Njohuri nga fizika


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Rezultatet nga 1 deri tek 11 prej 11
  1. #1
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    14

    Angry Njohuri nga fizika

    Receta Gatimi



    Kjo teme do te permbaje gjithcka qe mesojme ne lenden e fizikes.

  2. #2
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    14

    Re: Njohuri nga fizika.

    Drita

    Drita (lat. lux, lucis) ėshtė rrezatim elektromagnetik me njė gjatėsi vale qė ėshtė e dukshme pėr sytė ( syri njerzor kap valė elektromagnetike prej rreth 380 deri 780 nanometra) tanė (drita e dukshme) ose me njė pėrkufizim shkencor dhe teknik : rrezatim elektromagnetik i valėgjatėsive qė studiohen nė fushėn e optikės. Tre pėrmasat themelore tė dritės (tė tė gjitha rrezatimeve elektromagnetike) janė:

    * Dendėsia (apo gjerėsia), qė ka tė bėjė me rrokjen njerzore tė ndriēueshmerisė sė dritės,
    * gjatėsia e valės, qė kapet nga njerzit si ngjyra e dritės dhe,
    * Polarizimi ( ose kėndi i dridhjes), qė ėshtė i pakapshėm nga njerzit nė rrethana tė rndomta.

    Emėrtimi dritė vlen pėr tė gjithė spektrin e valėve elektromagnetike. Pėr shkak tė dualitetit (dyzimit) tė valės si grimcė e lėndės, drita shfaq njėkohėsisht vetitė si valė dhe grimcė. Natyra e saktė e dritės ėshtė njė nga ēėshtjet kryesore tė fizikės moderne.

    Drita si dukuri nė tė kaluarėn ka qenė si ėshė edhe sot njė dukuri tėrheqėse e studiuesve. Pėr krijimin e dritės qė nė ato kohėra ka pasur mendime interesante. Kėshtu p.sh dijetarėt e Greqisė sė Lashtė, Demokriti dhe Epikuri e kuptonin dritėn si jashtėqitje tė trupave.

  3. #3
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    14

    Re: Njohuri nga fizika.

    Shpejtesia e drites.
    Shpejtėsia e dritės nė zbrazėti ėshtė njė pandryshueshmėri e rėndėsishme nė fizikė qė shėnohet me shkronjėn C pėr constant ose pėr fjalėn lat. celeritas qė do tė thotė "shpejtėsi". Nėpėrmes ēdo lėnde tė tejdukshme ose depėrtuese si qelqi ose ajri, drita udhėton mė ngadalė se c, shpejtėsia e saj nė zbrazėti; raporti i c me kėtė shpejtėsi tė vogėl quhet Treguesi i pėrthyerjes sė mjedisit.

    Nė masėn e njėsive, c ėshtė saktėsisht 299,792,458 metra nė sekondė, afėrsisht 300.000 km/s. Duhet tė kihet parasysh qė kjo shpejtėsi ėshtė njė pėrcaktim, dhe jo njė masė, ngaqė njėsia themelore nė Sistemin Ndėrkombėtar tė Njėsive tė gjatėsisė, metri, ėshtė pėrcaktur qė prej 21 qershorit tė vitit 1983 nė lidhje me shpejtėsinė e dritės - njė metėr ėshtė largėsia qė drita pėrshkon nė zbrazėti nė 1/299,792,458 tė sekondit.

  4. #4
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    14

    Re: Njohuri nga fizika.

    Lazer
    Lazeri (ang. laser shkurtim i emrave Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation - Fuqizimi i dritės nga lėshimi nxitės i rrezatimit) ėshtė njė burim i dukshėm qė lėshon fotone nė njė rreze tė pėrbashkėt. Nė fizikė lazeri ėshtė njė rreze e fuqishme drite qė pėrftohet nga njė aparat i posaēėm.
    Tabela e pėrmbajtjeve
    Pėr procesin e shkoqjes sė njė elektroni me anė tė pėrplasjes sė njė fotoni duke i dhėnė tė parit energji kinetike tė nevojshme qė ai tė mundėsojė mbulljen e qarkut elektrik, apo pėr procesin fotoelektronik, Ajnshtajni pat marrė Ēmimin Nobel nė vitin 1905. Me kėtė zbulim u vėrtetua natyra grimcore-fotonike e dritės. Por ai mendonte se si tė bėhet i mundur gjenerimi i energjisė sė dritės bazuar nė strukturėn atomike tė materjes dhe vetit e fotonit.

