KUR'ANI famemadhe mahinte Shkenctaret


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Rezultatet nga 1 deri tek 2 prej 2
  1. #1

    KUR'ANI famemadhe mahinte Shkenctaret

    Receta Gatimi

    Qe qetu disa te dhena interesante se si KUR'ANI i ka mhnite shkenctaret


    KUR’ANI FAMĖMADH MAHNITĖ SHKENCĖTARĖT

    Prim.dr.med.sci. Ali Iljazi

    All-llahu i Madhėrishėm nė Kur’anin famėmadh thotė: "Ai ėshtė qė ju krijoi, ua dhuroi tė dėgjuarit, tė parit dhe mendjen, kurse pak po e falėnderoni" (El Mulk, 23)

    Teknologjia e trupit tonė ėshtė mė superiore se teknologjia qė njerėzimi e ka prodhuar duke pėrdorur mbledhjen e informacioneve, eksperiencėn dhe mundėsitė.
    Sot, duke studiuar veshin e njeriut, duke parė kėtė vepėr madhėshtore tė konstruktuar, qartė shohim Konstruktorin absolut.


    Nė shikim tė parė veshi duket i thjeshtė, por pas laprės sė veshit gjendet njė strukturė fiziomorfologjike e pėrsosur dhe tejet delikate, e cila do tė turpėronte edhe inxhinjerinė mė inventive. Duke vepruar bashkėrisht, struktura e veshit tė jashtėm, tė mesėm dhe tė brendshėm kryejnė operacione nė largėsi mahnitėse dhe virtuoze.
    Shkaku qė kemi dy vesh ėshtė se ato formojnė njė sistem stereo i cili e mundėson identifikimin e vendit nga i cili vie zėri dhe qė tė njohim se a lėviz ai burim.
    Veprimi i pėrpunimit tė zėrit me vesh dhe qendrėn nė tru ėshtė aq preciz sa qė zėri qė formohet afėr njėrit vesh e pastaj te veshi tjetėr, mund tė njihet si zėra tė ndryshme kur intervali nė mes tyre ėshtė i vogėl, siē ėshtė 30 mikrosekonda.
    Virtuoziteti i veshit tė njeriut ėshtė mahnitės dhe i pabesueshėm. Njeriu mund tė dėgjojė zėrin e mushkonjės jashtė dritares, edhe pse forca e zėrit tė saj e cila arrin te veshi ynė nuk ėshtė mė e madhe se njė kuadrahonth vat. Sikur 100 kėsi zėra (100.000.000.000.000.000) do tė kombinoheshin, duke u kthyer nė energji elektrike, energjia do tė mjaftonte pėr njė llambė pėr lexim.
    Senziviteti i veshit ėshtė mahnitės. Lėvizja e mėmbranės timpanike nė ngacmimin e dėgjimit minimal tė zėrit me frekuencė 1.000 Hz ėshtė afro e 1.000 milion pjesė tė centrimetrit, shumė mė e vogėl se diametri i atomit tė hidrogjenit.
    Lėvizjet e mėmbranės basilare nė ngacmime tė njejta janė njėqind herė mė tė vogla-pėrafėrsisht sa madhėsia e bėrthamės sė atomit. Kjo paraqet limitin e fundit tė performansės.
    Sikur tė rritej mė tepėr senzitiviteti i veshit, do tė ishim tė vetėdijshėm nė bombardimin konstant tė membranės timpanike me molekulat e ajrit.
    Por edhe me limitin ekzistues, ėshtė interesantė se ne nuk e dėgjojmė rrjedhėn e gjakut tonė nėpėr enėt e vogla tė gjakut nė membranėn e timpanit. Kjo ndodhė sepse veshi ka aftėsi tė injorojė signalet tė cilėt janė nė mėnyrė konstante prezent.
    Kėshtu veshi, gjithashtu e bėn njeriun qenjen mė muzikale. Pa asnjė ushtrim muzikorė jemi nė gjendje tė dallojmė tonin A nė piano nga toni identik i violinės.
    Mund tė dallojmė edhe kombinimin e notave tė ndryshme muzikore, karakteristike pėr secilin instrument i cili prodhon nota. Veshi ėshtė nė gjendje tė hudhė zhurmėn duke zgjedhur njėkohėsisht vetėm njė zė tė ngjajshem.
    Bile edhe gjatė gjumit veshi vazhdon tė funksionojė me mundėsi tė pabesueshme, sepse truri ėshtė nė mundėsi tė interpretoj dhe zgjedhė signalet qė ia pėrcjellė truri. Kėshtu qė njeriu mund tė flejė i qetė nė mes tė komunikacionit tė zhurmshėm dhe nė zhurmėn e televizorėve nė fqinjėsi por njėkohėsisht tė zgjohet nė njė zė tė lehtė tė orės.
    Qeni qė lehė, goma e makinės nė lėvizje,hapat-tė gjithė mund tė identifikohen. Nė realitet veshi normal mund tė dalloj afro 400.000 zėra.
    Veshėt, pos kėsaj qė janė njė sistem stereofonik tė dėgjimit me njė siguri tė lartė, janė poashtu pėrgjegjės pėr mbatjen e baraspeshės sė trupit. Kjo ėshtė e siguruar me ndihmėn e dy sistemeve tė vendosur nė veshin e brendshėm.
    Prej tė gjithė organeve tė trupit, pak janė ata qė mund tė arrijnė shumė nė hapsirė kaq tė vogėl, sa veshi. Sikur inxhinjeri do tė mund tė kopjonte funksionet e veshit, do t’i duhej pėrafėrsisht njė inē kub tė sistemit dėgjues i cili do tė pėrfshinte prezencėn e rezistuesit me indukcion, analizatorin mekanik me mundėsi tė gjėra, reale mobile, drejtues shumė kanalesh pėr transmetimin e energjisė mekanike nė atė elektrike, sistem pėr mbajtjen e bilansit hidraulik delikat dhe sistem komunikativ dy drejtimesh.
    Por edhe nėse do tė kishte sukses, nuk do tė arrihej funksioni mahnitės i veshit.
    Shumė shpezė dhe kafshė kanė mėsuar qė njėra tjetrės t’ia pėrcjellin signalet e tyre me zėrat e tyre, signalet e njohjes dhe kujdesit. Por, vetėm ne njerėzit kemi mėsuar t’i lidhim mendimet abstrakte me zėra, duke lidhur fjalėt dhe prodhuar gjuhėt qė mund t’i pėrdorim si mjet komunikimi me pėrvojėn e kaluar tė ideve dhe planet pėr ardhmėri.
    Sot nė botė kemi shumė gjuhė (afro 6000). Le tė krahasojmė cilėsinė dhe teknologjinė e lartė prezente nė vesh dhe nė tru, me teknologjinė e prodhuar nga njeriu. Ashtu si nė rastin e imazheve, janė shpenzuar dekada duke u pėrpjekur tė gjenerohen zėra tė ngjajshėm me origjinalin. Rezultatet e kėtyre zbulimeve janė magnetofonėt, sisteme zanore me siguri tė lartė, sisteme tė analizimit dhe pėrpunimit tė tingujve me anė tė ndarjes sė tyre sipas frekuencave. Me gjithė kėtė teknologji tė lartė tė mijėra ekspertėve qė punojnė pa pra, nuk ka mundur tė prodhohet njė pajisje e tillė e cila do ta arrinte cilėsinė e perceptimit tė tingullit si veshi. Mendoni pėr sistemet e teknologjisė sė lartė “Hi Fi”, qė janė prodhuar nga kompanitė mė me emėr nė industrinė e muzikės. Edhe nė kėto pajisje zėri i regjistruar humb diēka nga cilėsitė e tij, sepse kur ju e hapni pajisjen, dėgjoni gjithmonė njė tingull tė caktuar para se tė fillojė tė dėgjohet muzika.
    Ėshtė e qartė se veshi dhe tė gjitha pjesėt e tjera tė trupit tė njeriut, janė produkt i krijimit madhėshtorė.
    Andaj ėshtė e qartė se pėrgjegjėsia jonė themelore e pėrdorimit tė veshit, syrit dhe trurit pėr tė parė ekzistencėn e All-llahut, fuqinė dhe dijen e Tij tė pafund. Duke u shėrbyer me begatitė e shqisave dhe aftėsitė hulumtuese tė universit tė pafund, do tė mėsojmė edhe mė shumė pėr ligjet fizike qė drejtojnė ato.
    Dimė se ato ligje janė fikse dhe konsistuese, dhe qė vlejnė pėr ēdo pikė tė universit. Kjo shkon nė favor tė faktit qė ėshtė njė Krijues dhe sistemi i Tij ėshtė i pandryshuar siē aludon verseti i Kur’anit fisnik: “…Nė ligjin e All-llahut nuk mund tė gjesh ndryshim”. (Ahzab, 62)

