Trupi dhe Shendeti


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Faqja 1 nga 2 12 I funditI fundit
Rezultatet nga 1 deri tek 20 prej 26

Tema tė ngjashme

  1. Mjalti dhe Shendeti i njeriut
    Nga mentor1993 nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 18-10-2010, 08:21 PM
  2. Kripa dhe shėndeti
    Nga vaaldr1n nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 13-08-2010, 01:45 PM
  3. Paraja, shėndeti dhe duhani
    Nga Kliton nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 05-04-2009, 06:07 PM
  4. Ja se ēfarė ka trupi jone?
    Nga burim_zh nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-10-2008, 07:29 AM

  1. #1

    Trupi dhe Shendeti

    Seksualiteti

    Edhe pse shumica e grave e eksplorojnė seksualitetin nė marrėdhėniet e tyre me meshkujt,
    shumė tė tjera e bėjnė kėtė me femra, ose me tė dyja sekset. Tėrheqjet tona seksuale
    mund tė ndryshojnė me kohė. Kur ne pohojmė dhe mbėshtesim zgjedhjet qė bėjnė tė
    gjitha gratė se kė do dashurojnė, atėhere dhe vetė ne arrimė tė kuptojmė dhe shijojmė mė
    plotėsisht seksualitetin tonė. Shoqėria formon dhe kufizon pėrvojat tona seksuale. Pėr
    shembull, mund tė na thuhet qė nėse pamja jo nė nuk pėrputhet me idealen - po qe se jemi
    tė shėndosha, ose plaka, apo me ndonjė cen - atėherė ne nuk paskemi tė drejtė tė jemi
    seksi. Shumė gra pėrballen me tė tjera stereotipe.

    Thyerja e heshtjes

    Kur lėvizja e grave doli sėrish nė sipėrfaqe nė fund tė viteve 60, shumė gra filluan tė
    flisnin nė grupe tė vogla pėr pėrvojat dhe ndjenjat e tyre seksuale. Tė flasėsh mė hapur
    pėr seksin nuk ėshtė gjithmonė e lehtė si fillim, por ne kemi shumė pėr tė mėsuar nga
    njėra-tjetra. Tė tilla diskutime mund tė jenė argėtuese, tė shkaktojnė dhimbje dhe tė
    shėrojnė. Ne mund t'i pohojmė njėra-tjetrės ndjenjat tona, ta ndihmojmė njėra-tjetrėn pėr
    tė sfiduar deformimet shoqėrore tė seksualitetit, ta nxisim njėra-tjetrėn nė aventurat
    tona seksuale, si dhe tė mėsojmė sė bashku se si tė jemi mė afirmuese kur vjen puna pėr
    nevojat dhe dėshirat tona seksuale.
    Kėto 30 vitet e fundit, shumė prej nesh kanė filluar ta ripėrkufizojnė seksualitetin e grave
    sipas pėrvojave tona, dhe jo sic e pėrfytyrojnė atė "ekspertėt" meshkuj. Duke dashur tė
    bėjmė mė shumė sesa thjesht tė reagojmė ndaj modeleve seksiste qė nuk na pėlqejnė, ne
    pyesim: Ēfarė duam? Ēfarė imazhesh, fantazish, praktikash ēelin forcat e fuqishme
    erotike brenda nesh?

    Seksizmi dhe pushteti nė marrėdhėniet seksuale me burrat

    Pėr ato ndėr ne qė kanė marrėdhėnie seksuale me burra, ka disa elementė qė duhen
    konsideruar qė lidhen me dallimet qė ekzistojnė pėrsa i takon pushtetit qė kanė burrat dhe
    gratė. Burrat si grup kanė nė shoqėri mė shumė pushtet sesa gratė. Edhe pse ti ndihesh e
    bararbartė me bashkėshortin, tė dashurin, mikun, kolegun, ose bashkėpunėtorin, kultura
    jonė vlerėson mė shumė meshkujt. Ky superioritet i hamendėsuar (edhe pse partneri
    yt seksual mund tė mos ndihet aspak superior) luhet nė seks nė rrugėt qė vijojnė:
    · Ti duhet tė bėsh dashuri me tė kur ai tė dojė, pavarėsisht nėse je nė humor pėr kėtė apo
    jo.
    · Ti je ajo qė duhet tė kujdesesh pėr planifikimin familjar pasi prezervativėt ndėrhyjnė nė
    kėnaqėsinė e tij, ose nuk duhet t'i pėrdorni fare nėse ai nuk do.
    · Ti duhet tė bėhesh tėrheqėse pėr tė kur ai kthehet nga puna (pavarėsisht se edhe ti ke
    qenė nė punė, brėnda ose jashtė shtėpisė, ose qė tė dyja bashkė).
    · Ti duhet tė sigurosh qė fėmijėt nuk do t'iu ndėrpresin ndėrsa bėni dashuri.
    · Ti duhet tė kalosh nė orgazėm qė ti tregosh atij se ēfarė dashnor i mirė ėshtė.
    · Nėse nuk mund tė kryeni aktin seksual, ti duhet qė, tė paktėn, ta ēlirosh atė nga tensioni
    i tij seksual, duke bėrė seks oral ose duke e masturbuar. (Pėr njė burrė mospasja e
    orgazmės nuk ėshtė mė e dhimbshme nga ē'ėshtė pėr njė grua).


    Stereotipet e roleve seksuale

    Tradicionalisht, "mendohet" se meshkujt dinė mė shumė pėr seksin, se janė ata qė e
    fillojnė atė, se janė ata qė kanė shtysa mė tė forta seksuale. "Mendohet" se gratė janė
    marrėse pasive ose studente tė vullnetshme. Mendohet se ata duan seks dhe ne duam
    dashuri. Njė klasifikim i tillė i ngurtė i njerėzve, sipas pėrkatėsisė gjinore ėshtė i
    gėnjeshtėrt dhe i dėmshėm. Ndoshta ēėshtja nuk ėshtė fare te shtysa seksuale e
    meshkujve, por te fakti qė meshkujt janė rritur me tė tjera mėnyra tė tė shprehurit tė
    ndjenjave tė tyre. Akti seksual ėshtė njė prej atyre pak mėnyrave tė lejueshme pėr njė
    burrė qė ai tė tregojė afėri pėr dikė. Pėr shumė meshkuj, ky ėshtė i vetmi moment i
    pranueshėm nė tė cilėn ata mund tė shprehin ndjenjat e tyre tė butėsisė dhe tė dashurisė.
    Ndoshta ėshtė ky kufizim, dhe jo ndonjė shtysė e lindur seksuale qė nuk mund tė shtypet,
    qė i nxit meshkujt kaq shpesh tė ndėrmarrin nismėn pėr aktin seksual, duke ēuar nė idenė
    e gabuar se gratė janė mė pak seksuale se burrat. Stereotipia mund tė jetė krijuar edhe nga
    frika e ngulitur thellė kulturore nga pasioni dhe pushteti seksual i gruas. Ndoshta disa gra
    iniciojnė mė shpesh se burrat shprehi tė tjera seksualiteti.

    Pėrkufizimet konvencionale tė tė bėrit dashuri

    Shumė njerėz mėsojnė ta pėrkufizojnė seksin me njė burrė kryesisht me aktin seksual, njė
    formė e tė bėrit dashuri qė pėrshtatet mirė me orgazmėn dhe kėnaqėsinė meshkullore,
    por qė nuk na pėrshtatet domosdoshmėrisht neve. Sipas pėrkufizimeve mashkullore
    standarte tė gjitha prekjet, lėpirjet, thithjet dhe pėrkėdhelitė qė na ndezin quhen
    pėrgatitėset e aktit tė madh - aktit seksual. Disa tekste madje na quajnė me ērregullime,
    ose tė ftohta nėse nuk kalojmė nė orgazėm gjatė kryerjes sė aktit. Ky nuk ėshtė njė
    pėrkufizim femėror i kėnaqėsisė seksuale.

