
    144. Buka thatė, qė hahet me dashuri dhe bashkim, ėshtė mė e kėndshme se gostitė me
    mėri e kundėrshtim.
    145. Tė tiganisurit me vaj tė vet ėshtė mė i pėlqyer se pasuria e madhe e trazuar me
    halle.
    146. Lėmoje dhinė, pastaj mile.
    147. Lajkat janė lak pėr gjuajtjen e njeriut.
    148. Kush nuk shikon nėpėr birat e shoshės, ėshtė i verbėr.
    149. Hileja s’mund ta mundė kurrė tė vėrtetėn. Rruga e ngushtė sillet e sillet e
    prapėseprapė nė rrugė tė madhe del.
    150. Babai qė neglizhon edukimin e sė bijės, pėrgatit turpin e vet dhe shkatėrimin e
    dhėndrit tė tij.
    151. Ajo qė qeveris botėn nuk ėshtė as forca, as ligji, por ėshtė mirėsjellja dhe edukata.
    152. Njė komb endacak me moral tė shėndoshė ėshtė njė mijė herė mė i pėlqyer se njė
    komb i qytetėruar me moral tė prishur.
    153. S’ka lumturi mė tė madhe nė botė se dashuria dhe harmonia.
    154. S’ka gjė mė tė ėmbėl nė botė se lotėt qė derdhen nga ndikimi kur shohim
    dhėmshurinė, bujarinė, filantropinė e njė njeriu, shkurt kur shohim njė vepėr tė tij
    burrėrore, apo njė shėrbim tė tij ndaj njerėzisė.
    155. Dijetari (filozofi) nuk ndjek ēdo zakon tė vendit tė tij, por pėrpiqet pėr zhdukjen e
    zakoneve tė liga tė bashkėkombėsve tė tij.
    156. Bota ėshtė njė shesh i ekspozuar shiut dhe erės; ai qė nė kėtė shesh e ruan dritėn e
    pėrpjekjes e tė kuptimit dhe nuk e shuan, ėshtė filozof i vėrtetė.
    157. Mentari dhe ai qė qėndron me kėmbėngulje nė punėn. e tij, sado fatkeqėsi qė t’i
    ngjajnė, prapėseprapė nuk e humbet toruan. Zjarrit nuk i parritet flaka pse
    trazohet.
    158. Frika e varfėrisė e e pėrbuzjes dhe lakmia pėr pasuri e famė, e verbojnė njeriun
    dhe e pengojnė tė shikojė tė vėrtetėn.
    159. I urituri nuk i kupton tė metat e gjellės. Grindaveci dhe njeriu interesaxhi nuk
    dallon dot tė vėrtetėn nga e shtrembėta.
    160. Trathtari ikėn si dhelpra, pa qenė i ndjekur nga askush; i drejti, edhe sikur ta
    rrethojė gjithė bota, qėndron me kurajo tė plotė si luan dhe nuk tundet nga vendi.
    161. Fija e flokut tė njė gruaje ka mė shumė fuqi se gjashtė kuaj.
    162. Thjeshtėsia e njė gruaje ėshtė mė e vlefshme se stolitė (diamantet) e tė gjitha
    grave tė botės.
    163. Njė shtėpi po ta ketė themelin e dobėt, prapėseprapė qėndron pėr ca kohė, por po
    nuk pati dashuri ndėrmjet njerėzve, qė janė nė tė, shembet.
    164. Njeriu njeh pėr tė mendshėm vetėm ata qė janė dakord me mendimin e tij.
    165. S’ka pakicė dhe shumicė pėr mirėsinė dhe ligėsinė; ngjan qė njė mirėsi e vogėl
    pėlqehet shumė dhe njė ligėsi (keqbėrje) e vogėl shkakton njė dėm tė madh.
    166. Lumturia e pleqve ėshtė tė shohin fėmijėt e fėmijėve tė tyre qė kanė sjellė nė botė.
    167. S’ka njeri tė pafajshėm nė botė; mentari nuk i thot djalit mos gabo, por e kėshillon
    tė gabojė sa mė pak.
    168. Kush mbetet pas, me zor pėrparon, kush shkon pėrpara, pėrparon vazhdimisht.
    169. Kush i shtrohet gjithkujt ėshtė kokėdele.
    170. Trim ėshtė ai qė pėrballon njė forcė mė tė madhe se tė tijnė, kurajoz ėshtė ai qė i
    qėndron njė fatkeqėsie tė padurueshme.
    171. Ėshtė punė fėmijėsh tė shajsh tė shurdhin dhe t’i vesh qorrit gurė para kėmbėve.
    172. Mė i poshtri njeri ėshtė ai qė kėrkon mirėsi nga njė i poshtėr.
    173. Fitili digjet nė vaj, por po t’i mbetet koka e lirė dhe tė bjerė nė vaj, shuhet
    menjėherė.
    174. I mendshmi di ē’ka bėn vetė, nuk trazohet nė atė qė s’di. Tė marrėt pėr ēdo gjė i
    shtrohen botės. Qeni i bariut nuk leh kot; qent e rrugės lehin, pse kanė dėgjuar tė
    tjerėt tė lehin.
    175. Ai qė nuk cakton njė drejtim pėr veten e tij, por ndjek rrugėn e tė tjerėve, i ngjan
    qorrit qė ecėn duke rrokur nga pėqiri shokun qė shkon para tij.
    176. Nė botė nuk gjėnden dy mendime tė ngjashme nga ēdo pikėpamje; ai qė pranon
    ēdo mendim tė filozofėve mė tė mėdhenj pa kundėrshtuar asnjėrin, ėshtė pa mend.
    177. Njė punė e bukur ėshtė mė e dobishme se njė mijė f jalė tė bukura.
    178. Jeta, rehatia dhe mirėqenia blihet me punė; kush punon shumė asnjėherė nuk vuan
    dhe nuk bie nė ngushticė.
    179. Fėmija sikundėr qė mėson tė flasė gjuhėn e s’ėmės, t’atit dhe tė gjindve tė tjerė tė
    shtėpisė, pajiset edhe me moralin e tyre.
    180. Nuk ėshtė mėsuesi ai qė edukon njeriun, por nėna, ciadua dhe edukatori i tij.
    Gruaja qė ėshtė vetė e edukuar, ose qė edukon vetė fėmijėn e saj, ose ia dorėzon
    njė personi tė edukuar. Fėmija e gruas sė paedukuar vjen nė botė pėr t’u bėrė
    fatkeq.
    181. Kėshillimi ėshtė pergjeli (kompasi) i zgjidhjes sė punėve tė vėshtira.
    182. Kėnaqėsia e zbavitjeve dhe e lojėrave ėshtė nė shoqėri, kėnaqėsia e leximit nė
    vetmi.
    183. Njeriu nuk mund tė zbavitet po nuk bėri batall synimet e mendimit tė tij dhe
    ndjenjat e zemrės sė tij.
    184. Zbavitja e mendjes ėshtė studimi, ztaavitja e zem-rės melankolia.
    185. Kush i tregon botės rrugėt nė njė qytet, humbet nė rrugicat e njė qyteti tjetėr.
    186. Nė ėshtė se ka njė gjė qė e kėnaq njeriun nė bota, ėshtė gėzimi i nderit dhe i
    simpatisė nga tė gjithė.
    187. Zemra ėshtė njė fėmijė (ėshtė si fėmijė), kujton se bėhet gjithēka qė dėshiron.
    188. Njeriu e shikon tė shkuarėn me ngashėrim, tė ardhmen me shpresė; asnjėherė nuk
    ėshtė i kėnaqur nga e tashmja.