    Imazhi i fituar nė sy ėshtė kaq i mprehtė dhe i qartė, sa qė nuk ka arritur as teknologjia e shekullit tonė. Pėr shembull shikoni nė librin qė po e lexoni, pastaj ngritni kokėn dhe shikoni pėrreth.
    A keni parė imazhe kaq tė mprehta dhe tė qarta nė njė vend tjetėr? Edhe televizioni me ekranin mė tė avancuar nė botė nuk mund tė sigurojė imazhe kaq tė mprehta.
    Pėr mė shumė se 100 vjet, mijėra inxhinjerė janė munduar tė prodhojnė njė televizor tredimenzional, i cili do tė mund tė arrinte cilėsinė e shikimit tė syrit. Ata kanė arritur tė shpikin njė sistem Tv tredimensional, por ai nuk mund tė shihet pa u vendosur njė palė size speciale.
    Mu pėr kėtė All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin famėmadh thotė: “A nuk i dhamė Ne atij dy sy?” (El Beled,

    Tėrė syri, si organ periferik i receptorit optik, mund tė krahsohet me aparatin fotografik (por ėshtė afro 3.000 herė mė i ndieshėm se kamera mė precize), ku pjesa e parme e tejdukshme i lėshon dhe i thyen rrezet e dritės, pikėrisht sikurse sistemi i thjerrzave qė i drejton fytyrat e oblektit nė film.
    Rrezet e dritės, si dhunti e All-llahut tė madhėrishėm i ngacmojnė kunjėzat dhe thupėrzat me intenzitet tė mjaftueshėm. Ky ngacmim qė shkaktohet nga proceset biokimike, pėrcillet nėpėrmjet nervit optik deri nė pjesėt kortikale tė trurit.
    Me ndihmėn e kunjėzave pranohet drita e ditės (me ngjyrė) ndėrsa me ndihmėn e thupėrzave drita e muzgut (bardh e zi). Numri i atyre arrin nė 130 milion. Ėshtė vėrtetuar se gjatė procesit tė tė parit, d.m.th. ngacmimit tė thupėrzave, funksioni ityre ėshtė i idhur pėr njė materie speciale, e cila gjendet nė to dhe quhet purpuri i tė parit (rodopsinė) pėr krijimin e sė cilės nevoitet vitamina A.
    Kur drita bie nė thupėrza rodopsina absorbon energjinė e dritės, duke e transformuar nė lumirodopsinė. Energjia e absorbuar nga drita i jep lumirodopsinės sasi tė madhe tė energjisė sė lirė. Nga kjo, nė pjesė tė sekondės lumirodopsina ndahet nė metarodopsinė i cili ėshtė i paqendrueshėm dhe ndahet nė retinėn dhe skotopsinė. Skotopsina shkakton potencial elektrik lokal i cili vepron direkt nė mėmbranėn e thupėrzave duke shkaktuar potencial receptor.
    Impulset pėrcillen deri te qelizat ganglionale, tė cilat transmetojnė impulset nervore ēdo 5 sekonda, bile edhe kur retina ndodhet nė errėsirė tė plotė.
    Para tė gjitha kėtyre fenomeneve dhe mrekullive tė panumėrta tė Krijuesit tė pėrsosur, nuk na mbetet tjetėr, vetėm ta lavdėrojmė dhe ta falenderojmė nga thellėsia e zemrės duke e kujtuar versetin Kur’anor: “I lartė ėshtė All-llahu, mė i miri Krijues!” (El Muminun, 14)