    Theksi tek performaca dhe synimet

    Shumė libra pėr seksin pėrqėndrohen te teknikat dhe pak thonė pėr ndjenjat. Ne
    shqetėsohemi si tė jemi sa mė seksi, ta "bėjmė" aq mirė sa tė mund tė kėnaqim partnerėt
    tanė. Edhe orgazmat mund tė shndėrrohen nė njė objektiv: Disa partnerė punojnė me orė
    tė tėra pėr ta arritur, me dėshirėn qė tė na kėnaqin, ose qė tė tregojnė se ē'dashnorė tė mirė
    janė. Kohėt e fundit, shumica e ēifteve e kanė "problem" mungesėn e interesit pėr seks.
    Kjo gjė mund tė pasqyrojė problemet qė ekzistojnė nė marrėdhėniet e tyre, ose mėnyrėn
    se si bėjnė dashuri. Por ajo qė ekspertėt po e quajnė interes tė pamjaftueshėm nė seks
    mund tė jetė fakti qė dėshirat tona krahasohen me standartet gjithnjė nė rritje seksuale qė
    ekzistojnė sot. Mund tė jetė edhe njė reagim ndaj teprisė sė pėrgjithshme tė seksit nė
    media. Ose, ndoshta, ėshtė thjesht etja mishtore -nevoja pėr t'u prekur nga njė tjetėr
    qėnie njerėzore, "pa shkuar deri nė fund".

    Virgjėria dhe abstinenca

    Tradicionalisht, e virgjėr quhet dikush qė nuk ka kryer aktin seksual. Edhe pse sipas kėsaj
    dhe meshkujt quhen tė virgjėr para se tė kenė kryer aktin seksual, trysnia kryesore
    pėr tė qėnė e virgjėr ushtrohet mbi femrat. Sot nė lidhje me virgjėrinė ne hasim trysni
    kontradiktore. Mamaja mė ka thėnė se ajo ėshtė njė dhuratė qė tė jepet vetėm njė herė,
    ndaj bėj mirė ta shtrėngoj fort. Ideja e virgjėrisė ėshtė e vjetėr. Grekėt dhe romakėt e
    lashtė e pėrdornin kėtė term pėr t'iu referuar njė gruaje (apo njė perėndeshe) qė ishte e
    pavarur, vetėm, e pazotėruar nga ndonjė burrė. Mė vonė, filloi tė pėrdorej pėr t'iu referuar
    vetėm virgjėrisė seksuale dhe, pėr ironi, pėr tė pasqyruar imazhin mbizotėrues tė grave si
    pronė e burrave. Qėndrimi e virgjėr deri nė martesė garantonte qė gruaja do tė ruante
    nderin e familjes, duke kaluar nga babai te burri, si njė mall i papėrlyer. Duke qenė se
    nuk kishte kontroll tė besueshėm mbi lindjet, kjo garantonte edhe qė foshnjat tė lindeshin
    vetėm nga ēiftet e martuara. Sot, shumė prindėr nuk janė edhe aq tė shqetėsuar pėr tė
    ruajtur virgjėrinė e vajzave tė tyre, sa ē'janė pėr tė siguruar qė ato tė bėjnė seks tė sigurt
    dhe pėr tė siguruar se nė c'moshė dhe me kė kanė marrėdhėnie seksuale vajzat e tyre.
    Disa prindėr i respektojnė dhe i nxisin vendimet e vajzave tė tyre pėr seksin. Por nė
    shumė familje tė tjera mesazhi vazhdon tė jetė "Rri e virgjėr!" Ne mund "tė bėjmė
    gjithēka", por jo tė kemi kontakt seksual. Kjo gjė mund t'i ngatėrrojė mė keq disa vajza tė
    reja qė teknikisht mbesin tė virgjėra, por pėrsėri janė po aq tė pėrfshira emocionalisht dhe
    fizikisht sa edhe po tė kishin marrdhėnie . Prapėseprapė, sot ka shumė trysni nga media,
    muzika dhe nga bashkėmoshatarėt qė vajzat e reja tė j enė aktive seksualisht. Disa
    adoleshentė i janė pėrgjigjur kėsaj trysnie duke formuar njė lėvizje abstenuese qė e vė
    theksin nė zgjedhjen e ndėrgjegjshme tė tė bėrit seks. Ne mund tė zgjedhim tė abstenojmė
    dhe tė mos kemi marrdhėnie seksuale pėr shkak tė frikės nga njė sėmundje e
    transmetueshme seksualisht, tė shtatzėnisė, besimit fetar, edukatės qė kemi marrė qė nga
    lindja, ose thjesht ngaqė nuk jemi gati. Pėr mė tepėr, ne mund tė zgjedhim abstenimin
    pasi jemi tė interesuara qė tė zhvillojmė pjesė tė tjera tė vetvetes, si aftėsitė tona krijuese,
    intelektuale dhe atletike. Ne mund tė shprehim intimitetin nė mėnyra tė tjera joseksuale,
    nėpėrmjet marrėdhėnieve shoqėrore dhe familjare.

    Ne duhet tė jemi tė lira tė bėjmė seks apo jo, si c'e gjykojmė mė mirė. Seksi zakonisht
    sjell shumė ndryshime nė marrėdhėnien dhe jetėn tonė. Duke qenė se shpesh kjo pėrbėn
    njė vendim tė madh, ėshtė e arsyeshme tė mendohet mė parė, tė diskutohet me shoqet dhe
    me personin me tė cilin je e lidhur, tė zgjidhet njė formė pėr tė kontrolluar lindjet, kur
    ėshtė e nevojshme. Ėshtė e drejta jonė t'i themi jo dikujt qė na shtyn tė bėjmė seks
    ndėrkohė qė ne nuk duam. Nėse ne bėjmė zgjedhje tė lira nė lidhje me seksin, tė shtyra
    nga respekti pėr ndjenjat dhe trupat tanė, do tė ketė mė tepėr tė ngjarė qė ne ta vėmė
    veten nė situata pėr tė cilat tė ndihemi krenare.

    Mėnyra se si ndjehemi pėr trupat tanė ndikohet nga mesazhet qė marrim nga familjet, tė
    dashurit, kolegėt, mjekėt, trajnerėt tanė, si dhe shumė tė tjerė. Ne ndikohemi nga imazhet
    qė shohim nė revista, nė videot muzikore, nė TV, nė filma dhe nė reklama. Dėgjojmė
    pėrshkrimet e trupave tė grave nė muzikėn popullore. Mund tė mos na pėlqejnė trupat
    tanė pasi ata nuk pėrkojnė me pritshmėritė, apo standartet qė dhe ne tashmė i kemi bėrė
    tonat. E gjithė kjo mund tė ndikojė negativisht nė jetėt tona seksuale.

    Dhuna ndaj grave

    Fakti qė shumė gra abuzohet pėrbėn njė realitet tė hidhur e mizor pėr ne. Seksi mund tė
    pėrdoret si armė, si nga burrat, edhe nga gratė. Inēestet, pėrdhunimet, ngacmimet
    seksuale nga shefi, kolegu ose mėsuesi, hyrja me dhunė nė shtėpi, tė gjitha kėto mund tė
    ndikojnė nė jetėn tonė seksuale. Nėse ne nuk e provojmė dhunėn nė mėnyrė tė
    drejtpėrdrejtė, mundėsia mund tė na jepet vagėllimthi nga pornografia, ngjarjet e lajmeve,
    filmat, shakatė e ndyra, e kėshtu me radhė.

    Tė rritesh Racizmi

    Kombinimi i racizmit dhe i seksizmit i vė pėrpara pėrgjegjėsive tė mėdha tė gjitha gratė
    me ngjyrė qė pėrpiqen tė jenė dhe tė ndihen tė fuqishme. Shumė stereotipe raciste janė tė
    pėrqendruara te seksualiteti ynė dhe kėtė e bėjnė duke pėrdorur mitet raciste.Tė flasėsh
    pėr seksualitetin mund tė jetė e vėshtirė pėr shkak tė mėsymjeve tė stereotipeve, por
    mund tė provojmė tė flasim me njė a me dy shoqe. Mund tė mėsojmė tė vlerėsojmė
    tėrėsinė e seksualitetit tonė, duke u bazuar te shpirtėrorja dhe inteligjenca. Ne mund tė
    pėrqendrohemi nė njė marrdhėnie tė veēantė me njė burrė a njė grua, duke mėsuar se si ta
    pėrfshijmė tėrė veten tonė nė atė marrdhėnie.

    Tė rritesh

    Pėrvojat dhe kujtimet e fėmijėrisė i japin formė seksualitetit tonė. Atė kohė mund tė kemi
    mėsuar se seksi ėshtė njė gjė e ndaluar, e pistė dhe e turpshme. Me shumė prej nesh kanė
    abuzuar seksualisht. Pėr familjet tona ėshtė me dobi tė flitet pa siklet dhe hapur pėr seksin,
    duke respektuar kufijtė tanė. Kur kalojmė nė adoleshencė trupat tanė nė rritje, zakonisht
    pėrbėjnė njė mister pėr ne . Mund tė zbulojmė se ajo qė media dhe shumica e njerėzve e
    konsiderojnė si tė bukur, i pėrket njė kategorie tė ngushtė. Ne mund tė humbasim
    respektin pėr aromėn dhe format tona trupore. Mund ta gjykojmė veten duke e krahasuar
    atė me tė tjerėt. Mund tė ndodhė qė ne tė ndihemi tė izoluara. Duhet kohė -ndonjėherė
    vite tė tėra - dhe pėrvoja pozitive qė tė heqim qafesh kėto ndjenja negative e shpesh edhe
    tė turpshme. Shumė prej nesh qė kanė fėmijė tė vegjėl, kanė dėshirė t'i ndihmojnė ata qė
    tė rriten duke u ndierė mirė me trupat dhe seksualitetin e tyre, edhe pse shpesh ėshtė e
    vėshtirė qė ne tė shikojmė pėrtej mėnyrės se si jemi rritur vetė.