    189. Lumturia e ngjan hėnės qė duket nė majėn e njė mali; njeriu thot: po tė dal nė
    majėn e kėtij mali do ta kap hėnėn; mirėpo kalon sa fusha e sa male — pėrsėri
    hėnėn e shikon tė qėndrojė nė majė tė malit tjetėr qė ka pėrpara.
    190. Ndalesa e atij qė udhėton me karrocėn e shpresės ėshtė skamja.
    191. Njeriu ėshtė gjuetar i shpresės; duke u turrur pas saj, bie nė gropė, ndėrsa shpresa
    fluturon, ikėn.
    192. Vetėm borxhi i marrė pėr ta taėrė mjet pune, paguhet me lehtėsi.
    193. Njė proverb spanjoll: Mos kėrko ndihmė nga asnjėri pėr njė punė qė mund ta
    kryesh vetė.
    194. Nuk i takon gjė dhėmbit tė skiles qė qėndron e mbyllur nė strofkun e vet.
    Mundesuar nga www.shkodraonline.com
    195. Mahnitja, tė shumtėn e herės, lind nga injoranca.
    196. Njeriu qė nuk i harxhon menjėherė tė gjitha ato qė di, syri i popullit nė ēdo kohė
    atė e shikon pėr dijetar.
    197. Njeriu po nuk u turpėrua pėr fajin e tij tė bėrė me padashje, mund tė bėjė faj edhe
    me dashje.
    198. Kush u hy shumė punėve, s’mund tė kryejė asnjerėn si duhet.
    199. Nderimi i tepėruar ėshtė njėfarė pėrbuzje (ose lajkė).
    200. Buka e elbit e shtėpisė ėshtė mė e mirė se buka hase (e grurit tė thjeshtė) e pazarit.
    201. Njerėzit ndryshojnė nga njėri-tjetri nga koka, jo nga kėmbėt.
    202. Njeriu mbasi tė ketė fituar famė e madhėshti, po tė jetojė mė gjatė, bjerr famėn
    dhe madhėshtinė e fituar.
    203. Njeriu nuk dėshprohet pėr fatkeqėsinė dhe mizerjen qė ka pėsuar, por hidhėrohet
    duke e kujtuar lumturinė e tij tė humbur.
    204. Me zhurmė nuk kryhet asnjė punė. Njeriu i punės ėshtė tepėr i heshtur.
    205. Lumturia e bėn njerinė tė fitojė shumė miq; fatkeqėsia i kalon nga guri i provės
    (qė pėrdor argjendari), duke lėnė njė pakicė dhe e shpėrndan shumicėn e tyre.
    206. Miqėsia ėshtė si drita e shkrepėtimės; sa mė i errėt tė jetė vendi, aq mė shumė
    ndriēon.
    207. Njė dijetar anglez thot: “Mė e madhja lumturi e miqve tė mi nuk mė duket e
    shumtė, dėmi i tyre mė i vogėl mė duket i madh.”
    208. Durimi dhe meditimi nuk bashkohesn me pendimin.
    209. Nė lumenj tė mėdhenj ka peshq tė mėdhenj, por ėshtė rrezik tė mbytesh; ėshtė mė
    mirė tė kėnaqesh me peshq tė vegjėl tė lumenjve tė vegjėl.
    Tė mira tė shumta ka nė det,
    Nė do shpėtim, rri nė ēip i getė.
    (Sheh Sadi)
    210. Nė ėshtė se ekziston gabim i pėlqyer, ėshtė ai qė ne, tė shtyrė nga simpatia pėr njė
    shok, kujtojmė se ai ėshtė njeri i pėrsosur.
    211. Kopracia e njė pasaniku i bėn fėmijėt e tij nė vogėli tė bėjnė ēdo tė ligė e pas
    vdekjes sė tij tė bėjnė rrush e kumbulla pasurinė e trashėguar dhe tė kalojnė jetėn
    e tyre nė pendim e nė vuajtje.
    212. S’ka faj mė tė madh se shpėrdorimi i besimit.
    213. Zemėrimi ėshtė njė ves aq i lig sa qė nuk mund tė krahasohet me veset e tjera tė
    kėqia.
    214. Gjykatėsi i gjykon mė me lehtėsi armiqtė e tij.
    215. Po tė dyshosh pėr besnikėrinė e njė shoku, dyshimi yt mund tė bėhet shkak qė
    edhe ai tė dyshojė pėr ty.
    216. Kush don tė jetė i lumtur, tė pėrpiqet tė pėrmirėsojė sjelljet e tij.
    217. Shija e ēdo gjėje varet nga koha dhe rrethana: nuk lypset gjella me yndyrė pėr tė
    sėmurėt dhe muzika pėr ata qė janė tė hidhėruar.
    218. Tre vetė qė ndihmojnė njėri-tjetrin ēojnė njė peshė, tė cilėn s’mund ta ngrenė
    gjashtė vetė, tė cilėt kėrkojnė t’ia lėnė barrėn njėri-tjetrit.
    219. Zemra ėshtė njė astrolog qė s’gabon asnjėherė me zbulimet qė bėn.
    220. Arra me lėvozhgė tė hollė ka thelb tė madh.
    221. Kush don t’i nxjerrė njė sy tjetrit, do tė mbetet vetė pa tė dy.
    222. Gruaja qė shėtit derė mė derė flet shumė, edhe pėr atė flasin shumė.
    223. Rruga e jetės ėshtė drejtėsia, mos u ndaj nga rruga pėr tė hyrė nėpėr rrugica.
    224. Mos u grind (me fjalė) me atė qė ėshtė pėrkrahės (i fortė) i njė mendimi tė tij.
    225. Njeriu mentar nuk flet pėr veten e tij dhe pėr punė qė i pėrkasin atij vetė.
    226. Mos i trego pėrralla atij qė beson shumė, sepse i merr pėr tė vėrteta.
    227. Kush ve interesat e pėrgjithshme mbi tė tijat, ėshtė njeri me tė vėrtetė.
    228. Detyra sa do e vogėl qė tė jetė prapė e rėndė ėshtė.
    229. Mos e shiko si tė lehtė njė detyrė qė nuk e ke provuar dhe mbaruar nė jetėn tėnde.
    230. Mos e qesh hamallin e bėrė dyfish duke pasur njė gjė tė vogėl nė shpinė, sepse ajo
    gjė qė sheh ti tė vogėl ėshtė plumb 80-okėsh.
    231. Kush lexon shumė, medoemos bėhet dijetar; kush punon shumė, medoemos bėhet
    i pasur; kush kujdeset pėr higjienėn, medoemos bėhet i fuqishėm; kush ka sjellje
    tė mira, medoemos bėhet i lumtur. Ai qė i plotėson tė gjitha kėto kondita, le tė
    thotė se ka bėrė me tė vėrtetė jetė nė botė.
    232. Jeta e njeriut ėshtė njė pe i dredhur nga lumturia dhe fatkeqėsia. Po tė ishte
    dredhur vetėm nga fatkeqėsia, do tė ishte kėputur shpejt, po tė ishte pėrbėrė vetėm
    nga lumturia, do tė ishte tepėr i ashpėr dhe nuk do tė hynte nė punė.
    233. Dajaku e bėn tė paedukuar njeriun e edukuar; tė paedukuarit ia shton edhe mė
    shumė atė.
    234. Fabkeqėsitė kur vijnė — duket se tremben nga njerėzit qė janė armiqtė e tyre —
    vijnė tė gjitha bashkė.
    235. Koka s’mund tė shkojė askund vetė, atė e dėrgoj-nė kėmbėt, por kėmbėt s’tunden
    vendit fare pa kokėn.
    236. Nuk ėshtė burrėri t’i heqėsh njė qime luanit tė lidhur pėr qafe me zinxhir.
    237. Mos e nis njė punė, nė tė cilėn ti sheh pėr veten tėnde 9 dobi dhe njė dėm pėr
    publikun, sepse do t’i humbasėsh tė 9 dobitė, ndėrsa konsekuencėn e dėmit tė
    pėrgjithshėm do ta heqėsh pėr se gjalli dhe pas vdekjes sate.