    Argumentet e urtėsisė sė jashtėzakonshme janė tė dukshme nė ēdo gjė tė gjallė qė njeriu vėzhgon.
    Urtėsia, plani dhe projektimi i jashtėzakonshėm qė mbizotėrojnė nė gjithė natyrėn, pasqyrojnė pa asnjė dyshim ekzistencėn e Krijuesit qė sundon gjithēka.
    Ky ėshtė All-llahu i hirėmadh i cili i ka pajisur tė gjitha gjallesat me karakteristika tė jashtėzakonshme, duke i treguar njeriut shenjat e qarta tė ekzistencės dhe tė fuqisė sė Tij.
    All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin fisnik thotė: “Ai ėshtė Zot i qiejve dhe i tokės dhe ēka ka midis tyre, pra Atė adhuroje, e nė adhurimin ndaj Tij bėhu i qėndrueshėm. A di pėr Tė ndonjė emnak (adash) tė ngjajshėm?!" (Merjem, 65)

    Ja, kėshtu All-llahu i madhėrishėm na ka lajmėruar se shprehja pėr Qenjen e lartė hyjnore “All-llah” nuk i vihet askujt prej njerėzve, por ėshtė e posaēme vetėm pėr Qenjen e Tij Fisnike.
    Nė kėtė mėnyrė All-llahu i madhėrishėm e provokoi mbarė njerėzimin nė njė qėshtje me mundėsi zgjedhjeje, ngase emri ėshtė nė kompetencėn e njeriut pėt ta zgjedhur. Edhe pse nė kėtė ekzistencė jetojnė besimtarė, pabesimtarė, djaj, exhinė, njerėz e tė tjerė. A mos ke dėgjuar pėr dike se e ka quajtur veten me emrin All-llah, apo e ka emėrtuar tė birin me emrin All-llah? Jo kjo kurrė nuk ka ndodhur, e as qė do tė ndodhė ndonjėherė, ngase All-llahu i madhėrishėm e ka bėrė tė posaqėm kėtė emėr vetėm pėr Qenien e Tij Fisnike. Askush prej njerėzve nuk mund ta bėjė njė gjė tė tillė. Madje as ata njerėz qė pretenduan se janė zotėr si Faraoni, Nemrudi etj. nuk patėn guxim e as qė u shkoi ndėrmend ta quajnė veten me emrin All-llah !
    Psikologu danez Vander Hoven, paraqiti hulumtimin e tij nė ndikimin e fjalės “All-llah” te pacientėt dhe tė personat e shėndoshė.
    Profesori danez vėrtetoi zbulimin e tij nė bazė tė studimeve tė bėra tė njė numėr i madh pacientėsh nė periudhėn tre vjeēare.
    Disa nga pacientėt e tij ishin jo musliman, tė tjerėt musliman. Rrezultati ishte i shkelqyer e sidomos tek ata qė vuanin nga ankthi dhe depresioni.
    Psikologu nė fjalė kishte thėnė se muslimanėt tė cilėt rregullisht e lexojnė Kur’anin janė nė gjendje tė mbrohen nga sėmundjet psikike.
    Ja si e ka shpjeguar psikologu nė fjalė veprimin e secilės shkronjė tė fjalės “All-llah” nė shėrimin e sėmundjeve psikike.
    Nė studimin e tij shkencėtari i lartėpėrmendur ka theksuar se me rastin e leximit tė shkronjės sė parė “A” lirohet sistemi respirator duke kontrolluar frymėmarjen.
    Leximi i konsonantit velar “L” gjuha duhet lehtė ta prek qiellzėn duke bėrė njė pauzė tė shkurtėr, e lehtėson procesin e frymėmarjes.
    Ndėrsa leximi i shkronjės sė fundit “H” mundėson lidhjen nė mes tė mushkėrive dhe zemrės, dhe kjo lidhje kontrollon ritmin e zemrės.
    Pra, theksimi i fjalės “All-llah” vėn barazbeshėn e sistemit kardiorespirator.
    Kur’ani famėmadh ka qenė dhe do tė jetė mrekullia mė e madhe, ngase nė ēdo kohė zbulohen begatitė, fshehtėsitė dhe depot e pafund tė tij.
    Ai gjithnjė paraqet risi dhe freski pėr besimtarėt, ilaē trupor dhe shpirtėror, siē aludon verseti i Kur’anit fisnik: “Ne tė shpallim Kur'anin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt” (El Isra, 82)

    Dr Ahmed El Kadi nė qytetin Panama Siti tė Floridės, vėrteton ndikimin e Kur’anit fisnik nė organizmin enjeriut. Eksperimentin e tij e bėri nė grpin e muslimanėve, jomuslimanėve dhe tė shurdhėve, duke matur pulsin, tensionin e gjakut, shkallėn e djersitjes, temperaturėn e lėkurės, EKG, EEG dhe EMNG.
    Hulumtimet vėrtetuan te besimtarėt arritjen e qetėsisė gjatė leximit tė Kur’anit nė 97% tė ekzaminuarve.
    Ndėrsa te grupet tjera qetėsia u arrit nė 60% tė ekzaminuarve.
    Rezultatet e kėtij hulumtimi pėrputhėn me atė qė All-llahu i madhėrishėm ka thėnė nė Kur’anin fisnik para 14 shekujve: “All-llahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas here (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurėt dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues”. (Ez Zumer, 23)

    Nė kėtė verset Kur’anor vėrehet se leximi i Kur’anit vepron nė lėkurėn dhe zemrėn e njeriut, tė ciėn e ka vėrtetuar hulumtimi i lartėpėrmenduar.
    Ekzistojnė versete tė shumta qė vėrtetojnė qė Kur’ani vepron duke qetėsuar shpirtin, zemrėn dhe sistemin nervorė.
    All-llahu i Gjithėfuqishėm i drejtohet mbarė njerėzimit duke u thėnė: “O ju njerėz! Juve ju erdhi nga Zoti juaj kėshilla (Kur'ani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė kraharorėt tuaj (nė zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt”. (Junus, 57)