    Biseksualiteti

    Historikisht nė SHBA, biseksualiteti ka qenė i damkosur ose thjesht s'pranohej.
    Megjithatė, nė 25 vitet e fundit aktivistet biseksuale kanė dhėnė ndihmesėn e tyre qė
    biseksualiteti tė ligjėrohet si njė identitet i pranueshėm seksual. Nė disa raste, gratė
    biseksuale kanė mundur ta mbėshtesin punėn e tyre nė atė tė lėvizjeve feministe, si dhe
    tė atyre pėr tė drejtat e gejve, edhe pse nė disa raste tė tjera, ne na ėshtė dashur tė
    luftojmė qė tė njiheshim dhe brėnda kėtyre komuniteteve.

    Beqaria

    Tradicionalisht fjala "beqari" i ėshtė referuar zgjedhjes pėr tė mos u martuar. Sot shumė
    njerėz e pėrdorin me kuptimin qė nuk bėjnė seks pėr njė periudhė kohore tė caktuar. Kjo
    mund tė thotė tė mos bėsh seks me dikė, por edhe tė mos masturbohesh. Ndonjėherė ne
    zgjedhim beqarinė si kundėrveprim ndaj theksit tė tepruar qė shoqėria jonė ka vėnė mbi
    seksin, si shkėputje nga ndjenja se ne duhet tė jemi tė lidhur seksualisht me dikė gjatė
    gjithė kohės. "U lodha sė qeni e detyruar tė them po ose jo gjithė kohės". Ose mund tė
    jetė njė aventurė personale.

    Kėnaqėsia seksuale

    Gratė i pėrjetojnė kėnaqėsitė seksuale nė shumė mėnyra: fizike, emocionale, shpirtėrore,
    si dhe nė aspektin intelektual. Mund tė ndiejmė kėnaqėsinė e njė pėrkėdheljeje tė butė,
    njė kėrcimi erotik ose njė orgazme qė tė bėn ujė nė djersė. Tradicionalisht, pėrshkrimet e
    studiuesve meshkuj fokusohen nė ndjesitė e organeve gjenitale dhe nė fazat e eksitimit
    (epshndjelljeve). Por erotika dhe kėnaqėsia janė shumė mė tepėr se kaq. Tingujt, pamjet,
    aromat dhe prekjet mund tė na ndezin ndjenjat tona seksuale, po ashtu si fantazitė, njė
    foshnjė qė tė thith gjirin, aroma e njė trupi me tė cilin je familjarizuar, tė veshėsh njė
    fustan provokues, njė bashkėbisedim qė tė bėn pėr vete ose njė kėngė e preferuar. Erotika
    mund tė bėhet njė burim pozitiv energjie. Erotika nuk ėshtė vetėm ajo qė ndodh nė
    dhomėn e gjumit, por ėshtė dhe trokitja nė ndjenjat tona mė tė thella, nė energjitė
    tona krijuese, tė cilat depėrtojnė nė tė gjitha aspektet e jetės sonė. Mund tė jetė pėr faktin
    qė ne ndihemi tė lidhura -me fuqitė tona, me tė dashurit tanė, me natyrėn, me njė pushtet
    mė tė lartė. Megjithatė, pėr shumė arsye ne mund tė mos ia shpalosim veten tonė
    kėnaqėsive seksuale. Ne mund tė jemi mbartės tė mesazheve tė kulturave seksiste, raciste
    dhe homofobike sipas tė cilave trupat dhe ndjenjat tona tė epshit nuk vlejnė. Mund tė
    ndihemi tė pasigurta fizikisht apo emocionalisht. Mund tė kemi frikė se mbetemi
    shtatzėnė ose infektohemi me HIV. Mund tė na kenė abuzuar seksualisht dhe disa situata
    mund tė na sjellin kujtime tė frikshme. Ndoshta na duhet tė punojmė me orė kaq tė
    zgjatura sa nuk kemi as kohė dhe as energji tė mjaftueshme pėr seks.

    Pėr disa prej nesh, tė themi hapur ato qė duam apo nuk duam seksualisht -domethėnė "tė
    vėmė kufij" - na bėn tė ndihemi tė sigurta dhe tė pėrjetojmė mė shumė kėnaqėsi. Duke
    ndarė pėrjetimet tona tė kėnaqėsive, duke ditur edhe kufizimet me tė cilat pėrballemi,
    mund tė shkojmė drejt njė mirėkuptimi mė tė madh dhe pėrmbushjes sė erotikės sė grave.

    Modele tė reagimeve seksuale

    Ndėrsa eksitohemi ne pėsojmė njė sėrė ndryshimesh fizike dhe emocionale ndonjėherė tė
    quajtura "pėrgjigje seksuale". Nė fillim tė eksitimit seksual, venat nė pelvis, vulvė dhe
    klitor fillojnė tė zgjerohen (tė hapen) dhe tė mbushen me gjak, duke e bėrė tė gjithė zonėn
    qė gradualisht tė ndihet plot. (Kjo quhet vasokongjestion - vėrshim i gjakut nė vena). Nė
    vaginė, kjo enjtje jep njė reagim "djersitjeje", duke prodhuar kėshtu lėngun qė i bėn buzėt
    e vaginės tė lagėshtohen - shpesh kjo merret si njė shenjė e parė qė ne po eksitohemi
    seksualisht (Gratė qė e kanė kaluar menopauzėn mund tė mos kenė kaq shumė
    lubrifikim). Vėrshimi i madh i gjakut bėn edhe qė mitra tė zgjerohet dhe tė ngrihet brenda
    kavitetit tė pelvisit (legenit, baēinit). Tensioni seksual ngrihet nė tė gjithė trupin ndėrkohė
    qė muskujt fillojnė tė tendosen ose tė kontraktohen (myotonia). Frymėmarrja mund tė
    shpeshtohet, thithat e gjirit mund tė forcohen e tė ngrihen lart dhe njė skuqje e lehtė
    mund tė na pėrshkojė lėkurėn. Kur reshtim sė bėri dashuri, ne hyjmė nė fazėn e rėnies.
    Gjysėm ore ose mė tepėr pasi bie fryrja e orgazmės, muskujt ēlirohen dhe klitori, vagina
    dhe mitra kthehen nė pozicionet e tyre tė zakonshme.

    Orgazma

    Masters-i dhe Johnson-i mbronin teorinė se tė gjitha orgazmat janė tė njėjta
    fiziologjikisht (tė provokuara nga klitori, me kontraktime qė bėhen kryesisht nė njė tė
    tretėn e jashtme tė vaginės). Megjithatė, disa gra pėrshkruajnė orgazma qė nuk pėrshtaten
    me kėtė model. Njė orgazėm e tillė arrihet me penetrim tė vaginės dhe ndihet "thellė" ose
    "nė mitėr". Pėrqendrimi i tensionit ndonjėherė pėrfshin edhe mbajtjen e frymės pėr njė
    kohė tė gjatė nė mėnyrė tė pavullnetshme. Me arritjen e orgazmės e nxjerr atė nė mėnyrė
    shpėrthyese. Duket se nuk ka ndonjė kontraktim tė njė tė tretės sė jashtme tė vaginės.
    Shumė gra me probleme tė shtyllės kurrizore qė nuk ndiejnė asgjė nė zonėn e pelvisit,
    kanė raportuar qė kanė pėrjetuar orgazma dhe ndjesinė qė tė sjell ajo diku tjetėr nė trup.
    (Shih Seksi dhe Invaliditeti). Edhe gratė qė nuk kanė invaliditete mund tė pėrjetojnė tė
    tilla ndjesi. Tė kėrkosh modelin e vetėm, "tė saktė" tė orgazmės sė femrave, nuk pasqyron
    diversitetin e pėrvojave qė kalojnė gratė.