    238. Njė proverta spanjoll thot: “Njerka edhe sikur tė jetė prej sheqeri, prapė e hidhėt
    ėshtė.”
    239. Vjehra nuk e kujton asnjėherė kohėn e nusėrisė.
    240. Ėshtė e lumtur ajo grua qė s’ka vjehėr dhe kunatė.
    241. E shumta e godinave qė tė du’ken tė bukura, e kanė themelin tė dobėt.
    242. Lumturia dhe fatkeqėsia kanė mbarim; kur zgjat njėra shumė, do tė thotė se i
    ėshtė afruar koha tjetrės.
    243. Mbas agjėrimit bie bajrami.
    244. Nuk mungojnė pulat po nuk mungoi gruri nė kotec.
    245. Njė i vobegėt qė vdes nga skamja ėshtė viktimė e atyre qė, duke pasur mundėsi,
    kanė munguar ta ndihmojnė.
    246. Bota ėshtė njė kurthė, gjahu ėshtė shpresa.
    247. Nuk hidhėrohemi pėr njė tė ligė qė e ka shėrimin; ē’vlen hidhėrimi pėr tė ligėn qė
    s’ka shėrim?
    248. Mos e piq mishin qė s’ke pėr ta ngrėnė.
    249. Mos u bė mjaltė se tė hanė mizat.
    250. Ėshtė sherr ta vonosh bamirėsinė.
    251. Gabimi i atij qė punon me dėshirė dhe endje, ėshtė mė i mirė se tė qėlluarit e atij
    qė punon pa dashur.
    252. S’ka asnjė plak qė nuk mund tė jetojė edhe njė vit (mė shumė), s’ka asnjė tė ri qė
    nuk mund tė vdesė sot.
    Mundesuar nga www.shkodraonline.com
    253. Gjendja e dehur (tė pirėt) nuk e ndryshon njeriun, vetėm e bėn tė duket ashtu siē
    ėshtė nė tė vėrtetė, pasuria nuk ia ndryshon moralin njeriut, ia nxjerr nė shesh atė.
    254. Pjala e keqdashėsit ėshtė si qymyri, edhe kur nuk e djeg sendin qė e prek, e nxin
    atė.
    255. Shtėpia qė nuk i duket tymi, s’ka kuzhinė.
    256. Koha mund tė bėjė tė harrohen fatkeqėsitė mė tė mėdha.
    257. Vlera e zjarrit kuptohet nė ditėt e dirnėrit, e ajo e dėborės nė ditėt e verės.
    258. Trimėria nė kuvendim dhe eleganca nė fushė tė betejės s’bėjnė para.
    259. Qesja nuk zbrazet duke dhėnė lėmoshė.
    260. Po s’tėrhoqe dot lopatėn, mos i hip sandaliit.
    261. Grada e qytetėrisė dhe e moralit tė njė populli kuptohet nga kėngėt dhe lojėrat e
    tij.
    262. E vėrteta ėshtė njė lloj ujė i nxehtė qė del nga toka, i cili shkrin dėborėrat dhe
    akujt qė ka pėrqark, i bėn pėr vete dhe shtohet duke shkuar dhe sado qė mund tė
    ngrijė duke u ftohur ajri, pa kaluar shumė kohė prapė bėhet siē ka qenė (ujė i
    rrjedhshėm).
    263. Nė ėshtė se ke mundėsi tė kesh gjashtė shėrbyes, mba tre dhe tė tjerėt lėri pėr atė
    botė, d.m.th. rrogėn dhe ushqimin qė do t’u japėsh kėtyre tė treve, jepua tė
    vobegtėve.
    264. Nuk shkohet nė Bagdad me gomar topall dhe me qese bosh.
    265. Mirėsia qė bėn njeriu, mirėsi ėshtė, por nuk e zhduk ligėsinė qė ka bėrė.
    266. Lėvdata rrėshqet si ujėt sipėr njeriut, ikėn, por pėrbuzja, si vaji — lė njė njollė qė
    ėshtė vėshtirė tė pastrohet.
    267. Delen qė ndahet nga tufa e ha ujku.
    268. Kush lė xhadenė, humb rrugėn.
    269. Kush mbėshtetet nė njė dru tė madh, ėshtė gjithmonė nėn hije.
    270. Dėborėn nė daē zieje, nė daē thaje nė diell, s’mund tė kesh veēse ujė.
    271. Tė thuash po ėshtė mė mirė se tė thuash jo, por po-ja e cave ėshtė mė e keqe se joja
    e ca tė tjerėve.
    272. E keqja nė botė tė shumtėn e herės vjen nga ata qė janė shumė tė uritur ose shumė
    tė ngopur.
    273. Gjithėsecili dėshiron t’i shohė njerėzit e mėdhenj, por mė mirė ėshtė tė shohėsh
    veprat e tyre, d.m.th. tė shohėsh ata vetė, sepse idetė e tyre s’kuptohen nga fytyrat
    e tyre, por dallohen nga veprat e tyre.
    274. Shtytėsi i sė ligės s’ka ndryshim nga ai qė e kryen.
    275. S’ka dobi nga tufa e bariut, qė kėnaqet nga zėri i bilbilit mė shumė se nga
    blegėrima e qengjit.
    276. Qeni i tėrbuar mė sė pari kafshon tė zotin.
    277. Nuk bie miza nė gjalpin qė ėshtė duke valuar.
    278. E ha ujku atė gomar qė e zotėrojnė disa vetė.
    279. Kush nuk merret vesh me vėllanė, s’merret vesh fare me bashkėqytetarėt e tij.
    280. Njeriu tė mos ketė frikė nga ligji, tė ketė turp nga bota, tė ketė frikė nga
    ndėrgjegjeja e tij.
    281. Mos ia thuaj gruas fjalėn qė s’mund ta thuash nė rrugė.
    282. Dashuria ėshtė kripa e jetės, jeta pa dashuri s’ka asnjė shije.
    283. Kur tė lavdon dikush, mos e prano lėvdatėn qė tė bėhet pa e peshuar nė
    ndėrgjegjen tėnde nėse ėshtė e drejtė a jo.
    284. Mos e qorto atė qė ka rėnė nė greminė pse nuk i dėgjoi kėshillat tuaja, as mos e
    kėshillo pėrsėri. Po e nxorre nga gremina qė ka rėnė, atėherė ai panon kėshillat e
    tua.
    285. Mendojmė se njeriu vdes dhe shkon, mirėpo tė vdekurit janė ata qė edukojnė
    fėmijėt tanė, qė na mėsojnė dituritė dhe shkencat, kur marrim nė dorė njė libėr
    dhe e lexojmė nė vetmi nė njė ēip dhe, sipas rastit, ata na bėjnė tė qeshim apo tė
    qajmė.
    286. Mos prit pemė nga shelgu e hije nga hurma.
    287. Biseda lind nga mendimi; biseda pa nendim nuk eshtė bisedė, ėshtė grindje.
    288. Liria varet nė kėnaqėsinė me atė qė ke (kanaat); lakmia, pasuria dhe fama e
    robėrojnė njerinė.
    289. I famshmi Newton, ca ditė para se tė vdiste, tha: “Nuk di ēdo tė thotė publiku pėr
    mua. Por unė i pėrngjaj njė fėmije qė mbledh guaska nė buzė tė oqeanit. Me gjithė
    pėrpjekjet e mia tė shumta, nga deti i sė vėrtetės munda tė shtie nė dorė vetėm 5—
    10 guaska qė kishin dalė nė breg.”