    Edhe nė hadithe tė shumta tė Muhammedit a.s. keni argument nė veprimin e bukur tė Kur’anit fisnik. Muslimi transmeton nė Sahihun e tij thėnien e Muhammedit s.a.v.s. qė ka thėnė:
    “Nuk mbledhen njerėzit nė ndonjė shtėpi tė All-llahut qė lexojnė Kur’an dhe e studiojnė nė mes vete, e tė mos lėshohet siguria (qetėsia) dhe i mbulon mėshira, i rrethojnė melekėt dhe All-llahu do t’i pėrmend nė mesin e atyre qė janė tek Ai”.
    Pra, a ka gjė mė tė bukur se Kur’ani ?
    A ka gjė mė tė bukur se versetet i tij?
    A ka argument mė tė fuqishėm tė All-llahut se Kur’ani famėmadh i cili ėshtė dhe mbetet mrekulli e pėrherė nė duart tona deri nė Ditėn e Gjykimit. “Ne u kemi sjellė njerėzve nė kėtė Kur'an shembuj nga ēdo lėmi e nevojshme, ashtu qė ata tė marrin pėrvojė (mėsim)”. (Ez Zumer, 27)

    All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin fisnik urdhėron dhe thotė: “Pasha agimin kur ai shkrep (frymon)”(El Tekvir, 1

    “Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės dhe duke bėrė lutjen (namazin) e agimit. Vėrtet, lutja e agimit ėshtė e pėrcjellur”.(El Isra, 7

    Kur’ani famėmadh inkurajon tė fjeturit heret dhe zgjimin qė nė agim. Nė njė hadith thuhet:
    “Popullit tim i ėshtė dhėnė bereqet nė mėngjes herėt”.
    Ndėrsa nė hadithin tjetėr thotė:
    “Dy rekatet e namazit tė sabahut kanė mė shumė vlera se dunjaja e ēka nė tė”
    Pra nė Kur’anin fisnik All-llahu i madhėrishėm betohet nė agimin qė frymon. Shikimi i agimit qė vėrehet me zemėr tė hapur, ai me tė vėrtetė frymon. Nė kėto skena kosmike tė paraqitura me bukuri, shkelqim dhe elegancė u dhurohen ndjenjave tė fundit njerėzor. Kėto paraqitje kosmike njeriu intelektual i pranon me ndenja poetike. Nė kėtė mėnyrė shpirti njerėzor lidhet me shpirtin kosmik nėpėrmjet shprehjes sė bukur dhe inspirative, kėshtu shpirti kosmik rrjedhė nė shpirtin njerėzor fshehtėsitė e tia duke reflektuar Fuqinė Hyjnore e cila qendron pas, dhe e cila fletė sinqerisht pėr tė vėrtetėn e besimit.
    Tė mirat qė pėrfiton njeriu nga tė zgjuarit heret nė mėngjes janė: pėrqindja e ozonit nė ajėr ėshtė mė e lartė nė agim. Ky gaz ndikon pozitivisht nė sistemin nervor dhe gjallėron aktivitetin mendorė, duke bėrė qė kulmi i aktivitetit mendorė dhe fizik i njeriut tė jetė herėt nė mėngjes. Rrezet e diellit nė lindjen e tyre janė pėrafėrsisht nė ngjyrė tė kuqe, dhe ėshtė i njohur tashmė ndikimi stimulus pėr nervat, pėr aktivitet fiziologjik tė organizmit tė njeriut.
    Zgjimi herėt nė mėngjes parapėngon paraqitjen e krizave hipertenzive dhe sėmundjeve trombembolike.
    Shkencėrisht ėshtė vėrtetuar sasia mė e lartė e kortizonit nė gjak ndodhet nė mėngjes, duke arritur nivelin 72-75 mikrogram nė 100ml. plazmė. Por gjendja mė e ulėt e tij haset nė mbrėmje, ku arrin nė nivelin nė mė pak se 7 mikrogram nė 100 ml. plazmė. Dihet se kortizoni ėshtė substancė “magjike” qė rritė aktivitetin e organizmit.
    Kortizoni vepron nė qelizat e organizmit dhe nė procesin e imunitetin. Gjithashtu kortizoni parandalon reaksionin inflamator nė proceset alergjike.
    Rol tė veēantė kortizoni luan nė gjendjet e stresit, niveli i tė cilit rritet nė gjak.
    All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin famemadh thotė: “Ai ėshtė qė nėnshtroi detin, qė prej tij tė hani mish tė freskėt, e prej tij tė nxirrni stoli qė i mbani (i vishni), e i sheh anijet si ēajnė (lundrojnė) nė tė (me ushtimė e ēajnė ujin nė det). Ua nėnshtroi qė tė shfrytėzoni nga begatitė e Tij dhe ashtu tė falėnderoni (Zotin)”. (En Nahl, 14)

    Peshku nė tė gjitha llojet e tij ėshtė njė ushqim i mirė pėr njeriun, qė nė kohėt e lashta.
    Pėrmban sasira tė mėdha proteinash. Vaji i peshkut ėshtė burimi mė i pasur i vitaminave tė tretshme nė yndyrna, mė e rėndėsishmja e tė cilave vitamina A, vepron kundėr dobėsimit tė shikimit nė errėsirė, vitamina D, e domosdoshme pėr rritjen e eshtrave dhe kundėr sėmundjes sė rakitizmit tek fėmijėt. Peshku ėshtė njė burim i mirė i kalciumit. Sasia e zvogėluar e kalciumit shkakton spasme muskujsh (tetonia), zgjerimin e zemrės (dilatimi) si dhe rritjen e permeabilitetit tė mėmbranės sė qelizave nervore.
    Peshku ėshtė burim kryesorė i jodit, i cili ėshtė lėnda e domosdoshme pėr funksionimin e gjėndrės tiroide. Sasia e jodit nė organizėm ėshtė 14 mg. Jodi ėshtė i rėndėsishėm pėr formimin e tiroksinės i cili e mban nė nivel intenzitetin e metabolizmit nė qeliza.
    Peshku pėrmban edhe fosfor, i cili luan rol tė rėndėsishėm nė proceset metabolike tė organizmit. Eshtrat pėrmbajnė sasi tė mėdha tė kalcium fosfatit.
    Shkenca bashkėkohore ka zbuluar se: 100gr. peshk pėrmban 16% proteina, 9% yndyrna, 20gr kalcium, 29gr hekur, 0.5gr fosfor dhe disa vitamina B.
    Peshku pėrbėn ushqimin kryesorė pėr njė numėr tė madh njerėzish. Pėr kėtė All-llahu, Krijuesi i Urtė i favorizon krijesat e Tij, duke bėrė qė nė ujėrat e lumenjve dhe tė detrave tė gjendet njė burim i pashtershėm ushqimi. “Edhe kafshėt Ai i krijoi dhe nė saje tė kėtyre ju mund tė mbroheni (nga tė ftohtit), keni edhe dobi tė tjera dhe prej tyre hani”.(En Nahl, 5)