    Roli i klitorit

    Mund tė jetė eksituese tė na ledhatojnė nė cilėndo pjesė tė trupit, eksituese tė na
    pėrkėdhelin kofshėt ose tė na ndukin qafėn ose tė na thithin gjinjtė. Mund tė zbulojmė
    zona tė tjera erogjene veē organeve tona gjenitale, duke pėrfshirė kėtu gishtat e duarve
    dhe tė kėmbėve dhe bulat e veshėve. Pėr shumė gra, klitori ėshtė organi mė i ndjeshėm
    ndaj stimulimit qė ka njė rol qėndror nė rritjen e tensionit seksual. Deri nė mes tė viteve
    60-tė, shumica e grave nuk e dinin se sa i rėndėsishėm ishte klitori. Edhe nėse ne vetė e
    dinim, askush nuk fliste pėr tė. Tekstet mjekėsore dhe manualet martesore (tė shkruara
    nga burra) ndiqnin thėnien e famshme tė Frojdit sipas tė cilės njė grua "e pjekur" kalonte
    nė orgazėm atėherė kur vagina, dhe jo klitori i saj stimulohet. Kjo teori e bėnte penisin
    objekt qėndror pėr kėnaqėsinė seksuale tė njė gruaje. Duke pasuar Frojdin, teoritė e
    hershme psikoanalitike e zvogėloni rolin e kėnaqėsisė sė masturbimit te gratė duke e
    etiketuar atė si "tė papjekur" dhe seksin e lezbikeve si njė imitim tė zbehtė tė "gjėsė sė
    vėrtetė". Tė mėsuarit pėr klitorin ka rritur kėnaqėsinė seksuale tė njė numri tė madh grash
    dhe ēliroi shumė prej nesh nga vite tė tėra tė menduari se ne ishim "tė ftohta". Klitori
    shpesh ėshtė quajtur "butoni i kėnaqėsisė", gjė qė nėnkupton se ai ėshtė njė pikė e vo gėl.
    Nė fakt, klitori ka shumė pjesė.

    Roli i vaginės, mitrės dhe cerviksit (qafės sė mitrės)

    Gratė kanė potencialin qė t'i pėrgjigjen eksitimit seksual me tė gjithė hapėsirėn e pelvisit
    (legenit). Kur ne ndizemi, indi erektil rreth njė tė tretės sė jashtme tė vaginės mbushet
    dhe sistemi nervor i asaj zone bėhet mė i ndjeshėm ndaj stimulimit dhe presionit. Kur
    muskujt rreth kėsaj pjese tė vaginės (muskujt pubococcygeus) janė tė fortė dhe tė
    ushtruar mirė shumė gra kanė zbuluar se ato e kanė mė tė lehtė tė kalojnė nė orgazėm
    (shih ushtrimet e Kegel-it fq. 214). Lindja e rrit sistemin e venave nė pelvis, shpesh duke
    bėrė qė ne tė ndizemi mė shpejt dhe mė fort seksualisht. Pika G ose pika Grafenberg12*
    ėshtė zona me ind sfungjeror qė rrethon uretrėn dhe qė mund tė ndihet pėrmes
    murit ballor tė vaginės. Mund tė duket si njė kokėrr e vogėl, nė mes tė rrugės qė tė ēon
    nga kocka pubike te qafa. Ėshtė e mbushur me enė gjaku dhe gjendra dhe pėr disa prej
    nesh stimulimi i kėsaj zone jep kėnaqėsi. Nėse doni tė prekni pikėn tuaj G, njė mėnyrė do
    tė ishte tė uleshit mbi tualet dhe tė fusnit gishtin nė vaginė. Eksploroni pėrgjatė murit tė
    sipėrm ballor tė vaginės duke e shtyrė atė lart nė drejtim tė kėrthizės. Mund tė jetė e
    vėshtirė ta arrini vetė kėtė pikė pėrveē rasteve kur keni gishtėrinj tė gjatė ose vaginė tė
    shkurtėr. Kur e prek kėtė zonė pėr herė tė parė mund t'ju duket sikur doni tė urinoni por
    kjo ndjesi mund tė fashitet pas pak sekondash masazhi. Pika juaj G mund tė stimulohet
    edhe nga gishti ose penisi i njė partneri, njė dildo ose njė vibrator i pikės G. Stimulimi i
    pikės G mund tė kontribuojė qė ne tė arrijmė orgazmėn. Megjithatė ėshtė e rėndėsishme
    qė ne tė mbajmė mend se pika G nuk ėshtė njė "buton magjik" qė prodhon ekstazė me t'u
    shtypur. Ne mund tė me ndojmė pėr tė si pėr njė pjesė tjetėr tė trupit tonė qė duhet
    eksploruar pėr tė shtuar kėnaqėsinė tonė seksuale. Stimulimi i vazhdueshėm i pikės G
    mund tė bėjė edhe qė disa gra tė derdhin (ejakulojnė) lėng nga uretra (kjo derdhje
    mund tė ndodhė edhe pa ngacmimin e pikės G). Ejakulacioni i femrave, qė mund tė
    ndodhė me ose pa orgazmė, mund tė na bėjė tė ndihemi mrekullisht mirė ose mund tė na
    vėrė pak nė siklet, tė na vijė turp se mos kemi "urinuar" nė shtrat. Analizat kimike,
    gjithsesi, kanė treguar se lėngu i lėshuar gjatė ejakulimit ndryshon nga urina. Akoma mė
    lart nė vaginė ndodhet qafa e mitrės dhe mitra, tė cilat pėr shumė gra janė pika kyēe tė
    orgazmės. Edhe pse dy tė tretat e brendshme tė vaginės dhe tė vetė qafės sė mitrės janė
    pak tė ndjeshme, njė gisht, njė penis, njė vibrator qė ushtrohet vazhdimisht mbi to, do tė
    bėnte qė mitra dhe nė fakt e gjithė pjesa e brendshme e kavitetit abdominal (peritoneum)
    "tė ngjeshet, shtypet". Kjo mund tė japė ndjesi tė brendshme krejt tė ndryshme si para
    dhe gjatė orgazmės. Gratė qė kanė bėrė histerektomi totale, gjatė tė cilės kanė hequr
    mitrėn dhe qafėn e mitrės, mund tė kenė nevojė tė fokusohen nė tė tjera lloje stimulimesh
    dhe ndjesish seksuale.

    Masturbimi

    Masturbimi ėshtė njė mėnyrė e veēantė pėr tė kėnaqur vetveten. Kur ishim tė vogla ne
    kėnaqeshim teksa preknim dhe luanim me trupat tanė. Mė pas prindėrit, e mė tej shkollat
    dhe institucionet fetare, na mėsuan se ne nuk duhet ta preknim veten tonė seksualisht.
    Masturbimi na jep kohėn dhe hapėsirėn qė na nevojitet pėr tė eksploruar dhe
    eksperimentuar me trupat tanė. Mund tė mėsojmė se ēfarė fantazish na ndezin, llojet e
    prekjeve qė na e ngrenė epshin dhe na pėlqejnė, ēfarė tempi dhe ku. Ne mund tė mėsojmė
    modelet tona tė reagimit seksual pa na u dashur tė mendojmė pėr nevojat dhe mendimet e
    partnerit. Pastaj, nėse ne vendosim, atėherė kur ne tė vendosim, mund t'i themi partnerit
    pėr atė qė kemi mėsuar ose t'ua tregojmė duke i drejtuar duart e tyre nė vendet ku
    na pėlqen tė na prekin. Si gra qė pėr kaq kohė na kanė mėsuar tė presim qė tė jetė burri ai
    qė na ndez, ne fitojmė lirinė duke mėsuar se si t'i japim kėnaqėsi seksuale vetes sonė.