    290. I famshmi filozof Taj Ēung thot: Deti i pėrmbyt anijet, por po tė mos ishte deti,
    nuk do tė ishte as emri i anijes...
    291. Solomoni thot: “S’ka trathtar mė tė madh se ai qė ėshtė afėr njė sovrani dhe fsheh
    tė vėrtetėn.”
    292. Saadiu, filozof persian, thot: “Po t’i marrė sovrani njė kokėrr vezė fshatarit,
    njerėzit e tij ia grabisin tė gjitha pulat.”
    293. Sovrani, i cili e bėn tė dashur veten e tij ndaj popullit, nuk trembet edhe sikur
    gjithė bota tė ēohet kundėr tij.
    294. Puna e njeriut tė zakonshėm, ose fjala e thėnė prej tij, harrohet dhe iken brenda
    njė ore; ndėrsa fjala dhe vepra e njė njeriu tė madh mbetet nė histori dhe nė gojė
    tė popullit sa tė jetė bota; prandaj njerėzit e mėdhenj duhet t’u shmangen
    argėtimeve e zbavitjeve dhe duhet tė mendohen pėr ēka do tė thonė e do tė bėjnė,
    sepse ėshtė shumė i madh ndryshimi ndėrmjet sė keqes dhe sė mirės.
    295. I miri Solomon thot: “Konsultimi rrit bashkimin dhe fuqinė; s’mund tė ketė forcė
    ku s’ka konsultim.” (Me kėtė Samiu kritikon Sulltanin pse shpėrndan parlamentin
    dhe rrėnjos diktaturėn e tij personale nė Turqi.)
    296. Njė nga filozofėt kinezė thot: “Sovrani, i cili ia del tė zgjedhė njė kėshilltar qė
    thotė tė vėrtetėn, qė nuk i do lajkat dhe qė ėshtė mentar dhe i zoti, ai meriton tė
    sundojė.”
    Mundesuar nga www.shkodraonline.com
    297. Konfucio thot:”Njeriu, i cili, duke u konsultuar, vėrejtjet qė i bėhen i pranon
    mbasi tė jetė menduar, ėshtė i zoti pėr ēdo gjė; ai, i cili i mbėshte tet vetes sė tij
    dhe nuk respekton konsultimin, nuk shpėton nga gabimet edhe sikur tė jetė mė i
    madhi filozof i botės.”
    298. Alfonsi X-tė, mbret i Spanjės, thot: “Nė thesaret e grumbulluar nga ana e njė
    mbreti ėshtė e pamundshme tė mos hyjė padrejtėsia; padrejtėsia ėshtė si baruti,
    sigurisht njė ditė merr zjarr dhe bashkė me thesaret zhduk dhe tė zotin. Mbreti qė
    pėrpiqet tė mbushė thesaret e tij, nuk ėshtė mbret i kombit, por skllav i thesareve
    tė tij.”
    299. Mė i madhi filozof mund tė gabojė; opinioni publik ėshtė i pagabueshėm. Bile
    nuk mohohet se nė opinionin publik ka njė fuqi shpirtėrore edhe nė parashikimin
    e ngjarjeve qė do tė ndodhin.
    300. S’ka lumturi mė tė madhe pėr njeriun se rifitimi i lirisė qė ka bjerrė ai.
    301. I miri Solomon thot: “Lajkatari ėshtė njė gjuetar, laku i tij ėshtė lajka, nė kėtė lak
    nuk bie njeri, pos atyre qė janė mendjezog.”
    302. Bashkimi (besėlidhja) i bėn tė mundshme gjėrat e pamundshme, pėrēarja i bėn tė
    pamundshme tė mundshmet.
    303. Mos prit ndihmė nga ai qė nuk sheh nevojė pėr konsultim.
    304. Ai qė pranon kėshilla, ėshtė mė i madh se ai qė jep, sepse, sa lehtė ėshtė tė japėsh
    kėshilla. aq rė-ndė ėshtė t’i pranosh.
    305. Shumica e ligėsive qė shihen nė botė shkaktohet nga ari. Natyra duket se i ka ditur
    tė ligat qė do t’i sjellė njerėzisė ky mineral, prandaj e ka groposur aq thellė nė
    tokė; por njerėzit, tė cilėt kanė nė shpirt gjithmonė ligėsinė, futen thellė si iriqi
    dhe dalin pėrsėri.
    306. Mos baktis punėn pėr tė mėsuar lajme tė reja; sa tė kalojė pak kohė ai lajm i ri do
    tė vjetrohet, i bie vlefta e atėhere do tė mund ta dėgjosh edhe aty ku je.
    307. Exheli (vdekja) i qenit qė gjuan ujkun, ėshtė te dhėmbi i tij.
    308. Kush ngjitet lart, sigurisht do tė zbresė poshtė.
    309. Gjysma e punės ėshtė e mbaruar kur ajo fillohet me dėshirė.
    310. Nuk ėshtė mik yti ai qė bėn faje kundėr teje.
    311. Kush nuk dėshiron tė humbasė pėr jetė privilegjet e tij, duhet tė lėshojė ca prej
    tyre me dėshirėn e tij, sepse druri rritet mė shumė kur krasitet.
    312. Ata qė bėhen vegėl e mizorive tė njė mizori, janė mė tė ligj se ai vetė.
    313. Pėr tė mbaruar njė punė, mė parė duhet menduar, sė dyti konsultuar, pastaj duhet
    filluar.
    314. Ujėt qė rri — qelbet; duhet tė lėvizė pėr t’u pastruar.
    315. Ēdo njeri nuk trajtohet njė lloj, stofi pastrohet me brushė e kadifeja me dorė.
    316. Nuk i duhet gjė qeni atij qė nuk ėshtė nė gjendje tė ushqejė fėmijėn e vet.
    317. Dėshira mund tė kėnaqet vetėm me anė tė shpresės.
    318. Kur flet — mos lėviz me dorė, sepse kur ti punon gjuha s’ta ndihmon dorėn.
    319. Duhet kujdesur tė mos thyhet shtama, sepse ėshtė e pamundshme tė mblidhet krejt
    ujėt e derdhur.
    320. Dyshimi ėshtė gur argjendari i sė vėrtetės, kush dyshon nė marrėdhėniet e
    pėrditshme, s’gabon asnjėherė, kush dyshon nė veprimet e veta, bėhet filozof.
    321. Turma u lakmon mrekullive, mė shumė u taeson gėnjeshtrave se sė vėrtetės. Njė
    gėnjeshtėr, qė njėri e ka bėrė pėr ta besuar njė popull brenda njė dite, diturisė dhe
    shkencės i duhen shekuj pėr ta shkulur nga mendja e njerėzve. Me gjithėkėtė,
    mbresa mbetet se mbetet.
    322. Njė kokėrr gruri nuk e mbush dot hambarin, por ndihmon kokrrat e tjera qė e kanė
    mbushur.
    323. Gjuetari dhe peshkatari kurrė s’bėhen pasanikė.
    324. Njė filozof ka thėnė: “Lajkatari (servili) shkon nė skėterrė duke kaluar nga
    parajsa.”
    325. Armiqėsia mė e rėndė ėshtė ajo qė ngjan ndėrmjet atyre qė jetojnė nė tė njėjtėn
    shtėpi.
    326. Po tė jetė e mundshme tė zbriten nga jeta jonė ditėt qė kemi kaluar me hidhėrim
    dhe vuajtje, mund tė themi se kemi jetuar nė botė; por, atėherė jeta bėhet tepėr e
    shkurtėr.
    327. S’ka mė bukėshkelė se nakari, sepse duke lindur nga mirėsia e tjetrit, i do tė
    keqen.
