3 plus 4 Gjendje tė lėndės


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Rezultatet nga 1 deri tek 2 prej 2
  1. #1
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    3 plus 4 Gjendje tė lėndės

    Receta Gatimi

    Artikull nga gazeta Shekulli, po e lexoja dhe me terhoqi jasht mase. Uroj ta lexoni dhe tiu pelqej.

    A e dini se nė sa gjendje transformohet lėnda?
    Ekzistojnė plotė 7 gjendje tė lėndės nė univers.
    Ēdo kush mund tė pėrfytyroj 3 gjendjet e zakonshme tė lėndės me tė cilat ne jemi familjarizuar mė tepėr. Ato janė “e ngurtė”, “e lėngėt” dhe “gaz”. Tė gjitha gjendjet ndryshojnė ndėrmejt tyre mbi bazėn karakteristikave si integriteti i formės dhe intensiteti i lėkundjeve tė molekulave.
    Ekzistojne edhe 4 gjendeje tė tjera tė lėndės.
    Gjendja e 4-tė e lėndės gjendet pėrmbi gazin dhe quhet “plazma”. Plazma ėshtė gaz i jonizuar. Ėshtė gaz i super nxehur deri nė atė pikė sa elektronet thyejnė lidhjet me atomet e tyre dhe bashkohen me atome tė tjera. Molekualat e gazit janė nė gjendje tė paqėndrueshme dhe si tė tilla sillen nė mėnyrė rastėsore dhe tė pa parashikueshme. Yjet janė tė pėrbėrė nga gjendja e plazmės. Flaka e zjarrit ėshtė plazma. Kjo ėshtė gjendja qė ekziston dhe ndeshet mė tepėr nė tė gjithė universin nė krahasim me gjendjet e mėparshme. A nuk ju duket se plazma ėshtė njė gjendje e plotėfuqishme, e rrezikshme dhe tepėr tėrheqėse nė tė njėtėn kohė?
    Gjendja e 5-tė e lėndės gjendet pėrmbi plazmėn dhe quhet “rreze”. Diferenca midis rrezes dhe 4 gjendjeve tė tjera ėshtė se grimcat nė trupin e ngurtė, tė lėngėt dhe tė gaztė lėvizin nė mėnyrė kaotike dhe aksidentale nė tė gjitha drejtimet ndėrsa grimcat nė gjendjen e rrezes lėvizin nė mėnyrė harmonike dhe koherente.
    Rrezja ėshtė harmonike dhe koherente ndėrsa plazma ėshtė plotėsisht kaotike dhe e paqėndrueshme. Ndryshimi thelbėsor midis gjendes sė 4-tė dhe gjendjes sė 5-tė ėshtė idea se duhet njė energji shumė e madhe pėr tė shėndruar kaosin dhe paqėndrueshmėrinė nė harmoni dhe koherencė dhe pėr analogji duhet njė energji mjaftė e madhe pėr tė shėndruar konfuzionin nė qartėsi. Sa ēudi qė duhet shpenzuar po kaq energji pėr tė shėndruar luftėn nė paqe.
    Rrezja ndryshon me 4 gjendjet e tjera edhe pėr faktin se ėshtė njė gjendje jo-termike, ndėrsa 4 tė tjerat janė gjendje termike. Sa mė shumė pėrplasje midis grimcave tė kemi aq mė e madhe ėshtė sasia e nxestėsisė qė gjenerohet. Duke qenė se grimcat nė gjendjen e rrezes lėvizin nė tė njejtin drejtim dhe nė mėnyrė koherente ato nuk pėrplasen me njėra-tjetrėn dhe si rezultat nuk krijohet nxehtėsi.
    Fėrkimi ėshtė shkaku i krijimit tė nxehtėsisė. Fėrkimi ndodh si rezultat i pėrplasjeve tė grimcave me njėra-tjetrėn duke rritur kėshtu lėkundjet e tyre tė brendshme ose energjinė e tyre kinetike. Rrezet nuk vetkrijojnė nxehtėsi por nė rast se grimcat e tyre nė lėvizje hasin njė lėndė tjetėr atėhere ato pėrplasen me grimcat e kėsaj lėndė tjetėr dhe nė kėtė mėnyrė krijohet nxehtėsia. Ju e ndieni nxehtėsinė kur fotonet e rrezeve tė diellit pėrplasen nė molekulat e lėkurės suaj apo jo? Kuptohet se, sa mė i madhė tė jetė intensiteti i rrezes ose sa me i madhė tė jetė pėrqėndrimi i grimcave nė lėvizje aq mė tė shpeshta janė edhe pėrplasjet me njė lėndė tjetėr, aq mė i madh ėshtė fėrkimi i krijuar dhe si rezultat nxehtėsia do tė jetė mė e madhe. Pa dyshim qė do tė digjeni nė rast se i afroheni shumė Diellit.
    Nxehtėsia ėshtė ndryshim i lėkundjeve e gjeneruar nga fėrkimi nga njėra gjendje e lėndės nė tjetrėn ose nė tė njėjtėn gjendje. Tingulli ėshtė vibrimi i transmetuar pėrgjatė gjendjes sė lėndės.