    Tė mėsosh tė masturbosh

    Nėse kurrė mė parė nuk ke masturbuar por do qė tė masturbosh, nė fillim do tė ndjeheni e
    ēuditshme, e vetndėrgjegjshme, madje edhe pak e frikėsuar. Ndoshta do tė tė duhet tė
    luftosh me zėrat brenda kokės tėnde qė tė thonė "vajzat e mira nuk bėjnė nga kėto gjėra",
    ose "njė grua e lumtur me martesėn e saj nuk do ta dėshironte njė gjė tė tillė". Ndoshta ke
    frikė se tė del vetja jashtė kontrollit, ose ndoshta tė vjen turp e ndihesh fajtore qė po i jep
    vetes tėnde kėnaqėsi seksuale. Shumė prej nesh ndihen kėshtu, por me kalimin e kohės
    njė gjė e tillė mund tė ndryshojė. Disa sugjerime: Gjeni njė vend tė qetė ku mund tė jeni
    vetėm pa ju ndėrprerė askush. Rehatohuni sa mė shumė tė mundni: Po pritni tė dashurin
    dhe ky i dashur ėshtė vetja juaj! Bėni njė banjė ose dush qė ju ēlodh. Fėrkojeni tė gjithė
    trupin me krem, locion, vaj apo ēfarėdo tjetėr qė ju bėn tė nd iheni mirė. Me ngadalė
    eksploroni, me duar dhe me sy format e trupit tuaj. Prekeni veten tuaj nė mėnyra tė
    ndryshme, vini njė muzikė qė ju pėlqen, ulni dritat, ndizni njė qiri nėse doni. Mendoni
    pėr njerėz ose situata qė ju ndezin seksualisht. Lėreni mend jen t'ju fluturojė e lirė nė
    fantazi. Lėreni trupin tuaj tė ētendoset. Sigurisht qė njė atmosferė qetėsuese ose e veēantė
    nuk ėshtė gjithmonė e mundur -dhe as e nevojshme. Dėshira mund tė na rrėmbejė
    nė momentet mė tė papritura. Mund tė eksitohemi seksualisht dhe tė masturbojmė ndėrsa
    jemi duke gatuar, duke udhėtuar me autobus, duke punuar nė zyrė, duke ngarė njė kalė
    ose njė biēikletė ose duke punuar nė kopėsht. Gratė masturbojnė nė shumė mėnyra. Mund
    tė njomim gishtėrinjtė (me pėshtymė, lėng nga vagina ose njė lubrifikues) dhe tė
    fėrkojmė me to pėrreth dhe sipėr klitorit. Mund ta fėrkojmė butėsisht ose ta tėrheqim lart,
    mund tė fėrkojmė kėsulėn e klitorit ose njė zonė mė tė gjerė rreth tij. Mund ta fėrkojmė
    atė lart e poshtė, ose rreth e pėrqark dhe tė tentojmė presione dhe ritme tė ndryshme. Disa
    prej nesh masturbojnė duke kryqėzuar kėmbėt dhe duke ushtruar njė presion tė
    vazhdueshėm dhe ritmik nė tė gjithė zonėn gjenitale. Mund tė fusim diēka nė vaginė gisht,
    njė kastravec tė qėruar me temperaturė dhome, njė dildo. Mund tė fėrkojmė gjinjtė
    ose pjesė tė tjera tė trupit. Shumė prej nesh kanė mėsuar tė pėsojnė njė tension muskular
    nė tė gjithė trupin.

    Masturbimi me njė partner

    Kur dikush nė njė lidhje dėshiron tė bėjė mė shumė seks ose tė ketė mė shumė orgazma
    se tjetri, njė mundėsi ėshtė edhe masturbimi.

    Prekja dhe sensualiteti

    Masazhet, fėrkimet e shpinės, tė shputave tė kėmbėve, tė kokės -kėto janė gjithmonė tė
    mrekullueshme. Si pjesė tė proēesit tė tė bėrit dashuri, kėto mund ta bėjnė seksin mė tė
    ngadaltė dhe mė sensual. Kur njė ēift ka probleme me seksin, mund tė zbulohet se ata
    janė fokusuar kaq shumė nė organet gjenitale tė tjetrit dhe nuk kanė lėnė kohė pėr tė
    mėsuar se si ta prekin dhe ledhatojnė me dashuri njėri-tjetrin nė tė gjithė trupin.
    Shumė burra janė mė tė fokusuar se gratė nė organet gjenitale dhe kėta kanė nevojė tė
    mėsojnė mbi kėnaqėsitė e tė prekurit.

    l Penetrimi vagina

    Disa prej nesh ndiejnė njė kėnaqėsi tė jashtėzakonshme kur i dashuri apo e dashura na
    futet nė vaginė me gisht, grusht, dildo apo ndonjė gjė tjetėr. Nėse jemi me tė dashurėn
    mund tė na pėlqejė tė hyjmė brenda saj. Penetrimi nė vaginė mund tė jetė i butė, argėtues,
    intim ose plot pasion (Pėr penetrimin me penis shih "Mardhėnia seksuale vaginale" mė
    poshtė). Disa gra, gjithsesi, nuk e pėlqejnė fare penetrimin dhe parapėlqejnė stimulimin e
    jashtėm. Si edhe me seksin, kėtu ka rėndėsi tė komunikohet dhe tė respektohen si dėshirat
    e tua, ashtu edhe ato tė partnerit. Penetrimi nė vaginė mund tė mendohet si diēka
    reciproke : njėra pej jush mbėshtjell dorėn e tjetrės ndėrsa ajo penetron dhe eksploron.
    Nėse doni qė partnerja juaj t'iu penetrojė, atėherė sigurohuni qė vagina juaj tė jetė e
    lagėsht me lėng vaginal ose lubrifikant. Nė rast se doni tė penetroni ju te partnerja,
    atėherė hiqini tė gjitha unazat dhe shikoni qė thonjtė t'i keni tė limuar mirė. Vini doreza
    lateksi tė papudrosura ose gishtėzė (i ngjashėm me gishtin e prerė tė njė doreze) qė tė
    mbroheni nga transmetimi i HIVI-it/ AIDS-it nėpėrmjet ndonjė tė ēare qė mund tė kemi
    nė gishta. Me duar mund tė eksploroni nė shumė mėnyra: duke pėrkėdhelur, ēikur lehtė,
    rrotulluar, shtyrė. Eksperimentoni me ritme dhe shpejtėsi tė ndryshme. Pėrpiquni tė
    stimuloni pikėn e saj G. Mund tė fusni njė ose mė shumė gishta brenda saj dhe, nėse ju
    pėlqen tė dyjave, gradualisht futeni tė gjithė dorėn (grushtin) brenda saj. Nga brenda
    vagina e saj mund tė ndihet e ngrohtė, e lagėsht dhe e mrekullueshme.

    Akti seksual vaginal

    Nėse bėni dashuri me njė burrė mund tė dėshironi tė kryeni aktin seksual -tė ndieni
    penisin e tij nė vaginė. Mendojeni aktin seksual si diēka reciproke - ti hapesh qė ta
    pėrfshish atė brenda teje ėmbėlsisht, e rrethon fuqishėm dhe ai penetron brenda teje. Kjo
    gjė mund tė jetė pafundėsisht e ngadaltė dhe e butė, e fortė dhe shpuese, ose tė dyja
    bashkė - nė rastin mė tė mirė, njė pjesė e jashtėzakonshme e proēesit tė tė bėrit dashuri.
    Qė marrėdhėnia seksuale t'ju japė kėnaqėsi, ju duhet tė ndiheni tė ndezura, tė eksituara
    seksualisht, vagina juaj tė jetė e lagėsht dhe e hap ur. Nė tė shumtat e rasteve gratė kanė
    nevojė pėr mė shumė kohė, ndonjėherė shumė mė shumė kohė se meshkujt qė tė
    eksitohen. Pėr tė shtuar "lėngun" ju ose partneri juaj mund tė aplikojė lubrifikues me bazė
    ujore ose prezervativ me lubrifikues; disa njerėz pėrdorin pėshtymėn. Mos pėrdorni
    vazelinė ose ndonjė lloj vaji. Ato i shkatėrrojnė prezervativėt ose diafragmat. Nėse nuk
    keni pėrvojė seksuale, jeni tė frikėsuara, nuk jeni gati, nuk jeni nė humor ose jeni e
    inatosur me partnerin, ose keni njė partner qė praktikon vetėm aktin seksual me futjenxjerrje
    dhe jo dashurinė qė e qarkon kėtė proēes, atėherė penetrimi (sidomos kur vagina
    juaj ėshtė e thatė) mund tė jetė i mėrzitshėm, i papėlqyeshėm, madje edhe i dhimbshėm.
    Ndonjėherė do tė ndiheni menjėherė e hapur dhe gati pėr penetrim; nė tė shumtat e
    rasteve ju do tė keni nevojė qė partneri juaj mė parė t'ju prekė, t'ju fėrkojė, t'ju puthė ose
    t'ju lėpijė vulvėn dhe klitorin, duke pėrdorur duart, gojėn dhe penisin e tij. Disa pozicione
    nė momente tė caktuara do t'ju duken mė eksituese se disa tė tjera. "Burri lart" nuk ėshtė
    aspak njė pozicion mė i mirė prej "natyre". Ju mund tė uleni ose shtriheni mbi tė ose nė
    krah tė tij. Uluni mbi kėmbėt e tij me penisin e tij brenda jush. Ose ai mund t'ju hyjė nga
    prapa dhe tė arrijė t'ju pėrkėdhelė klitorin. Nėse doni njė penetrim tė thellė dhe presion nė
    qafėn e mitrės zgjidhni pozicione qė e bėjnė tė mundur kėtė. Tė gjitha ne kemi forma tė
    ndryshme dhe kemi nevojė pėr pozicione qė tė na pėrshtaten. Nėse jemi invalide ose
    kemi dėmtime, tė qėnit krijuese dhe pėrdorimi i jastėkėve pėr mbėshtetje mund tė
    na shtojė rehatinė. Marrėdhėnia seksuale bėhet qė tė dy tė fitojnė kėnaqėsi dhe tė lidhen
    mė fort dhe jo pėr tė arritur me patjetėr orgazmėn. Shumė gra nuk pėrjetojnė orgazėm
    gjatė aktit seksual. Ndonjėherė duke u pėrpjekur tė arrish nė orgazėm ti mund tė
    ndėrgjegjėsohesh dhe tė ftohesh. Nga ana tjetėr tė lodhesh pėr tė arritur orgazmėn ėshtė
    eksituese. Nėse ti nuk je gati pėr tė arritur orgazmėn dhe mashkulli ėshtė shumė i ndezur
    kur ju filloni aktin seksual, ai mund tė kalojė nė orgazėm shumė shpejt pėr ju nėse lėviz
    paraprapa brenda jush dhe nėse ju e lėvizni baēinin tuaj karshi tė tijit shumė shpejt. Qė tė
    dy mund t'i ngadalėsoni lėvizjet derisa edhe ju tė eksitoheni mė shumė. Eksperimentoni
    duke mbajtur trupin pa lėvizur pėr pak kohė kur ai futet brenda jush, pastaj tė dy bashkė
    filloni tė lėvizni me ngadalė. Lėvizjet e ngadalta mund t'i ndihmojnė meshkujt qė ta
    vonojnė ejakulacionin, gjė qė mund ta bėjė aktin seksual mė tė kėndshme pėr tė dy.
    Presioni i penisit nė qafėn e mitrės mund tė bėhet ēelėsi i orgazmės pėr disa gra,
    ndėrkohė qė tė tjera kanė stimulimin e klitorit dhe vulvės.