    328. Dhelpra tretet duke menduar pulėn qė nuk e shtie dot nė dorė.
    329. Arma mė e mirė pėr ta mposhtur armikun ėshtė zemra.
    330. Nė gurin e varrit tė njė ngadhnjyesi tėmadh ishte shkruar: “Kėtu ėshtė vendi ku ka
    arritur ky njeri qė ka rėnė kėtu pasi ka pushtuar botėn. O ti njeri, qė dėshiron tė
    ngadhnjesh tėrė botėn, mos harro se rruga e gjatė dhe me mundime, kėtu ka pėr tė
    sjellė.”
    331. Nė gurin e varrit tė njė tjetri kishte njė shkrim tė ēuditshėm si ky: “Ai qė ka rėnė
    kėtu, ka vdekur duke mos dashur.”
    332. Tjetėr: “Ai qė ka rėnė kėtu, edhe kur ka qenė gjallė, s’ka bėrė gjėsend.”
    333. Nė portėn e faltores sė Delfit, njė nga faltoret e vjetra tė Greqisė sė vjetėr, kanė
    qenė shkruar kėto tri kėshilla tė filozofit Gilon: “Njih veten tėnde; mos lakmo
    shumė; ruaju nga borxhi dhe nga tė ngrėnit me f jalė.”
    334. Ai qė i pėrgjigjet me ligėsi mirėsisė sate, bėhet mjet pėr tė bėrė tė njohur mirėsinė
    tėnde dhe ligėsinė e vet.
    335. Po tė njohėsh njė faj tė ndonjėrit, mund ta mbulosh me njė nga virtytet e tij.
    336. Po t’u thye ēekani kur je duke mbėrthyer njė gozhdė nė murė, bjer me kokėn
    tėnde.
    337. Forca e mendimit hy nė punė mė shumė se tehu i shpatės; prandaj ruaje atė dhe
    mbaje gati pėr ta pėrdorur nė kohėn e duhur.
    338. Trupi, sado i fortė, i bukur dhe i shėndoshė tė jetė, prapėseprapė njė ditė tokė do
    tė bėhet. Mendimi, po tė jetė i dobėt, nuk i duket ndikimi edhe kur njeriu ėshtė i
    gjallė, po tė jetė i fortė — mendimi mbetet gjallė edhe pas vdekjes sė tij.
    339. Ca njerėz i ngjajnė njė godine tė madhe ende tė paplotėsuar dhe tė parregulluar, e
    cila nga jashtė duket si njė saraj i madh, ndėrsa pėrbrenda nuk ėshtė tjetėr veē
    mure tė thata dhe pluhur e dhė.
    340. Ajo qė forcon mendimin ėshtė gjykimi. Mendimi i pranuar nė ēdo kohė pa u
    gjykuar nga asnjėri, kalbet shpejt.
    341. Filozofėt thonė: “Njeriu s’mund tė shohė tė metat e tė dashurve tė tij; kur puna
    qėndron kėshtu, si kėrkohet qė njeriu t’i shohė «tė metat e veta?”
    342. Njėri nga autorėt anglezė thot: “Anglezi dėgjon, frėngu flet. Ndėr anglezėt mund
    tė gjesh asi qė edhe dėgjojnė edhe flasin, por te frėngu s’mund tė gjesh tė tillė; nė
    ėshtė se frėngu ta le ty radhėn dy minuta pėr tė folur, mos kujto se po tė dėgjon,
    jo, ai ėshtė duke menduar se ē’ka do tė thotė kur ti tė kesh mbaruar sė foluri.”
    343. Njė mentar e kishin pyetur pėr tanė (taabanė) dhe sojin e tij. “Im atė janė krahėt e
    mi, soji im — veprat e mia.”
    344. Ai qė nuk ėshtė nė gjendje tė ecė nė rrugė tė sheshtė, mos e shtrėngo t’i ngjitet
    malit.
    345. Nė ēdo punė ka pak a shumė dobi, vetėm nė tė folur pėr sė tepėrmi s’ka asnjė
    dobi.
    346. Shėrbėtoret kanė gjithmonė dėshirė tė mbledhin lajme e zonjat e shtėpisė
    dėshirojnė t’d dėgjojnė. Qoftė larg! Sikur edhe i zoti i shtėpisė tė pėrulet dhe tė
    dėgjojė kėto tregime, nė shtėpi s’mbetet tjetėr veē fjalėve.
    347. Po tė bashkohen dy tufa (bagėtish) tė vogla, bėhet njė tufė e madhe.
    348. Njė tigėr tė lidhur me zinxhirė mund ta pėrmbajė edhe njė fėmijė, por, po u kėput
    zinxhiri edhe njeriu mė i fortė nė botė nuk mund ta mbajė.
    349. Zemra e gėzuar njeriut ia bėn tė qeshur fytyrėin, zemra e dėshpėruar i ndrydh
    mendjen.
    350. Konfuci thot: “Ēdo njeri po tė kishte dėshiruar tė jetė i ditur aq sa dėshiron tė jetė
    i bukur, nuk do tė kishte injorantė nė botė.”
    351. Kalorėsi nė det dhe barkatari nė tokė nuk vlejnė gjė.
    352. Aq sa ka nevojė personi me pėrvojė, por i paditur, pėr ndihmėn e dijetarit, edhe
    dijetari i papėrvoje ka po aq nevojė pėr ndihmėn e atij qė ka pėrvojė, por qė nuk
    ėshtė i ditur.
    353. Po deshe tė ahmerresh kundėr njė gruaje, lėvdo nė sytė e saj njė grua itjetėr.
    354. Ata qė janė tė kujdesshėm, shohin qė pėrpara fatkeqėsinė dhe i shmangen asaj;
    ndėrsa tė pakujdesshinit i dalin pėrpara dhe zhduken prej saj.
    355. Vlefta e ujit kuptohet kur shterret pusi.
    356. Shkenca zbulon tė fshehtat, ndėrsa mjeshtėria (arti, industria) i krijon gjėrat.
    357. Kur njeriu do tė marrė njė vendim, duhet tė parashikojė edhe rreziqet; por, pasi tė
    ketė vendosur dhe tė jetė duke e zbatuar, nuk duhet tė mendojė kurrgjė, d.m.th. nė
    marrjen e vendimit tė jetė frikacak e nė zbatim tė jetė trim.
    358. Bakoni, filozof i madh anglez thot: “Lavdia e atij qė komandon shkon krahas me
    lavdinė e atyre qė komandon; s’ka lavdi tė komandosh njė tufė shtazėsh. Tė jesh
    kryetar i shumė skllevėrve, ėshtė njė ofiq i poshtėr.”
    359. Po tė mos frynte era nė dete, s’do tė kishte stuhi, por edhe anija nuk do tė ecte. Po
    tė mos ishte gruaja nė botė, asnjėri nuk do tė ishte i mjerė; por nuk do tė ishte
    edhe njeriu.
    360. Njė proverb spanjoll: “Mė mirė tė thyhesh se tė pėrkulesh.”
    361. Mos u shqetėso nga zemėrimi i tė drejtit, kij frikė heshtjen e tiranit.
    362. Njeriu, gjėsė qė dėshiron i shikon vetėm anėn e mirė, asaj qė shtie nė dorė, vetėm
    anėn e ligė.
    363. Shkalla e parė e marrėzisė ėshtė tė kujtosh se je i menēur.
    364. Konfucio thot: “Njeriu i pėrsosur nuk tundet nga vendimi qė ka marrė, shkon mirė
    me shoqėrinė, por nuk bėn pjesė nė tė.”
    365. Po ai: “Njeriu i pėrsosur, kur sheh se po i kalon jeta, dėshpėrohet duke menduar
    se nuk po le pas shumė vepra tė dobishme, tė cilat do ta mbajnė tė gjallė emrin e
    tij.”