  2. #2

    Re: KUR'ANI famemadhe mahinte Shkenctaret

    Qe edhe pjesa e 2-te

    Me siguri njeriu nuk mund tė vazhdojė me jetė normale, nėse i mungon ushqimit tė tij mishi, qė ėshtė ushqimi mė i pasur me proteina.
    Mishi karakterizohet nga fakti se, yndyrnat qė ndodhen nė tė kanė fuqi kalorike tė lartė, po ashtu ėsht i pasur me hekur, fosfor, vitaminė B, dhe vitamnė A.
    100 gr. mish e furnizojnė trupin merreth 5% tė nevojave tė tij pėr proteina.
    Proteinat pėrmabajnė 10 deri nė 20% tė masės qelizore. Nukleo proteinėt e bėrthamės dhe citoplazmės qelizore janė genet qė kontrollojnė tėrė funksionin e qelizės dhe pėrcjelljen e dukurive trashėguese.
    Enzimet e pėrbėrė nga proteinat katalizojnė reaksionet kimike ne qelizė, pra ato kontrollojnė funksionet metabolike nė qelizė.
    Rroli kryesorė i albumineve ėshtė mbajtja e shtypjes koloido-osmotike, i cili parapengon humbjen e plasmės nga kapilarėt.
    Melēia e kafshėve ėshtė njė depo pėr shumė lėndė ushqyese dhe shumė vitamina, veqanėrisht A,D,B, proteina dhe hekur. Pėr kėtė arsye ajo pėrdoret pėr kurimin e anemisė sė rėndė. Ndėrsa truri i kafshėve ėshtė i pasur me fosfor, i domosdoshėm pėr punėn dhe vitalitetin e nervave, si dhe me elemente tė tjera, si bakri dhe zinku. Mungesa e bakrit shkakton anemi mikrocitare.
    Zinku ėshtė pjesė pėrbėrėse e enzimit Karboanhidraza e cila gjindet nė sasi tė madhe nė rruazat e kuqe. Ky enzim ėshtė pėrgjegjės pėr lidhjen e shpejtė tė karbon dioksidit me ujė nė rruazat e kuqe dhe kapilarėt periferik, si dhe pėr lirimin e shpejtė tė karbon dioksidit nga kapilarėt e gjakut tė mushkėrive nė hojėza.
    Zinku ėshtė pjesė pėrbėrėse e dehidrogenazės laktike si dhe pėrbėrės i disa peptidazave qė janė tė rėndėsishme pėr tretjen e proteinave nė aparatin digjestiv.
    Zink ka mjaftė edhe nė pankreas dhe shumė lehtė lidhet me insulinėn. Mungesa e proteinave pėr njė kohė tė gjatė shkakton sėmundje si:
    - Ulja e mesatarės sė rritjes
    - Deshtimi dhe ērregullimi i procesit digjestiv
    - Inaktiviteti i mėlqisė
    - Anemia
    - Nefropatia
    - Ngecje mendore
    - Tė ėjntura tė gjeneralizuara
    Nė Kur’anin famėmadh njė kaptinė e quajtur “Milingona” tėrheq vėmendjen e njeriut pėr tė llogjikuar dhe medituar nė madhėshtinė e Krijuesit tė Gjithėfuqishėm, nė krijimin e kėtij insekti pėr tė cilin Kur’ani thotė: "O ju buburreca, hyni nė vendet tuaja qė tė mos u copėtojė Sulejmani dhe ushtria e tij duke mos ju vėrejtur".
    (En Neml, 1

    Shkenca bashkėkohore ka zbuluar se milingona pėrgjason me njeriun nė zakone. Ato ndėrtojnė qytete, hapin rrugė nėntokėsore, depozitojnė ushqimin nė depot ė veēanta. Fiset e milingonave i shpallin luftė njėra-tjetrės dhe fitimtari merr robėr lufte. Pa dyshim qė milingonat kanė njė qytetėrim tė quditshėm specific.
    Ekzistojnė disa lloje milingonash qė merren me mbjelljen e barėrave pėr ushqim dhe gjuajnė lloje tė caktuara krimbash dhe lavrash.
    Ushtarėt (e milingonave tė bardha) janė mė tė mėdhenjė se milingonat punėtore dhe kokat e tyre janė mė tė mėdha dhe mė tė forta. Kur qyteti sulmohet nga milingonat tjera, ushtarėt mblidhen nė hyrje tė tij, ngjiten sipėr njėra-tjetrės, duke formuar njė mur tė gjalė.
    Milingonat jetojnė nė shoqėri me shumė insekte. Janė gjendur rreth 2000 lloje insektesh tė ndryshme brenda vendbanimeve tė milingonave.
    Milingonave u pėlqen njė substancė e ėmbėl (vesa e mjaltit) qė e marrin nga gjethet dhe drunjtė e pemėve.
    Organizimi i mirė i punės sė milingonave ka arritur deri aty sa tė ndėrtojnė dhoma tė veēanta pėr ”insektet e nektarit” qė ruajnė.
    Kokrra e grurit nėse lihet nė fole, do tė rritet e do tė mbijė, gjė qė do tė shkatrronte folenė e saj. Por milingona e ndanė kokrrėn e grurit nė dy apo katėr pjesė duke e prishur kėshtu embrionin e saj.
    Kush e udhėzoi milingonėn tė mėsonte kėto gjėra?! Pa dyshim Krijuesi i Gjithėfuqishėm, siē e pėrshkruan verseti Kur’anor: “Madhėroje larg tė metave Zotin tėnd, mė tė lartėsuarin! I cili krijoi dhe pėrsosi, Dhe i cili pėrcaktoi e orientoi” (El A’ėla, 1-3)