    Seksi oral

    Ndonjėherė seksi oral duket si forma mė intime e dashurisė. Ne mund tė thithim ose
    lėpijmė organet gjenitale tė partnerit. Kur ushtrohet te gruaja ky veprim quhet
    cunnilingus (nė gjuhėn e rrugės, i hyri me gjuhė, llapė) dhe kur ushtrohet te njė burri
    quhet fellatio (nė gjuhėn e rrugės, ia mori nė gojė). Pėr disa prej nesh seksi oral ėshtė mė
    i sigurti pėr tė sjellė orgazmėn se shumė forma tė tjera tė tė bėrit dashuri. Ne bėjmė seks
    oral dhe ai ėshtė gjithmonė i gatshėm dhe i vullnetshėm. Thotė "A do tė kesh orgazėm?"
    Dhe pastaj zbret poshtė meje. Fantastike! Qė tė na shijojė seksi oral, do tė ishte mirė tė na
    pėlqenin organet gjenitale tė partnerit dhe tė ndihemi mirė me tonat. Gjithsesi, neve
    shpesh na vjen turp nga "pjesėt tona private". Njė nga pluset e seksit oral me meshkujt
    ėshtė qė nuk ngelesh shtatzėnė. Por, me burra a me gra, rreziku i transmetimit tė HIVI-it
    dhe AIDS-it apo ndonjė sėmundjeje tjetėr tė transmetueshme seksualisht vazhdon
    tė mbetet. Ne mund tė bėjmė seks oral mė tė sigurtė nėse pėrdorim kėllėf dhėmbėsh dhe
    /ose prezervativ. Dhe si gjithēka tjetėr nė seks, ed he kjo ėshtė e mirė nėse ne kemi dėshirė
    ta bėjmė.

    Stimulimi anal

    Anusi mund tė stimulohet me gishta, gjuhė, penis, dildo ose me ēfarėdo objekti tė hollė.
    Stimulimi anal mund t'i jepet dhe tė merret me njė partner femėr ose mashkull. Pėr
    shumė prej nesh kjo ėshtė njė zonė shumė e ndjeshme seksualisht.

    Fantazitė

    Pothuajse ēdo njeri ka fantazi, ose nė formė imazhesh kalimtare ose historish shumė tė
    detajuara. Ato shprehin atė ēka gjendet thellė nė ndėrgjegjen tonė, pjesė tė sė cilės ne
    duhet t'i eksplorojmė dhe t'i njohim. Mendimet dhe imazhet qė ne mbartim nė mendje
    mund tė provokojnė reagime tė forta fizike. Disa studiues seksologė pranojnė se
    truri ėshtė organi mė i rėndėsishėm qė jep kėnaqėsi seksuale dhe disa gra kanė pranuar se
    ato mund tė arrijnė nė orgazėm vetėm duke fantazuar. Nė fantazi ne mund tė jemi
    gjithēka qė ne imagjinojmė.

    Luajtja e roleve

    Me partnerėt ne mund tė simulojmė situata dhe fantazi qė na eksitojnė, si psh, sikur jemi
    fėmijė qė po na kapin, ose sikur po bėjmė dashuri nė njė ve nd publik. Mund tė
    maskohemi, mund tė sillemi si fėmijė, si tė rritur, si tė fuqishėm fizikisht ose si energjikė,
    ose si nevojtarė. Nė lojėn seksuale sadomazohiste (S/M) loja aktrore bazohet nė situata tė
    fantazuara tė dominimit dhe nėnshtrimit. Partnerėt luajnė role si zotėria-shėrbėtori,
    policiqytetari, monarku-nėnshtetasi. Njėri do tė ushtrojė vullnetin e tij te tjetri, shpesh
    duke eksperimentuar me aktivitete qė pėrfshijnė dhimbje fizike derisa tjetri tė japė
    sinjalin "stop". Praktika S/M ngjallin shumė polemika midis feministeve dhe ka ngjallur
    debate dhe pėrēarje midis lezbikeve. Gratė qė e mbėshtesin S/M vėnė nė dukje se kur tė
    dy partnerėve ju pėlqen njė gjė e tillė , loja S/M mund t'i rrisė kėnaqėsitė seksuale dhe tė
    nxjerrė nė pah problemet e fshehura tė pushtetit tė cilat janė tė pranishme nė shumicėn e
    intimiteteve mes njerėzve .

    Erotika

    Kėto vitet e fundit gratė kanė filluar tė ēajnė nė industrinė e dominuar nga meshkujt tė
    zbavitjeve erotike. Njė pjesė e mirė e pornografisė tradicionale ėshtė e bazuar nė fantazitė
    e meshkujve dhe i pėrshkruan trupat e femrave si objekte pa personalitet. Sot ne mund tė
    zgjedhim prej njė morie videosh, revistash, librash dhe lodrash seksuale tė krijuara
    nga gratė pėr gratė e tė gjitha prirjeve seksuale. Pėrsa i pėrket kėtyre materialeve ka
    shumė, pėr tė gjitha shijet. Lodrat dhe ndihmėsit e seksit mund t'i shtojnė kripė
    takimeve seksuale, ta bėjnė seksin e sigurt mė argėtues dhe tė shėrbejnė si burim
    krijimtarie. Mund tė provojmė tė ngjyrosim trupin me bojra ushqimore ose prezervativė
    me shije ēokollate ose njė vibrator elektrik nė formėn e vezės; njė dildo nė formėn e
    Venusit; njė antologji me tregime erotike ose njė video me seks.

    Komunikimi pėr seksin

    Gjuha e vėrtetė e seksit mund tė jetė verbale, por edhe joverbale. Ndonjėherė fjalėt dhe
    imazhet tona ofrojnė shprehi tė dobėta tė ndjenjave tė thella qė kemi brenda nesh dhe qė
    na lidhin bashkė. Nė shqip ka shumė pak fjalė qė duken tė pėrshtatshme pėr tė
    transmetuar qėndrimet dhe vlerat tona. Termat "e saktė" klinikė: vaginė, penis, akti
    seksual - duken tė ftohtė, tė largėt, tė ngurtė. Termat e gjuhės sė folur - pidh, kar,
    palloj, bythė -duken si degradues ose vulgarė. Eufemizmat si "tė bėsh dashuri" janė tė
    paqartė. Ne pėrdorim fjalė tė ndryshme me tė dashurit, fėmijėt, miqtė dhe mjekėt. Shumė
    prej nesh po pėrpiqen qė tė krijojnė njė gjuhė seksuale me tė cilėn tė ndihemi rehat.