    366. Fati ia zgjat dorėn guximtarit.
    367. Mos t’i ankohet fatit ai qė bjerr rastin.
    368. S’ka njeri tė lig qė tė mos jetė miqėsuar me tė tjerė, duke mos u njohur si i tillė;
    s’ka njeri tė mirė qė tė mos jetė pėrbuzur nga disa tė tjerė, duke e kujtuar pėr tė
    lig.
    369. Disa njerėz i bėjnė mirė gjithkuj, por jo vetes sė tyre. Kėta i ngjajnė njė ore tė
    varur nė murin e jashtėm tė shtėpisė, i cili u tregon kohėn tė gjithėve, pėrveē atyre
    tė shtėpisė.
    370. Dielli nuk e ruan pėr gjithė ditėn bukurinė e mėngjezit; asgjė nuk e ruan forcėn e
    saj qė ka nė fillim, me kalim tė kohės e bjerr atė. Pra, atė qė ti dėshiron tė jetė
    gjithmonė e fortė, pėrpiqu ta fillosh mė me shumė forcė se sa nevojitet.
    371. Konfucio thot: “Njeri i pėrsosur nuk ėshtė ai qė flet fjalė tė bukura; por ai qė e
    bėn atė qė thot, dhe thot atė qė mund tė bėjė.”
    372. Po ai i nderuar thot: “Kush zė dituri e shkencė dhe nuk vret mendjen e vet, ka
    bjerrė kohėn kot, ai i cili pa zėnė dituri e shkencė vret mendjen (pėrpiqet,
    mendon) dhe pėrpiqet qė tė zbulojė gjėrat e zbuluara lodh kot mendjen e tij.
    373. Nė tė vėrtetė, shkenca pėr njerinė ėshtė tė dallojė atė qė di nga ajo qė nuk di.
    374. Ai qė zgjedh si model kaligrafie njė shkrim tė bukur, nuk mund ta imitojė atė
    plotėsisht, por duke pėrmirėsuar shkrimin e vet, mund tė shkruajė edhe mė bukur
    se modeli. Po ashtu — ai, i cili pėrpiqet t’i ngjajė njė njeriu tė madh nė sjelljet dhe
    veprimet e tij, nuk mund t’i pėrvetėsojė ato, por nė ėshtė se korrigjon sjelljen e tij
    dhe nė qoftė se ka prirje natyrale, bėhet mė i madh se ai qė ka imituar si nga
    mendimi ashtu edhe nga sjellja.
    375. Pozitės, qė nuk ėshtė fituar me tė drejtė nuk i shihet dobia; ajo ėshtė punė e
    pėrkohshme.
    376. Edhe dėshira e tė sėmurit pėr t’u shėruar edhe shpresa e tij se do tė shėndoshet,
    ėshtė njė lloj shėrimi.
    377. Jeta ndodhet gjithmonė para njė armiku siē ėshtė vdekja. Ndėrsa jeta nuk zotėron
    asnjė mburojė, asnjė armė, vdekja ka armė tė forta, nė ēdo pikė qė ta sulmojė
    jetėn, ėshtė e qartė se do ta mundė atė.
    378. Viktimat e gjuhės janė mė tė shumta se ato tė shpatės.
    379. Njeriu mund tė arrijė lartėsinė e virtytit dhe tė pėrsosmėrisė, por keqdashėsi ia
    lidh litarin pėr kėmbe dhe e tėrheq teposhtė.
    380. Pėr tė jetuar njeriu rehat nė botė, i nevojiten katėr gjėra prej metali: njė torbė me
    florinj, njė pishtar i argjendtė, njė fytyrė prej bronzi, njė zemėr prej hekuri.
    381. Zemra e njė njeriu qė ka pėsuar njė fatkeqėsi tė madhe i ngjan njė tasi tė mbushur
    plot rae ujė; njė lėvizje e vogėl bėhet shkak tė derdhet.
    382. Kush vdes me nder, edhe pse e bjerr jetėn, fiton famėn.
    383. Njė filozof mblodhi nxėnėsit e tij dhe i pyeti se cila ėshtė gjėja mė e mirė nė botė
    pėr njeriun. Njėri tha: “mendja e pėrsosur”, tjetri: “shoku i mirė”, njė tjetėr: “fqiu
    i mirė” dhe njė tjetėr: “kujdesi dhe largpamja”. Filozofi puk pėlqeu asnjerėn. Mė
    nė fund, njėri porsa tha: “ėshtė zemra e mirė”, filozofi: “Po, tha, po tė jetė kjo,
    janė edhe ato qė thanė tė tjerėt.”
    384. Njeriu duhet tė pėrpiqet qė lumturinė tė mos e ketė vetėm pėr veten e tij. Njė grua
    kur vajti pranė njė burimi, ku kishte takuar tė dashurin e saj kur ka qenė e re,
    kujtoi atė lumturi dhe tha: “Ashtu sikundėr kam qenė e lumtur njėherė nė kėtė
    vend, tani le tė lumturohet njė tjetėr”. Nxori unazėn e saj shumė tė shtrenjtė dhe e
    la aty.
    385. Mos u prish me shokėt e tu pėr t’i mbajtur anėn njė njeriu me pozitė; sepse po tė
    ndahesh nga ky, s’ke ku tė strukesh.
    386. Njeriu i pėrsosur mund tė ketė pak faje, por tė mėdha.
    387. Ca pak tė meta tė njė njeriu nuk ia ulin vlerėn; njollat e diellit nuk e pengojnė fare
    ndriēimin e tij.
    388. Vlera e njeriut kuptohet pasi tė ketė vdekur, sepse, kur ėshtė gjallė, cmira dhe
    mėria vlerat e tij mund t’i kthejnė dhe t’i bėjnė tė duken tė meta.
    389. Po tė nderoheshin dhe tė ēmoheshin dijetarėt kur janė gjallė ashtu sikundėr
    lartėsohen pas vdekjes sė tyre, nuk do tė mbetej njeri pa u bėrė dijetar nė botė.
    390. Kush ndėrton pallate nė erė — qoftė dhe nė ėndėrr — ia mbėrrin qėllimit pa
    shpenzuar asnjė lek.
    391. Po t’i sodisish me kujdes kombet nė botė, nuk shihet asnjė komb i egėr qė tė mos
    zotėrojė pak a shumė ndonjė zakon tė mirė, nuk ekziston asnjė komb i qytetėruar
    qė tė jetė i dėlirė nga disa vese barbare dhe sjellje tė dėmshme.
    392. Shtėpia e gruas shpneshė duket pėr sė largu.
    393. Ai qė ēohet tė ahmerret pėr ēnderimin qė i ėshtė bėrė, ėshtė ēnderuar dy herė.
    394. I vobegti mund tė jetė i ndershėm, perversi jo!
    395. Nderi ndodhet rrallė aty ku s’ka hyrė mjerimi dhe vuajtja.
    396. Mėson shumė ai qė plotėson ēka di dhe pėrpiqet tė pėrvetėsojė ēka nuk di, ai qė le
    mangut ēka di dhe ēohet tė mėsojė gjėra tė tjera, nuk mėson kurrėgjė.
    397. Ėshtė gabim i madh tė pėrdorėsh nė punė tė vogla atė qė mund tė kryejė punė tė
    mėdha.
    398. Selvini dhe kavaku bėhen mė tė gjatė se ēclo dru, por nuk japin pemė.
    399. Njeriu ka nevojė pėr arsim ashtu si bima pėr ujė. Ashtu sikundėr qė thahet pema
    kur ėshtė e njomė, po nuk u vadit, edhe njeriu thahet shpirtėrisht po nuk u edukua
    qysh nė fėmijėri (vogėli), sepse nuk i mbetet gjė pėr t’i shėrbyer njerėzimit.