    Idenė teorike pėr laserin e dha Ajnshtajni nė vitin 1917 duke zbuluar mėnyrėn se si nga njė foton drite mund tė shumėzohet nė dy fotone, ato pastaj mundė tė shumėzohen nė katėr fotone dhe kėshtu nė njė proces vargor tė shumėzimit tė dritės nė pėrmes radiacionit tė stimuluar. Kėtė ide pastaj e pėrpunuan me zbulimet e tyre Prokohjev, Basov dhe Shaloow pėr ēka u shpėrblyen me Ēmime Nobel.

    Por drityėn e parė laserike qė shpėrthen nė mes tė dy pasqyrave qė quhet rezonator optike e zbuloi Theodore Maiman nė viti 1960.

  5. #5
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,782
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: Njohuri nga fizika.

    Bravo kuklla

  6. #6
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    Re: Njohuri nga fizika.

    Gjysmėpėrcjellėsi



    Gjysmėpėrcjellėsi ėshtė njė lėndė e ngurtė qė ka njė rezistencė mesatare midis pėrcjellėsve dhe izolatorėve. Fuqia pėrcjellėse e tij varet nga pėrzierja e lėndės kryesore pėrbėrėse me njė lėndė tjetėr, dhe temperatura. Pranė temperaturės zero gjysmėpėrcjellėsat janė izolatorė. Aftėsia pėrcjellėse e gjysmėpėrcjellėsve rritet me ngritjen e temperaturės, prandaj quhen pėrcjellėsa tė ngrohtė kur kufiri i temperaturės ėshtė i lartė. Sipas temperaturės sė mjedisit dhe dallimit lėndėsor tė kufirit pėrcjellės dhe valencor ata mund tė jenė pėrjellės apo jopėrcjellės. Gjysmėpėrcjellėsat janė shumė tė rėndėsishėm nė teknologji dhe janė pjesė themelore e tė gjithave aparaturave elektronike e mikroelektronike. Fusha e pėrdorimit tė tyre shtrihet nga celularėt, gjer tek lexuesit audio digjitalė dhe kompjuterat. Lėnda kryesore me tė cilėn prodhohen gjysmėpėrcjellėsat ėshtė silici, por mund tė jenė edhe lėndė tė tjera.

  7. #7
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    Re: Njohuri nga fizika.

    Transistori



    Lloji i parė i transistorit qė ėshtė zbuluar ėshtė transistori bipolarė. Ky transistor i ka tri shtresa gjysmėpėrēuesish, ku nė mes dy tipash tė tipit p ėshtė vendosur njė shtresė e hollė e tipit n, duke formuar transistorin PNP. Ngjashėm fitohet edhe tipi NPN. Vetia e transistorit ėshtė se ai funksionon si ndėrprerės elektronik. Kjo mundėson pėrdorimin e transistorėve nė qarqet logjike digjitale, nė qarqet aritmetike tė procesorėve tė kompjuterėve personal, nė memoriet e kompjuterėve dhe nė shumė zbatime tė tjera.

  8. #8
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    Re: Njohuri nga fizika.