    Si ta themi atė qė duam vėrtet

    Tė gjithė ne pėrballemi me tė tilla ēėshtje nė njė situatė seksuale, qoftė kjo me njė person
    me tė cilin dalim, me njė tė dashur tė hershėm apo me njė bashkėshort: Si ndihem tani? A
    dua tė jem e afėrt seksualisht me kėtė person? Si? Po sikur tė mos e di - a mund tė them
    qė jam e hutuar? Pastaj, a mund ta them qartė se ēfarė dua, se ēfarė nuk dua? Mund tė na
    kenė edukuar me mendimin se "lėvizjen e parė" duhet ta bėjnė burrat, jo gratė, se "vajzat
    e mira nuk e fillojnė seksin tė parat", dhe se "gratė liberale e duan gjithmonė". Nėse e
    nxisim ne seksin, mund tė pėrballemi me mundėsinė qė "tė na refuzojnė". Nėse nuk duam
    seks, shpesh pėrballemi (kryesisht nga burrat) me hipotezėn se "gratė nuk e kanė
    seriozisht kur thonė jo". Ose dikush mund ta interpretojė faktin qė ne nuk duam seks si
    shenjė refuzimi ose "ftohtėsie". E vėrteta ėshtė qė ndonjėherė ne na pėlqen tė na
    detyrojnė tė bėjmė seks dhe ndonjėherė urrejmė tė ndihemi nėn trysni. Ajo qė mund tė
    bėjmė ne ėshtė tė pėrpiqemi tė jemi sa mė tė ndėrgjegjshme qė tė jetė e mundur pėr
    ndjenjat tona nė atė moment, tė jemi tė sinqerta me veten nė lidhje me to dhe tė bėjmė
    praktikė qė t'ia themi kėto gjėra qartė dhe pa i kėrkuar falje burrit apo gruas me tė cilėt
    jemi lidhur. Komunikimi nė lidhje me nevojat tona seksuale ėshtė njė proēes i
    vazhdueshėm. Njė grua qė gjeti kurajon tė fliste me tė dashurin pėr marrėdhėnien
    e tyre seksuale, thotė tepėr e zhgėnnjyer: "I thashė njė herė se ēfarė mė pėlqen, kėshtu qė
    pse nuk e di tani? E harroi? Nuk do t'ia dijė?" Edhe nė marrėdhėniet me mė shumė
    dashuri, tė kėrkosh atė qė do ėshtė shumė e vėshtirė.
    · Kemi frikė se nė qoftė se ajo qė duam ne do ta kėrcėnojė tjetrin.
    · Partneri ynė del nė mbrojtje dhe mund ta interpretojė sugjerimin tonė si kritikė ose si
    kėrkesė.
    · Na vjen turp edhe nga vetė fjalėt.
    · Ndjejmė se seksi duhet tė vijė natyrshėm dhe tė kesh nevojė tė flasėsh pėr tė do tė thotė
    se ka njė problem.
    · Kemi vite (ndoshta dekada) qė bėjmė dashuri me tė njėjtin person dhe duket si gjė me
    rrezik tė nxjerrėsh mendime tė reja.
    · Nuk e dimė se ēfarė duam nė njė moment tė caktuar ose kemi nevojė qė tė reagojmė
    ndaj diēkaje qė bėn partneri.
    · Edhe me partnerė tė zellshėm, ne si gra mund tė ndiejmė njė pengesė tė madhe pėr tė
    pranuar hapur seksualitetin tonė ose me krenari, dhe kjo do tė ishte ajo ē'ka ne do tė
    bėnim nėse do t'i deklaronim hapur nevojat dhe dėshirat tona erotike. Pengesat mund tė
    jenė brenda nesh, jo thjesht mes nesh dhe partnerit.

    Si tė punojmė pėr tė arritur njė komunikim mė tė mirė nė seks? Tė bėsh dashuri ėshtė njė
    nga momentet e veēanta kur mund tė pėrdorim mė shumė se fjalė pėr t'iu afruar njėritjetrit.
    Merrjani dorėn partnerit dhe vėreni nė njė vend tė ri, lėshoni tinguj qė e lejojnė atė
    tė kuptojė se po na pėlqen, pėrshpejtoni ose ngadalėsoni lėvizjet e baēinit, shtrėngojani
    shpatullėn me dorė pėr t'i thėnė "mė ngadalė"

    - ka shumė mėnyra komunikimi qė mund tė pėrdorni nėse doni t'i pėrdorni.

    Seksi dhe invaliditeti

    Disa nga gratė qė flasin pėr seksualitetin nė kėtė kapitull kanė njė sėmundje kronike ose
    invaliditet, ose e fshehtė si diabeti ose epilepsia, ose e dukshme si distrofia muskulare
    dhe verbėria. Ato qė janė tė sėmura dhe invalide ndihen krenare qė kanė seksualitetin e
    tyre. Pavarėsisht se kemi lindur tė shurdhėta ose me spina bifida, ose sėmuremi nga
    skleroza e shumėfishtė ose humbasim njė gjymtyrė mė vonė nė jetė, gratė invalide shpesh
    ndiejnė se tė tjerėt mendojnė se ato nuk janė qenie seksuale.Invalidėt e kuptojnė mė herėt
    dhe me mė shumė dhembje atė me tė cilėn pėrballen tė gjitha gratė: se identiteti ynė si
    gra dhe si qenie seksuale matet me pamjen dhe dėshirimin tonė nga meshkujt.
    Invalidėt e kuptojnė mė herėt dhe me mė shumė dhembje atė me tė cilėn pėrballen tė
    gjitha gratė: se identiteti ynė si gra dhe si qenie seksuale matet me pamjen dhe
    dėshirimin tonė nga meshkujt.

    Kujdesi pėr shėndetin seksual

    Shėndeti seksual ėshtė gjėndja e mirėqėnies fizike dhe emocionale qė na lejon tė shijojmė
    dhe tė ndikojmė nė ndjenjat tona seksuale. Pėr tė qėndruar tė shėndetshėm nga ana
    seksuale, tė gjithė ne duhet tė ndjekim disa proēedura kujdesi rutinė.
    · Njė kontroll gjinekologjik.
    · Kujdesi ndaj infeksioneve. (Shih kapitullin 14, Sėmundjet e transmetueshme
    seksualisht) Nėse keni ndonjė infeksion nė vaginė ose nė rrugėt urinare, duhet tė
    bėni diēka pėr tė menjėherė.
    · Dushi.Vagina ndjek njė proces pastrimi tė natyrshėm.
    Pėrveē rasteve kur jeni kėshilluar nga njė mjek, ju kurrė nuk duhet tė bėni dush vaginal
    (ta lani atė). Larja e shpeshtė e vaginės dhe pėrdorimi i deodorantėve vaginalė mund tė
    ndryshojnė ekujlibrin e acideve dhe bazave nė vaginėn tuaj dhe tė bėhen shkak pėr
    infeksione. Aromat e pėrdorura nė deodorantėt vaginalė mund tė shkaktojnė edhe
    reaksione alergjike. Shumė prej nesh u ėshtė thėnė se si femra ne kemi nevojė tė lahemi.
    Nėse doni tė vazhdoni ta bėni njė gjė tė tillė, pėrpiquni qė kjo tė ndodhė veē njė herė nė
    muaj, pa pėrdorur kimikate tė dėmshme. Sugjerohet tė bėhet larje me ujė dhe uthull ose
    me ujė dhe me kos.
    · Shpėlarja gjenitale. Nė vėnd qė tė bėni dush vaginal, ose tė pėrdorni deodorantė
    vaginalė, ju mund tė bėni njė shpėlarje tė thjeshtė ditore me ujė tė ngrohtė. Ndajini
    buzėt e jashtme dhe tėrhiqeni mbrapsht kėsulėn e klitorit pėr tė larguar sekrecionet e
    mbledhura pėrreth tij. Sekrecionet dhe aromat e trupit tonė janė pjesė e natyrshme e jona,
    kėshtu qė nėse jemi mirė me shėndet dhe lahemi rregullisht, ne kundėrmojmė dhe kemi
    shije tė mirė. Megjithatė shumė prej nesh kanė dėshirė t'i lajnė gjenitalet e tyre para se tė
    bėjnė dashuri. Veproni si t'ju bėhet mė mirė.