    400. Pėr tė kuptuar se cili nga disa djem do tė bėhet njeri i madh, duhet t’i mbledhėsh
    ata tė gjithė bashkė dhe t’u tregosh njė ndodhi tė dhimbshme; kush do tė preket
    dhe do tė qajė, ai do tė bėhet njeri i madh.
    401. Njeriu zemėrgur dallohet nga shtazėt e tjera vetėm si rod.
    402. Njeriu, para sė gjithash, duhet tė mėsojė shkallėn e paditurisė sė tij.
    403. Konfucio thot: “Njeriu me mendje tė pėrsosur dhe me pėrvojė s’ngutet kur do tė
    vendosė pėr njė punė; guximtari nuk trembet nga asnjė gjė dhe ai qė do t’i
    shėrbejė njerėzimit nuk ndikohet nga mirėqenia apo fatkeqėsia e tij.”
    404. Kanė pyetur njė filozof tė pėrmendur: “Ē’ėshtė vdekja?” “Mė tregoni mua ē’ėshtė
    jeta, t’ju them ē’ėshtė vdekja!” — ėshtė pėrgjegjur.
    405. Njeriu nuk ėshtė i pėrjetshėm, le tė pėrpiqet tė jetė e pavdekshme ajo qė do tė
    thotė dhe ajo qė do tė bėjė.
    406. Zgjuarėsia tė shumtėn e herės hy nė punė pėr tė gjykuar punėt dhe sjelljet e tė
    tjerėve.
    407. Njė anglez, kudo qė tė ndodhej, meqė dyshonte se nėn tryezat dhe pas perdeve ka
    pėrgjues, kujdesej shumė kur do tė fliste. Pra, pasi nė njė ēip tė zemrės sė njeriut
    qėndron njė pėrgjues i tillė siē ėshtė ndėrgjegjja qė shėnon ēdo fjalė dhe ēdo punė
    tė tij dhe, pasi i shėnon, ka zakon t’ia kujtojė dhe t’ia trokasė nė kokė tė zotit,
    njeriu duhet tė ketė gjithmonė kujdes pėr f jalėt dhe punėt e tij — qofshin tė
    hapta, qofshin tė fshehta.
    408. Pasuria nuk e vlen mundimin qė heq njeriu pėr ta fituar, kujdesin qė nevojitet pėr
    ta ruajtur dhe mė nė fund hidhėrimin e shkaktuar kur humbet.
    409. Janė tė shumtė ata qė puthin atė dorė, tė cilėn dėshirojnė ta presin (kafshojnė).
    410. Meqenėse shporri i ėndėrrimit ėshtė dėshira, ky kalė (d.m.th. ajo qė ėndėrron)
    kalon gjithmonė pėrtej mundėsive (pėr ta arritur).
    411. Zogu qė ka jetuar i lirė, ia del tė shpėtojė nga kthetrat e skifterit; ndėrsa zogu qė
    ka shpėtuar nga kafazi, mbasi ka nė mendje vetėm ikjen nga kafasi, bie nė kthetrat
    e armikut tė tij.
    412. Edhe nė jetėshkrimet e njerėzve mė tė mėdhenj shihen disa vogėlsira. Jeta e
    njeriut ėshtė njė godinė e pėrbėrė nga mermeri dhe balta.
    413. Njerėzit e kanė gurin e provės pėr tė dalluar floririn; por floriri ėshtė vetė gur
    prove pėr tė dalluar njerėzit.
    414. Ashikun tė gjithė e kujtojnė pėr tė marrė; por s’ka filozof mė tė madh se ai. Pėr
    atė s’ka asnjė ndryshim midis bareshės dhe princeshės. Baresha qė dashuron ai
    ėshtė mė e lartė se princesha.
    415. Gjėrat qė numėrohen tė shenjta, si mendja, njohuria dhe dituria, nga shkaku i
    lakmisė pėr famė e madhėshti, s’mund t’u qėndrojnė disa dėshirave tė kota,
    ndėrsa dashuria mund ēdo gjė. Dashuria duron varfėrinė, nevojėn, urinė,
    mundimin, poshtėrimin — ēdo gjė. Dashuria e ndryshon skėterėn nė parajsė. Nė
    qoftė se kėrkohet njė shenjė e botės shpirtėrore nė botėn lėndore, ajo shenjė ėshtė
    dashuria.
    416. Ėndėrrimi ēdo gjė nuk e tregon ashtu siē ėshtė. por ashtu siē dėshirohet. Prandaj
    vetėm ėndėrrimi ėshtė qė bėn tė shijohet bota dhe jeta.
    417. Kur tė njihesh me ndokėnd pėr herė tė parė, kujdesu tė kuptosh nėse po pėrpiqet
    tė dėgjojė ato qė thua apo tė dėgjosh ato qė thot ai.
    418. Edukatė nė bashkėbisedim nuk ėshtė vetėm tė flasėsh f jalė tė mira. Ėshtė konditė
    tė mos flasėsh fjalė tė ligė dhe tė mos e lesh tjetrin ta thotė.
    419. Gruaja dredharake ėshtė njė trėndafile, qė ēdo gjeth tė saj e mban njė njeri, ndėrsa
    tė shoqit i takojnė vetėm gjembat.
    420. Zakoni ėshtė njė prangė pėr njerėzit e pėrsosur e idhull pėr vulgun.
    421. Duhet menduar pėr tė ardhmen, por as tė tashmen nuk duhet t’ia bėjmė fli sė
    ardhmes. I urti nuk pranon tė jetė sot fatkeq pėr tė qenė i lumtur nesėr.
    422. Njė fjalė e urtė e shqiptarėve: “Koka bėn, koka pėson. Zemėr, ē’ke ti qė rrėnkon?”
    423. Goja kalon kufirin, dėmin e paguan mendja.
    424. Nė qoftė se ka dy dijetarė tė pagabueshėm, njėri ėshtė prova.
    425. Atij qė rrit sorrat, me siguri njė ditė do t’ia nxjerrin sytė.
    426. Duhet t’ia kėputėsh kokėn pulės qė han te ti e vezėt i bėn te fqiu.
    427. Nuk zihet nė gojė litari nė shtėpinė e tė varurit.
    428. Ujku, nė vendin ku gjen njė qengj, po nė atė vend kėrkon pėrsėri.
    429. Zakonin qė njeriu e ka pėrfituar nė djep, e le nė qivur.
    430. Guximtarin nuk e vret plumbi e frikacakun mund ta vrasė krisma e pushkės.
    431. Nuk mund tė dalė puna e madhe nga dora e atij qė nuk i pėrfill tė voglat.
    432. Mė i poshtri i njerėzve ėshtė ai, qė tregohet i rreptė kundrejt butėsisė dhe i butė
    kundrejt rreptėsisė.
    433. Nė qoftė se pėr njeriun ka nė botė person mė tė lig dhe tė poshtėr se djalli, ėshtė
    ai, qė para teje shitet mik yti e pas shpine vepron si armik.
    434. Turma mendon se e drejta ėshtė aty ku sheh forcėn, por e drejta me forcėn
    bashkohet shumė rrallė.
    435. Turma ėshtė e deshiruar pėr gjėra tė jashtėzakonshme.
    436. Vendi mė i lumtur ėshtė ai ku ndihet sa mė pak dora e qeverisė.
    437. T’i ndalosh me forcė zakonet e liga tė kombit do tė thotė t’i shpallėsh luftė atij;
    gjėja qė nevojitet ėshtė tė ngresh kombin nė shkallė qė vetė tė heqė dorė nga
    zakonet e liga.
    438. Pjalėt dhe punėt e njerėzve tė mėdhenj nuk janė sipas vendit e kohės sė tyre, ata
    mund t’i pėrshtaten ēdo kohe dhe ēdo vandi.