    ...

  2. #2
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,359
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    31

    Re: 3 plus 4 Gjendje tė lėndės

    ...
    Pėrveē 5 gjendjeve tė sipėr pėrmendura ekziston edhe njė gjendje tjetėr qė ndodhet mė poshtė nga tė gjitha tė tjerat. Kjo ėshte gjendja zero e lėndės. Gjendja zero njihet ndryshe me emrin BEC ose “Bose-Einstein Condensate” pėr nder tė emrave tė kėtyre dy shkencėtarėve tė mėdhenj. Kjo gjendje ka tė bėj me super kondensimin e lėndės.
    Gjendja zero u zbulua fillimisht nga shkencėtari Bose. Ai e ndau mendimin e tij me fizikantin Albert Einstein i cili e ndihmoi atė pėr ta formuluar dhe mė pas pėr ta publikuar nė tė gjithė botėn.
    Gjendja zero ndodh nė rast se lėnda ftohet nė ekstremitet. Pra arin njė fraksion shkalle pak mė poshtė se temperatura zero absolute.
    Nė kėtė gjendje atomet mbivendosen mbi njėri-tjetrin duke formuar njė boshllėk. Dimensionet humbasin kuptimin e tyre. Nuk ekzistojnė mė distancat atom-atom ose atom-elektron. Dėndėsia e masės shkon nė infinit. Nė qoftė se lėnda kompresohet atėherė formohet njė unifikim i saj dhe nė qoftė se kompresohet sėrish ose me fjalė tė tjera super kompresohet ateherė mund tė shėndrohet nė njė “vrimė tė zezė”.
    Besohet se gjendja zero e lėndės do tė na orientoj drejt teknologjiesė sė “hapėsirės sė sheshtė”. A nuk ju duket e logjikshme se nė tė ardhmen kjo ide do tė na ndihmoj qė tė tranportojmė njė objekt me pėrmasa tė mėdha nė njė vend fare tė vogėl vetėm me anė tė kompresimit. Por duhet bėrė kujdes qė mos ta super kompresojmė sepse do ta shėndrojmė nė njė “vrimė tė zezė” dhe mė pas nuk kemi ēfarė tė transportojmė mė.
    Nė fakt nuk duhet tė shqetėsohemi shumė pėr “vrimat e zeza” qė ndodhin nė gjendjen zero tė lėndės sepse duhet njė energji mjaft e madhe pėr ta kompresuar njė masė tė ēfarėdoshme lėnde nė pikėn kritike.
    Gjendja zero nga pikpamja termike ėshtė si gjendja e 5-tė ose rrezja sepse grimcat e saj nuk janė nė lėvizje fare dhe nuk shkatohet ndonjė fėrkim kėshtu qė nuk kemi emetim nxehtėsie.
    Element tė ndryshėm nė temperarturėn e dhomės ndodhen nė gjendje tė ndryshme lėnde.
    Kėto ishin 6 gjendjet e lėndės. Por gjithēka ekziston nė 7 sepse vet natyra e universit ekziston nė 7. Gjendja zero ishte limiti i poshtėm i 5 gjendjeve kryesore por cili ėshtė limiti i sipėrm i kėtyre gjendjeve?
    “Vala Mentale” ėshtė gjendja e 7-tė e lėndės. Vala mendore ekziston nė njė nivel energjie mė tė lartė se sa rrezja. Vala e mendimit madje mund tė lėviz me shpejtėsi shumė mė tė madhe se rrezja. Lėnda nė kėtė gjendje lėviz me shpejtėsi infinit. Ajo ndodhet nė tė njėtėn kohė edhe “ketu” edhe “atje” pra nė dy vende tė ndryshme pamvarėsisht nga largėsia midis tyre. Vala mentale ėshtė lokale dhe jo-lokale.
    E vėrteta ėshtė se tė gjitha lėndėt janė njė edhe e njėjta lėndė. Tė gjitha lėndėt janė manifestime tė ndryshme tė “Valės Mentale”. Tė gjitha gjendjet e lėndės qė kemi pėrmendur janė kondensime tė njė gjendje tjetėr qė ndodhej sipėr tyre. Mendimi ėshtė koshiencė dhe kosheinca ėshtė mendje. Tė gjitha gjėrat pėrfundimisht i pėrkasin “Mendjes Universale”.
    Ēdo lloj elementi nė temperaturėn e dhomės ndodhet nė gjendje tė caktuar (default). Kjo do tė thotė se ekziston, “mendja”, “konshienca” ose “memoria” qė gjithmonė nė temperaturėn e dhomės ndodhet nė atė gjendje dhe me ato karakteristika. Pra ekziston njė “program universal mental” i cili ndodhet kudo dhe organizon saktėsisht gjendje e atomeve, molekulave, grimcave subatomike nė mėnyrė tepėr specifike.