    Fjala e gjelbėrt pėrmendet nė shumė versete tė Kur’anit fisnik, veēanarisht nė ato qė pėrshkruajnė gjendjen e banorėve tė Xhennetit dhe kėnaqėsitė qė rrethojnė ata.
    Rikujtojmė versetet duke medituar: “Aty rrinė tė mbėshtetura nė mbėshtetėse tė gjelbra e shtroja tė bukura” (Er Rrahman, 76)

    “Kanė tė veshura petka mėndafshi tė hollė e tė gjelbėr dhe tė mėndafshit tė trashė” (El Insan, 21)

    “…ata veshin rroba tė gjelbra prej mėndafshi tė hollė e tė trashė…” (El Kehf, 31)

    Psikologėt kanė konstatuar se ndikimi i ngjyrės te njeriu ėshtė teper i madh. Janė kryer eksperimente tė shumta qė bėjnė tė qartė se, ngjyra ndikon nė reagimin apo vetėpėrmbajtjen e njeriut, dhe e bėjnė atė tė ndihet i gėzuar apo i trishtuar, tė ketė tė ftohtė apo tė nxehtė, madje ndikon edhe nė personalitetin e njeriut dhe nė kėndvėshtrimin e tij pėr jetėn.
    Muhammedi a.s. ka thėnė:
    “Shikimi nė gjelbėrim dhe ujė qetėson syrin”
    Sot spitalet dekorojnė ngjyrėn e mureve qė ndihmon pėr shėrimin e tė sėmurėve.
    Eksperimentet dhe studimet psikologjike kanė bėrė tė qartė se: ngjyra e verdhė - gjallėron sistemin nervor; ngjyra e kuqe e mbyllur - qetėson nervat; ngjyra blu e bėn njeriun tė ndien ftohtė; ngjyra e kuqe e bėn njeriun tė ndien ngrohtėsi.
    Shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin se, ngjyra e vetme qė ngjallė gėzimin nė shpirtė dhe nė mendime, si dhe qė ndez te njeriu shkėndijat e gėzimit dhe tė dashurisė pėr jetėn, ėshtė ngjyra e gjelbėr.
    Eksperimenti mė interesant qė argumenton ndikimin e ngjyrės sė gjelbėr nė psikėn e njeriut ėshtė nė Londėr nė urėn “Blak Fajar” qė njihej si “ura e vetėvrasjeve”, pasi qė pjesa mė e madhe e rasteve tė vetėvrasjeve ndodhin mbi tė. Ndryshuan ngjyrėn nga e zeza nė atė tė gjelbėr. si rezultat, numri i vetėvrasjeve ra menjėherė nė 1/3.
    Pra, kudo pėrreth nesh shihet urtėsia e All-llahut tė Gjithėfuqishėm nė krijimin e bimėve dhe pemėve me ngjyrė tė gjelbėr.
    All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin fisnik thotė: “ …All-llahu i do ata qė pastrohen” (Et Teube, 10

    “…All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė qė duan tė pastrohen” (El Bekare, 222)

    Njė nga veēoritė kryesore tė Islamit ėshtė pastėrtia, nga e cila buron forca trupore, shėndeti dhe gjallėria. Njė prej atyre qė e kanė pėrqafuar Islamin nė perėndim thotė: “Edhe sikur tė mos kishte nė Islam asgjė tjetėr, veē pastėrtisė, ajo do tė mjaftonte”.
    All-llahu i Gjithėdijshėm nė Kur’anin e lavdueshėm thotė: “O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, dhe lani kėmbėt deri te nyjet”. (El Maide, 6)

    Nga dobitė e shumta ta avdesit tė vėrtetuara shkencėrisht po cekim.
    - parandalimi i transmetimit tė shumė sėmundjeve bakteriale qė pėrcillen nėpėrmjet lėkurės dhe ndotjes sė duarve
    - aktivizimi i qarkullimit tė gjakut duke fėrkuar gjymtyrėt
    - parandalimi i sėmundjes sė sinusėve
    - ndjenja e freskėsisė trupore e shpirtėrore
    - parandalimi i sėmundjeve tė lėkurės.
    Dobitė e larjes sė trupit, veēanarishtė pas marrėdhėnieve intime janė:
    - aktivizimi itrupit dhe menjanimi i plogėshtisė
    - pakėsimi i kongjestimit tė gjakut nė lėkurė dhe nė organėt gjenitale, gjė qė e pėrcjellė gjakun nė organet vitale tė trupit si zemra e truri
    - larja siguron normalizimin e funksioneve tė lėkurės, mė tė rėndėsishmėt e tė cilave janė: pėrqimi i ndjeshmėrisė, rregullimi i temperaturės dhe mbrojtja e organizmit.
    - larja siguron pastrimin e lėkurės nga djersa dhe sekrecionet yndyrore.
    Pėr kėtė All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin fisnik thotė: “… Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)!...” (El Maide, 6)

    “E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu”. (El Bekare, 222)

    All-llahu i madhėrishėm nė Kur’anin fisnik thotė: “Dhe rrobat tua pastroi!” (El Mudethir, 4)

    Pastėrtia e rrobave ėshtė kusht pėr vlefshmėrinė e namazit dhe adhurimeve tė tjera. Ėshtė e njohur vlera e rrobeve pėr mbrojtjen e njeriut nga tė ftohurit dhe nga burimet e ndotjeve bakteriale.
    Islami ka njė pozicion tė qartė nė ruajtjen e mjedisit. Qėllimi i ruajtjes sė mjedisit ėshtė tė krijohen kushte optimale pėr njė ndėrveprim harmonik mes njeriut dhe mjedisit, si njė tėrėsi e vetme, pasi ndotja nga individi qė ka karakter lokal, heret a vonė shėndrohet nė njė ndotje tė pėrgjithshme tė mjedisit.
    All-llahu i Plotfuqishėm nė Kur’anin famėmadh pėrkujton: “E kur atyre u thuhet: "Mos e prishni rendin nė tokė"! Ata thonė: "Ne jemi vetėm pėrmirėsues (paqtues)!" (El Bekare, 11)