    439. Figura morale e njeriut ėshtė rruga qė ndjek.
    440. Pėrpiqu tė imitosh vetėm punėt e mira tė njerėzve tė mėdhenj.
    441. Nuk ėshtė forca qė e bėn shtetin tė qėndrueshėm, ėshtė dashuria e nėnshtetasve.
    Sovrani, i cili gėzon dashurinė e nėnshtetasve tė tij, as ka nevojė pėr top, as ka
    frikė nga topi i armikut.
    442. Godina qė ndėrtohet pa u mbėshtetur nė godina tė tjera, sa mė shumė qė lartėsohet
    aq mė shumė i shtohet rreziku. (Edhe kėtu Samiu ka parasysh qeverinė turke tė
    kohės sė tij, e cila nuk mundi tė marrė pjesė nė ndonjė koalicion).
    443. Kush bazohet nė forcėn, bie pėr tokė po sa tė thyhet forca, por ai qė bazohet nė
    drejtėsinė, ėshtė i mbėshtetur nė njė godinė tė fortė qė nuk shembet kurrė.
    444. Kundėrshtimi (d.m.th. opozita) ėshtė armiku i forcės dhe i dėshirės; por, po tė
    mos jetė kundėrshtimi — as forca nuk duket as s’i mbetet shije dėshirės.
    445. Ėshtė pėr keqardhje qė nė botėn politike nuk ėshtė bėrė zakon tė respektohet nderi
    dhe mirėsjellja. Njė njeri i rėndomtė humb besimin po nuk e mbajti fjalėn, njė
    diplomat qė qeverisė njė shtet, sa mė shumė tė gėnjejė, aq mė shumė numėrohet
    pėr diplomat.
    446. Nė kohėn tonė tė gjithė po merren me politikė; kjo punė ka taėrė qė tė rinjtė tė
    harrojnė zbavitjet e tyre, pleqtė — hallet e tyre, gratė — qeverisjen e shtėpive tė
    tyre, adhuruesit — adhurimin, tregtarė: — fitimin dhe mjekėt — tė sėmurėt e tyre.
    447. Idetė e mėdha formohen te shpirtėrat e mėdhenj.
    448. Traktati i pranuar nga mundja, bie poshtė porsa tė forcohet i munduri.
    Mundesuar nga www.shkodraonline.com
    449. Aleati i fortė, tė shumtėn e herės, ėshtė mė i rrezikshėm se armiku.
    450. Aleata i fortė ėshtė zot i shokut tė tij.
    451. Njė qeveri mizore kėrkon rastin tė ndėshkojė tė pafaishmit, tė thyejė guximin dhe
    tė heqė lirinė.
    452. Qeveria tirane, pasi nė vend tė drejtėsisė mbėshtetet nė forcėn, ka nevojė pėr forcė
    edhe mė tė madhe.
    453. Edhe qeveria mė mizore pėrpiqet t’i tregojė tė ligjshme veprimet e saj.
    454. Tirania mė e poshtėr ėshtė ajo qė shtyp mendimin.
    455. Njė qeveri mizore i kupton fajet e saj vetėm atėhere kur shtrėngohet t’i mbėshtetet
    opinionit publik, tė cilin e ka zhdukur vetė.
    456. Tirani mė i poshtėr ėshtė ai qė ėshtė rritur nėn regjim tiranie, sepse e ushtron
    tiraninė e tij me formė ahmarrjeje.
    457. Tirania lind nga frika, sovrani qė ka frikė nga nėnshtetasit e tij, ėshtė i shtrėnguar
    t’i frikėsojė ata.
    458. Sa ka frikė kusari nga qeveria, edhe tirani aq trembet nga shkrimtarėt, e sidomos
    nga historianėt.
    459. Kur lakmia pėr famė dhe madhėshti pushton shpirtin, nuk le vend pėr asnjė
    ndjenjė tjetėr. Kur kjo lakmi hap gojėn, natyra (e njeriut) hesht.
    460. Mossuksesi e thyen dėshirėn dhe guximin, por nuk mund t’i zhdukė; trimėria e
    thyer nga njė mundje e madhe, mund tė pėrmirėsohet me njė fitore tė vogėl.
    461. Ata qė qeverisin njė shtet, duhet tė mėsohen t’u qėndrojnė dallgave dhe fortunave
    tė opinionit publik, tė mos i bėjnėmė tė rrepta fortunat, por tė pėrpiqen t’i
    qetėsojnė ato.
    462. Forca e armatosur e pėrdorur kundėr sė drejtės dhe lirisė, ėshtė ajo qė do t’u
    shkaktojė vdekjen atyre iqė e pėrdorin.
    463. Liria, nga ndonjėherė, nuk mund t’i mbrojė partizanėt e saj; por nuk i vret me
    dorėn e vet ashtu siē bėn forca absolute.
    464. Nuk duhet dyshuar pėr ndershmėrinė e atij njeriu qė e shajnė dhe e pėrbuzin
    lajkatarėt.
    465. Ėshtė trimėri e madhe tė heshtėsh nė tubimin e lajkatarėve.
    466. Mizoria e mizorit mund tė vrasė disa keqbėrės; por drejtėsia e tė drejtit (qeveritar)
    ia than rrėnjėn keqbėrjes.
    467. Nuk ėshtė mirėsi t’i falėsh tjetrit fajin e tij, duhet ta harrosh. Faji i falur pa e
    harruar nuk fshihet, mbetet i skalitur nė zemėr.
    468. Spiunėt dhe agjentėt e fshehtė janė miza qė lėshojnė larva nė plagėt qė i janė
    hapur trupit iė shtetit; pėr tė merituar rrogėn qė marrin i tregoj nė pėr kriminelė
    dhe fajtorė njerėzit e ndershėm dhe tė pafajshėm.
    (Sulltan Hamidi kishte formuar njė rrjetė tė madhe spiunazhi nė gjithė perandorinė e
    Turqisė osmane, fijet e sė cilės i mbante vetė nė duart e tij. Shėnim i pėrkthyesit.)
    aparenca i genjen njerzit


  2. #2
    Ncncncnc 55% Maska e erinda
    Anėtarėsimi
    Mar 2009
    Vendndodhja
    Atje ku isha dje...
    Postime
    5,014
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    11

    19. Njerėzit janė tė njejtė para natyrės, edukata i bėn tė dallohen (njėri nga tjetri).

    100. Gjithkush mendon pėr veten e tij, vetėm shpirtmiri mendon pėr tė tjerėt.

    232. Jeta e njeriut ėshtė njė pe i dredhur nga lumturia dhe fatkeqėsia. Po tė ishte
    dredhur vetėm nga fatkeqėsia, do tė ishte kėputur shpejt, po tė ishte pėrbėrė vetėm
    nga lumturia, do tė ishte tepėr i ashpėr dhe nuk do tė hynte nė punė.


    Me pelqejne shume keto!

+ Pėrgjigju tek Diskutimi

Tema tė ngjashme

  1. Fjalė tė Urta
    Nga Lirenti nė forum Letėrsia shqiptare dhe e huaj
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 05-03-2013, 09:37 PM
  2. Fjalė tė urta, tė pėrpunuara... (pėr tė qeshur)
    Nga EMAUS nė forum Barsaleta dhe Humor nė Vite
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 02-06-2010, 04:58 PM
  3. Fjale te urta seksuale!
    Nga ReniX nė forum Eros / Pa Ēensurė
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-01-2010, 10:53 PM
  4. Sami Frashėri parė nga afėr
    Nga kuklla nė forum Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 08-10-2008, 10:45 AM
  5. Fjale te urta nga Bibla
    Nga EMAUS nė forum Letėrsia shqiptare dhe e huaj
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 13-05-2008, 05:43 PM

Bashkohuni dhe Ju kėtij komuniteti entuziast dhe argėtues. Krijo njė Llogari Falas