    Dioda



    Dioda ėshtė elementi mė i thjeshtė elektronik gjysmėpėrēues. Pėrbėhet nga dy shtresa gjysmėpėrēuesish tė tipit p dhe tė tipit n tė bashkuara. Pjesa p e diodės quhet anoda A, ndėrsa pjesa n katoda K. Vetia kryesore e diodės ėshtė se ajo pėrēon rrymėn elektrike vetėm nė njė kah, prej anodės P nga katoda N. Nė skajet e diodės nė varėsi prej tensionit shfaqet funksioni i diodės, qė quhet karakteristika I-V e diodės. Nga ky funksion rryma rrjedh vetėm nė drejtim prej diodės kah katoda, ndėrsa nė drejtim tė kundėr rryma ėshtė pothuajse zero. Dioda do tė pėrēojė vetėm polaritetin e tensionit nė skajet e saj ėshtė pozitiv. Kjo mėnyrė e polarizimit tė diodės quhet polarizim i drejtė, ndėrsa kur anoda ka potencial negativ dhe katoda potencial pozitiv, polarizimi ėshtė i kundėr. Raporti i intensiteteve tė rrymave gjatė polarizimit tė drejtė dhe tė kundėrt ėshtė shumė i madh, mbi 1000:1 nė favor tė polarizimit tė drejtė. Asnjė element elektronik gjysmėpėrēues, pra sa dioda, nuk ėshtė element ideal. Nė diodė ideale do tė kishte karakteristika pėr tensione V<0 dioda nuk pėrēon, ndėrsa pėr tensione V>0 dioda pėrēon. Nga karakteristika I-V e njė diode reale, edhe kur dioda ėshtė e polarizuar drejt, nėpėr diodė do tė rrjedhė njė rrymė fare e vogėl kur tensioni i polarizimit ėshtė mė i vogėl se 0.5 V, andaj ky tension quhet tensioni i pragut tė pėrēimit dhe shėnohet me VTH = 0.5 (ang.: threshold voltage). Dioda ka disa parametra karakteristike qė pėrcaktohet gjatė procesit tė fabrikimit tė saj dhe kėto janė: Rryma maksimale gjatė polarizimit tė drejtė, rryma e polarizimit tė kundėrt, tensioni maksimal qė mund ta pėrballojė gjatė polarizimit tė kundėrt, kapaciteti parazitar qė pėrcakton vetitė dinamike tė saj, pra shpejtėsinė e ndėrrimit prej gjendjes pėrēuese nė atė jopėrēues dhe anasjelltas.

  9. #9
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    Re: Njohuri nga fizika.

    Kondensatori



    Kondensatori ose kapacitori ėshtė njė element qė pėrbėhet prej dy pllakave pėrēuese tė veēuara me njė jopėrēues qė quhet dielektrik. Nėse kėto pllaka pėrēuese kanė potenciale tė ndryshme, nė mes tyre do tė grumbullohet njė sasi elektriciteti. Numri i elektroneve, ose sasia e elektricitetit qė mund tė mbajė kondensatori nėn njė tension elektrik nė mes pllakave, quhet kapaciteti i kondensatori. Kondensatorėt kryesisht punohen nė formė tė cilindrit, ku dy pllakat pėrēuese nė formė tė folies mbėshtillen sė bashku me njė shtresė dielektriku nė mes. Ekzistojnė tri grupe kondensatorėsh: kondensatorėt qeramikė, me kapacitet 1 pF deri 1µF, kondensatorė elektronik me kapacitete mė shumė se 1µF deri disa F, dhe kondensatorėt tataliumė qė kanė kapacitete mesatarisht tė mėdha deri nė disa qindra µF. Kondesatorė njehėsohen me farad mirėpo pasi qė faradi ėshtė njėsi tepė e madhe pėrdoren pikofaradi, milifaradi, nanofaradi etj.

  10. #10
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    14

    Re: Njohuri nga fizika.

    Optika

    Gjallėrim i pėrhapjes sė dritės nė njė prizėm.

    Optika (greq. optikos = "e shikuara, opsis = "shikim"; optika = "mėsimi mbi tė shikuarėn") ėshtė degė e fizikės qė merret me sjelljen dhe vetitė e dritės, pėrhapjen dhe ndėrveprimin e saj me lėndėn.

    Drita ėshtė rrezatim valor elektromagnetik. Rrezatimi elektromagnetik ėshtė i gjithepranishem ne gjithesi. Nuk ka kend apo skute ne gjithesi qe mund te fshihet nga ky rrezatim. Drita e dukshme pėr syrin e njeriut gjendet nė njė diapazon te ngushte te diapazonit shumė te gjere te rrezatimit elektromagnetik i cili shtrihet nga rrezet gama, rrezet x, ultraviolete, drita e dukshme, infra te kuqe, makro valore gjere ke radio valore. Pjeset e drites se dukeshme i quajm fotone, por edhe pjeset tjera te spektrit te pėrmendur elektromagnetik i quajmė fotone.