    Teknologjia e sotme e shfajėson veten e saj para botės, se po pėrpiqet ta zhvillojė dhe tė krijojė mirėqenie nė emėr tė njė jete sa mė komode, ndėrsa njerėzit janė tė detyruar tė thithin helmin e fabrikave dhe tė sakrifikojnė, duke vėnė nė rrezik vetė ekzistencėn e tyre, duke prishur rendin dhe ekuilibrin nė Tokė.
    Ruajtja e mjedisit, pra, nuk ėshtė vetėm bindje ndaj rregullave Kur’anore, por njė ēėshtje jetike pėr tė gjithė banorėt e planetit tonė.
    Zhvillimi gjithnjė e mė i madhė i industrisė pa aplikimin e masave mbrojtėse tė pėrshtatshme shpie te ndotja e madhe e ajrit dhe e ujit, qė e rrezikon sė tepėrmi shėndetin e njeriut.
    Sot, njerėzimi duhet qė, sa mė shpejtė, me tėrė diturinė dhe forcėn, tė angazhohet nė luftė kundėr shfarosjes sė llojeve biologjike, dhe ēdo gjėje tjetėr qė ėshtė e lidhur me prishjen e barazpeshės ekologjike botėrore.
    All-llahu i Plotėfuqishėm krijoi qiejt e tokėn dhe i fali bukurinė mahnitėse. Ia nėnshtroi tė gjitha kėto njeriut, tė cilit i dha mendjen, qė t’i shfrytėzojė pėr tė mirėn e tij. Njeriu tani mund tė zgjedhė: ose ta kultivojė dhe ta zhvillojė nukurinė e natyrės, dhe t’i kontribuojė prosperitetit tė vet, ose ta shėmtojė bukurinė e natyrės, dhe t’i ndihmojė kėshtu shkatėrrimin e tij.
    Planet ynė – Toka, pėr ēdo ditė po merr njė dukje tjetėr, duke i ngjarė njė gruaje plakė me grim, port ė vrazhdė, tė mjerė, nė tė cilėn gjithnjė e mė pakė ka vende pėr jėtė tė qetė.
    Ėshtė fatal fakti se sot nė botė, sipas statistikave ēdo vit hidhen nė ajėr 200 milion tonė dioksid sulfuri, i cili nė bashkėveprim me avullin e ujit shndėrrohet nė thartira tė njohura si “shi thartor”. Po ashtu ēdo vit nė dete dhe oqeane hidhen 1.500 kilometra kubė ujė tė ndotur industrial.
    Radio nukleidet qė lirohen nga 417 reaktorė atomikė gati e kanė mbuluar qiellin tonė.
    Rreziku i zhdukjes sė mbėshtjellėsit tė ozonit, i cili e mbronė botėn e gjallė nė tokė nga rrezet ultravjollcė, ėshtė gjithnjė e mė i madhė.
    Edhe mbeturinat e ndryshme industriale, gazrat e liruara nga automjetet ndotin vazhdimisht mjedisin, ushqimin dhe ujin me plumb, zhivė, arsen, kadmium, fosfat, me materie tė ndryshme radioactive dhe materie tė tjera helmuese.
    Pėrveē industrisė, nė ndotjen e mjedisit marrin pjesė plehrat kimike dhe mjete tė tjera mbrojtėse kimike, tė cilat sot pėrdoren shumė nė bujqėsi. Bota sot njeh afro 4 milion substanca kimike, prej tė cilave 60 mijė pėrdoren nė bujqėsi.
    Shkenca bashkėkohore informon se 250 mijė substanca kimike janė potenciale mutagjene (deformojnė gjenet). Kėto janė substanca kimike qė shkaktojnė ndryshime tė pakthyeshme (ireverzibile) nė vetitė trashėguese-gjenetike tek njerėzit.
    All-llahu i madhėrishėm pėr kėtė tėrheq vėrejtjen nė Kur’anin famėmadh: “E kur atyre u thuhet: "Mos e prishni rendin nė tokė"! Ata thonė: "Ne jemi vetėm pėrmirėsues (paqtues)! Veni re, ata nė tė vėrtetė janė shkatėrruesit, por nuk e kuptojnė”. (El Bekare, 11-12)

    Ėshtė njė betim i vetėm nė Kur’anin fisnik, pėr tė cilin All-llahu i madhėrishėm thotė se ėshtė njė betim i madh. Nga teksti Kur’anor vėrehet zakonisht se njerėzit nuk janė tė vetėdijshėm pėr madhėshtinė e kėtij betimi. Vetė fakti se kemi tė bėjmė me betim madhėshtorė, regon se nė tė duhet pėrqėndruar posaqėrisht vėmendjen pėr shkak tė rėndėsisė sė tij shumė tė madhe. Betimi nė vete pėrmban diēka kolosale, sepse nga Ai varet vetė ekzistimi i Gjithėsisė. Pozita e yjeve tregon zakonisht rendin dhe harmoninė e kozmosit.
    Tani tė shohim si tingėllon ky betim i madh nė gjuhen e Kur’anit famėmadh: “Betohem nė shuarjen (perėndimin) e yjeve. E ai ėshtė betim i madh, sikur ta dini!” (Vakia, 75-76)

    Kuptimi i kėtij betimi ėshtė pėrcaktuar me tri fjalė. Kėto fjalė janė: mevaki, nuxhum dhe adhim. Tė fillojmė shpjegimin e kėtyre fjalive me rend te kundėrt:
    Adhim, d.m.th. i madh, madhėshtor, i fuqishėm, kolosal, i jashtėzakonshėm
    Nuxhum, ėshtė shumėsi i fjalės nexhm, qė d.m.th.yjet.
    Mevaki, ėhstė shumėsi i fjalės mevaki’a dhe kjo fjalė ėshtė pėrkthyer nė shumė mėnyra. Kėshtu Feti Mehdiu e kupton mevaki si “perėndim i yjeve”, Sherif Ahmeti si “shuarje e yjeve”, Hasan Nahi si “ēasti i perėndimit tė yjeve”.
    Por mevaki nuk e tregon kohėn kur ka ndodhur diēka (mevakit-njėsi vakti), por pėrkundrazi vendin ku ndodh diēka. Po t’i shfletojmė fjalorėt e gjuhės arabe, do tė shohim se mevaki do tė thotė: vend, lokacion, pozicion, pozitė. Duke pasur parasyshė kėtė, pėrkthimi i versetit Kur’anor ėshtė: “Por jo! Betohem nė pozitat e yjeve. Dhe vėrtetė, ky ėshtė betim madhėshtor sikur ta dini!” (Vakia, 75-76)