    Inteligjenca ndodhet kudo dhe nė ēdo gjė. Materia ėshtė duke “menduar” materien.
    Nėse “Universi Mental” mendon njė trajtė ose formė tė caktuar ai shėndrohet nė atė formė. Nėse “ai” mendon njė lėvizje, lėvizja kryhet. Ēdo gjė qė ju shikoni nė univers ėshtė funksion i mendimit tė “Universit Mental”. Kjo ėshtė mėnyra e krijimit tė gjithēkaje. Ne jetojmė nė univers mental dhe gjithēka qė perceptojmė ka trajtė mendimi.
    Imagjinoni kur shkenca tė arrij nė atė fazė sa tė pėrvetėsoj dhe tė manipuloj “programin mental” tė lėndės. Ēfarė do tė ndodhė atėhere? Ne do tė jemi nė gjendje tė krijojmė “objekte tė zgjuara” si pėr shembull fleta letre tė cilat vetformohen sėrish nė mėnyrė perfekte pasi ne i kemi grisur dhe i kemi hedhur nė kosh. Po ashtu edhe terminatori i famshėm prej mėrkuri i cili na ndėrron formėn dhe ngjyrėn nė filėm, do tė jetė diēka e thjeshtė per ne apo jo? Pra me pak fjalė ne do tė jemi nė gjendje tė ndryshojmė karakteristikat e ēdo objekti nėse arrijmė tė ndryshojmė “programin e tij mental”.
    Kjo ėshtė shuma e 7 gjendjeve tė lėndės nga “boshllėku i hapėsirės” deri te “vala mentale”.
    Ēdo lėndė ėshtė njė lėndė. Tė gjitha lėndėt janė “vala mentale”. Ēdo lėndė ėshtė energji. Ēdo lloj energjie ėshtė njė energji unike dhe ėshtė energji kinetike. Gjithēka lėviz, gjithēka lėkundet, gjithēka vibron. Tė gjitha energjitė janė koshiencė. Koshienca ėshtė mendje nė lėvizje. Gjithēka ėshtė mendje. Ēdo lėndė dhe ēdo lloj energjie ėshtė funksion i manifetimit universal tė mendjes.
    Mendja ėshtė lėndė, lėnda ėshtė mendje dhe mendja ėshtė “lėnda universale”.
    Ligji universal na tregon se ēdo gjė ekziston nė brendėsi tė diēkaje tjetėr. Asnjė gjė nuk mund tė ekzistoj nė asgjė. Vakumi i hapėsirės ėshtė bosh nga ēdo gjė pėrveē “valės mentale”. Nuk ekziston vakum absolut plotėsisht bosh.
    Ēdo lėndė ka masė dhe zė njė hapėsirė tė caktuar. Masa ėshtė parametri fizik i rezistencės qė ēdo objekt i bėn ndryshimit tė shpejtėsisė apo tė drejtimit. “Vala Mentale” ėshtė diēka qė mbush hapėsirėn me vakum. Nė kėtė gjendje lėnda e ka densitetin e masės zero. Duke e krahasuar me gjendjen zero qė e ka densitetin e masės infinit. Pra siē e shikoni janė dy ekstreme tė kundėrta pėr lėndėn.
    As njė gjė nuk mund tė krijohet nga asgjėja. Sa ngjashmėri ka me doktrinat fetare qė thonė: Nė fillim nuk ishte asgjė pėrveē Zotit (Mendja Universale). Zoti mund tė krijohet vetėm nga vetvetja. Zoti ėshtė gjithēka (Lėnda Universale).
    Ēdo gjė ėshtė funksion i kombinimit Mendje-Lėndė Universale. Universi ėshtė njė oqean i vazhdueshėm energjie. Nuk ekziston asnjė ndarje nė tė pėrveē perceptimit. Universi ėshtė njė ē’organizim i mirė organizuar i lėndės dhe energjisė.
    Doktrinat fetare thonė: Universi u krijua si ide e mendjes sė Zotit. Nė kėtė kontekst na duhet tė mendojmė se nė fillim ishte “Vala Mentale”. Mė pas vala mentale u shėndrua nė rreze. Rrezja u bė plazma, plazma u bė gaz, gazi u bė lėng, lėngu u bė trup i ngurtė, dhe trupat e ngurtė u shėndruan nė “vrima tė zeza”. Me pak fjalė ky ėshtė ekuilibri dhe balanci i forcave nė universin pas “Big Beng-ut” tė madhė. “Vala Mentale Universale” ėshtė edhe mė perfekte se sa vala jonė individuale mendore. Kjo “Valė Mentale” madhore lejon tė transofromohet ēdo gjė nė gjithēka. Ku gjithēka ėshtė mendje, mendja ėshtė ēdo gjė dhe universi ėshtė mendje.

+ Pėrgjigju tek Diskutimi

Tema tė ngjashme

  1. Vip-at ne gjendje te tmerrshme.
    Nga labja nė forum Galeria Fotografike
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 05-05-2011, 08:35 PM
  2. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 03-11-2009, 08:31 PM