    Trajtimi i dritės ka karakter dual; trajtohet si pėrhapje valore kur shfaqen dukurite e interferencės , pėrthyerjes dhe polarizimit dhe si grimca apo fotonekur sqarohet efekti fotoelektronik apo i shpėrhapjes se saje (te pėrshkruar si efekt i Komptonit).
    Ngjyra e dritės

    Me qe drita munde te karakterizohet me vale te gjatesive te ndryshme valore ajo karaktrizohet me ngjyra ( gjatesei valore) te ndryshme. Ne dallojmė numėr te caktuar ngjyrash ne mėnyre fiziologjike.Drita e dukshme ėshtė diapazoni valor nga drita ngjyre vjollce deri ke ngjyra e kuqe. Zakonisht numėrohen gjashte apo dymbėdhjetė ngjyra, por ne aspektin fizik numri i gjatesive valore munde te jete ēfarėdo.

    Koherenca

    Nėse ne dy pika hapėsinore, te themi te njė fronti valor te dritės qe lėviz, valėt kane faze dhe frekuence te njėjte themi qe drita ne fjale ėshtė koherente ne aspektin hapėsinor.

    Kur nė njė pike nėpėr te cilėn kalojnė frontet valore te nje tufe te dritės, fazat dhe frekuencat e valėve qe tejkalojnė mbesin te njejta apo te pandryshueshme, kemi te bėjmė me koherencėn kohore te dritės.

    Drita si mjedis pėr pėrpunimin dhe bartjen e informacioneve

    Ne gjendjen koherente mundesia e mbledhjes se fotoneve ėshtė e pakufishme, se kendejmi edhe mundesia e magazinimit te informacioneve me ane te drites ėshtė shumė e madhe. Ne baze te kesaj ne nje centimeter kub kristal mund te magazinohen informacionet e nje biblioteke te tere. Poashtu shpejtesia e perpunimit te te dhenave me ane te kompjuterit optik ėshtė shumė shumė e shpejte (pėr dhjetemilionten pjese te sekondit).

    Drita si burim i energjisė-lazer

    Idene pėr fitimin e drites shumė te fuqishme, nga shkallet energjetike te atomeve kur behet lėshimi i stimuluar, e ka dhene Albert Ajnshtajni ne vitin 1917. Realizimin praktik te kesaj teorije e beri Th. Meiman ne vitin 1961 duke ndėrtuar lazerin. Eshte ky nje rezonatore optik me materal te caktuar aktiv i cili liron drite me shkelqim fantastik, me nje dendesi energjetike shumė me te madh se sa ēlirohet nga siperfaqja e diellit.

    Lazeri mund te perdoret ne menyre shumė efikase pėr qellime ushtarake.

  11. #11
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    Re: Njohuri nga fizika

    Fibrat optike


    Fibrat optike janė fije qelqi industrial, pėrēuese (transmetuese) tė dritės apo pjesė tė spektrit tė saj, qė nė krahsim me fijet e telit lejojnė njė transmetim shumė mė tė shpejtė dhe mė tė madh tė tė dhėnave. Avantazhi i tyre qėndron nė faktin qė trasmetojnė sinjale me shpejtesinė e dritės. Njė sinjal elektrik pėr t'u transmetuar nė fibėr konvertohet nė sinjal optik dhe anasjelltas.

+ Pėrgjigju tek Diskutimi

Tema tė ngjashme

  1. Fizika -astronomia
    Nga endri007 nė forum Tė ndihmojmė njėri-tjetrin
    Pėrgjigje: 33
    Postimi i Fundit: 04-10-2012, 06:59 PM
  2. Fizika: Ligjet e Isaac Newton
    Nga Fjoralba nė forum Studentėt Shqiptarė
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 09-01-2011, 03:13 PM
  3. Njohuri te nevojshme
    Nga kuklla nė forum Tė ndihmojmė njėri-tjetrin
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 24-08-2009, 05:42 PM
  4. njohuri mbi perandorine Romake
    Nga kuklla nė forum Historia Boterore
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 19-09-2008, 04:06 PM