    Pozitėn e ndonjė objekti nė univera (yjet, galaktikat, mjegullnajat) i pėrcaktojmė me dy koordinata: rektascenzionin dhe deklinacionin.
    Pėr shikuesit nga Toka, ndryshimi i pozitės sė yjeve ėshtė i pandėrperė; yjet “rrėshqasin” nga lindja nė perėndim, pėr tu paraqitur pėrsėri nė lindje.
    Por ky ėshtė vetėm ndryshim imagjinativ i pozitės. Kjo ėshtė evidente edhe gjatė stinėve tė vitit.
    Mirėpo yjet kanė edhe lėvizjet e tyre, tė cilat nė krahasim me diellin, janė mė tė shpejta pėr disa dhjetra km/s. Kėto lėvizje mund tė vėrehen vetėm nė intervale tė gjata kohore.
    Duhet ditur se ekzistojnė yje qė dalin dhe humbasin ēdo ditė (cirkumpolare), por gjithashtu ekzistojnė yje qė muk dalin kurrė (anticirkumpolare).
    Ekzistojnė gjithashtu yje, qė pėr shkak tė pozitės qė kan nė qiell, ne nuk i shohim kurrė. Kėta janė yjet e qiellit jugor.
    Duke marrė parasysh largėsinė e pabesueshme tė yjeve, ata na duken tė palėvizshėm. Nė realitet nuk ėshtė kėshtu. Hapėsira nė mes tė yjeve rritet pėr ēdo sekondė, ndėrsa Universi ėshtė nė zgjėrim e sipėr. Yjėsia e Virgjėreshės pėr ēdo sekondė ėshtė pėr 1.200 km tė tjera larg prej nėsh. Yjėsia e Ujorit largohet nga Toka 60 km. nė sekondė.
    Pozita e yjėve, graviteti dhe barazpesha kozmike janė nė lidhje tė ngushtė, prandaj nuk mund tė ndodhė asnjė ndryshim nė pozitėn e ndonjė ylli e tė mos shprehet nė hapsirėn pėrreth tij.
    Mirėpo, secili ndryshim nė kozmos ėshtė i sinkronizuar dhe i harmonizuar, prandaj pėr kėtė nuk kemi pasoja nė pėrmasa katastrofash.
    Sot ėshtė e mundur qė nė bazė tė lėvizjes sė yjeve tė pėrcaktohet vjetėrsia e tyre, paraqitja dhe zhvillimi i galaktikave nė gjendjen dhe formėn e tanishme.
    Sot astronomėt, pėrveē nevojės qė tė dinė nė cilėn pjesė tė qiellit t’i drejtojnė teleskopėt e tyre dhe tė shikojnė galaktikat e zbehta tė largėta dhe pozitėn e vėrtetė tė yjeve, pėr mbajtjen e kursit tė satelitėve artificialė, ata kanė nevojė tė dinė dhe tė sigurojnė ndihmėn e nevojshme pėr drejtimin e sondave kozmike.
    Yjet lėvizin me sigari pak kah ne, pak larg nesh me shpejtėsi radiale. Pėr shkak tė lėvizjeve tė tyre, yjet nuk kanė vend tė njejtė.
    Astronomėt e ardhshėm tė cilėt do tė vijnė pas nesh, do tė shohin qiellin ndryshe nga ne, dhe ndoshta do t’i ndryshojnė emrat e yjeve!
    Kėshtu, dituria e tanishme mbi lėvizjen e yjeve, mundėson tė kemi njohuri pėr tė ardhmen dhe pėr tė kaluaren e kupėz qiellore.
    Kur’ani herė-herė pėrdor ndonjė fjalė tė cilėn bashkėkohėsit nuk janė nė gjendje ta kuptojnė apo ta shpjegojnė, por All-llahu i madhėrishėm e di qė breznitė e ardhshme do ta zbulojnė dhe do ta shpjegojnė, siē e pėrshkruan verseti Kur’anor nė vijim. “Ne do t'ua bėjmė atyre tė mundshme qė t'i shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre deri qė t'u bėhet e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė”. (Fussilet, 53)

    LITERATURA

    1. Sherif Ahmet, Kur’ani-pėrkthim me komentim, Prishtinė, 1988.
    2. Hasan Nahi, Kur’ani i madhėruar, Prishtinė, 1988.
    3. Feti Mehdiu, Kurani dhe hija e tij shqip, Shkup, 1999.
    4. Enes Kariq, Kur’an sa prijevodom na bosanskom jeziku, Sarajevė, 1998.
    5. Ramo Atajiq, prijevod Kur’ana sa tefsirom i komentarom na bosanskom jeziku, Sarajevė, 2001.
    6. Sejjid kutub, U okrilju Kur’ana, Sarajevė, 1996.
    7. Muhammed Sh’ravi, Mrekullia e Kur’anit, Prishtinė, 1996
    8. Jusuf Ali, The meaning of th holy Qur’an, Maryland, USA, 1991.
    9. Harun Jahja, Mrekullitė e Kur’anit, Tiranė, 2002.
    10. Rasim Bejtullahu, Astronomia-tekst universitar, Prishtinė, 2003.
    11. Husein Dhehebi, Komentimi shkencor i Kur’anit, Dituria Islame, nr. 42, Prishtinė, 1992.
    12. Nadhim Mahmud Nesimij, Et tibbun nebevijj fil ilmul hadith, 1984.
    13. Orijeta Deda, Saimir Bulku; Thesare nė Kur’an, Tiranė, 2002.
    14. Artur Guyton; Medinska fiziologija, Beograd-Zagreb 1968.
    15. Hamilton Birid Musman; Human Embryology, Baltimore, 1967.
    16 Ali Iljazi, Kur’ani dhe shkenca bashkėkohore, Gjakovė, 2001
    17. Ali iljazi, Kur’ani prijatar i shkencės, Gjakovė, 2003.
    18. Keith Moore, Developing Human, 1998.
    19. Gary Miller, Qudesni Kur’an, 2003.
    20. David Levy, Skywatching, USA, 1994.



    islamgjakova.net

+ Pėrgjigju tek Diskutimi