    Kontrolli mbi lindjen. (shih kapitullin 13 "Kontrolli mbi Lindjen"). Nėse jeni fertile dhe
    nuk doni tė mbeteni shtatzėnė ndėrkohė qė keni marrėdhėnie seksuale, do t'ju duhet tė
    diskutoni me mashkullin qė keni pėrkrah se ēfarė masash tė merrni dhe se kush duhet t'i
    marrė ato masa. Nėse ju e keni tė vėshtirė ta diskutoni njė gjė tė tillė me tė, ose ai me ju,
    atėherė ju duhet ta vendosni vetė kėtė gjė. Edhe pse nuk kryeni aktin seksual, nėse
    sperma depozitohet diku afėr vaginės, ajo mund tė notojė brenda saj nėpėrmjet
    sekrecioneve vaginale dhe tė ngjitet lart qafės sė mitrės drejt vetė mitrės dhe tubave
    fallopianė dhe tė bashkohet me vezėn.
    · Mbrojtja ndaj sėmundjeve tė transmetueshme seksualisht dhe ndaj HIV/AIDS-it (shih
    kapitullin 14, Sėmundjet e Transmetueshme Seksualisht dhe kapitullin 15, HIVi,
    AIDS-i dhe Gratė)
    · Menstruacionet. Ėshtė mirė tė bėsh seks gjatė menstruacineve nėse tė bėn tė ndihesh
    mirė. Pėr disa prej nesh, orgazma largon edhe dhimbjet e menstruacioneve.
    · Shtatzėnia.

    Roli i testoteronit nė seksualietit

    Disa hormone luajnė rol nė ndjenjat seksuale, nė aktivitetin seksual dhe intensitetin e
    orgazmės. Mė ndikuesi nga tė gjithė ėshtė testosteroni, ndonjėherė i quajtur hormoni i
    dėshirės dhe herė tė tjera hormoni mashkullor. Testosteroni, njėlloj si estrogjeni, ėshtė i
    pranishėm edhe te burrat, edhe te gratė, edhe pse nė raporte tė ndryshme. Te femrat ky
    hormon prodhohet nga gjendrat mbiveshkore (2 gjendra tė vogla afėr veshkave) dhe
    vezoret. Roli i testosteronit nė seksualitet shpaloset nė shumė mėnyra. Kur hiqet njė
    gjendėr mbiveshkore, gratė tregojnė pėr njė rėnie dramatike tė interesit seksual, tė
    ndjesive dhe shpeshtėsisė sė orgazmės. Edhe heqja e vezoreve bėhet shkas pėr njė
    humbje tė ngjashme me tė parėn. Nivelet e testosteronit janė mė tė ulėta te gratė qė kanė
    kaluar nė menopauzė dhe pas heqjes sė vezoreve (ophorectomy) se ē'janė te gratė e reja
    dhe tė shėndetshme, qė i kanė vezoret, gjė qė sugjeron se me rėnien dhe ndalimin e
    funksionimit tė vezoreve prodhohet mė pak testosteron. Duket tė ketė njė lidhje
    domethėnėse midis niveleve tė testosteronit dhe ndjeshmėrisė dhe kėnaqėsisė seksuale.
    Duke e ditur rėndėsinė e testosteronit, gjendrave mbiveshkore dhe vezoreve, ne mund tė
    bėhemi mė tė vėmendshme pėr tė mbrojtur seksualitetin tonė nga heqja pa nevojė e
    vezoreve dhe gjendrave mbiveshkore. Pėr ato gra qė kanė rezultuar tė kenė nivele
    testosteroni mė tė ulėta se vlerat normale (nga 25 mg/ml deri nė 100mg/ml) zėvendėsimi i
    testosteronit do tė ishte i dobishėm pėr tė kthyer interesin dhe epshin seksual.
    Megjithatė rivendosja e testosteronit nuk ėshtė zgjidhja e parė qė duhet marrė parasysh
    nga tė gjitha ato femra qė kanė pėsuar rėnie tė dėshirės seksuale. Shkaqet mė tė
    rėndomta tė rėnies sė dėshirės seksuale kanė pėr bazė marrėdhėnien vetė (Shih seksionin
    qė vijon) ose janė faktorėt psikologjikė ose tė situatės, jo mungesa e hormoneve.
    Edhe medikamentet antidepresion mund tė shkaktojnė ulje tė dėshirės seksuale dhe tė
    orgazmės. Nė tė tilla raste, tė flasėsh me partnerin, ta mbyllėsh njė lidhje qė nuk po
    funksionon, tė shkosh pėr kėshillim, ose tė ndėrpresėsh mjekimet mund tė na ndihmojnė
    mė shumė se trajtimet hormonale.

    Problemet me seksin

    Shumė prej nesh, nė njė moment apo nė njė tjetėr, kanė probleme me seksin. Lexoni pėr
    shkaqet dhe trajtimet e problemeve qė keni, sidomos nėse janė tė rėnda (shih
    burimet). Problemet seksuale nė njė lidhje shpesh janė probleme tė vetė lidhjes. Shkaqe
    tė rėndomta janė mungesa e informacionit. Komunikimi i dobėt, pritshmėritė e roleve
    tė mashkullit dhe tė femrės, mungesa e besimit ose devotshmėrisė ose konfliktet e
    pazgjidhura. Njė partner abuzues mund ta pėrdorė seksin si armė pėr tė na lėnduar
    dhe dominuar; nė njė rast tė tillė, problemi e ka emrin "abuzim". Pėr mė tepėr, historitė e
    abuzimit seksual, pėr njėrin nga partnerėt apo pėr tė dy, mund tė prekė edhe lidhjet
    aktuale. (Edhe me partnerėt meshkuj mund tė jetė abuzuar). Ē'ka ne mendojmė apo
    ndjejmė pėr veten tonė dhe seksin, prek ndjeshėm edhe mėnyrėn se si pėrgjigjen trupat
    tanė. Ndjenja e fajit, e turpit, e frikės, konfliktit dhe injorancės, tė gjitha kėto mund ta
    bllokojnė ose pengojnė ndjeshmėrinė seksuale. Nėse ne kemi ndonjė nga problemet qė
    vijojnė, i detyrohemi vetes sonė tė marrim mė tepėr informacion. Nuk duhet tė presim
    apo tė kalojmė nė agoni totale para se tė fillojmė tė kėrkojmė ndihmė. Problemet seksuale
    janė tė zakonshme.

    Problemet me orgazmėn

    Shumė prej nesh e kanė tė vėshtirė qė tė kalojnė nė orgazėm. Turpi qė tė eksplorojmė dhe
    tė prekim veten tonė na pengon qė tė mėsojmė se si tė arrijmė vetė nė orgazėm nėpėrmjet
    masturbimit. Njė sėrė problemesh na pengojnė tė kemi orgazma kur jemi me dikė tjetėr.
    Mė poshtė jepen disa arsye:
    · Ne nuk e vėmė re ose e keqkuptojmė atė qė po ndodh me trupat tanė teksa ndizemi.
    Jemi shumė tė preokupuar me gjėrat abstrakte -si ta bėjmė mirė, pse ne nuk na ecėn mirė,
    ēfarė mendon i dashuri pėr ne, nėse i dashuri ynė ėshtė i paduruar, nėse i dashuri ynė
    e mban dot - ndėrkohė qė ne shumė mirė mund tė pėrqendroheshim te ndjenjat dhe jo te
    mendimet.
    · E ndiejmė ekstimin, por kemi frikė se nuk do tė kemi orgazėm dhe nuk duam tė
    bezdisemi me prova, ndaj i shtypim ato reagime seksuale.
    · Kemi frikė tė kėrkojmė tepėr dhe tė dukemi shumė kėrkuese
    · Kemi frikė se nėse i dashuri pėrqėndrohet te kėnaqėsia jonė, do tė ndihemi kaq nėn
    trysni pėr tė kaluar sa nuk do tė jemi as tė afta - dhe pastaj nuk kalojmė.
    · Po pėrpiqemi tė kemi orgazma tė njėkohshme, gjė qė rrallė ndodh pėr shumė prej nesh.
    Kėnaqėsia mund tė jetė njėlloj edhe nėse vijnė veēmas.
    · Jemi nė konflikt me personin me tė cilin po flemė, ose tė inatosur me tė. Nė mėnyrė tė
    pandėrgjegjshme ne mbajmė pėrbrenda orgazmėn si tė ishte njė rrugė vetpėrmbajtjeje.
    · Ndihemi nė faj qė po bėjmė seks dhe nuk ia lejojmė vetes qė ta shijojmė atė me tė
    vėrtetė.


    Mungesa e interesit pėr seksin: Kundėrshtimi seksual

    Pėr ndonjė prej nesh, konfliktet qė kemi me vetveten dhe seksin janė kaq tė thella se nuk
    jemi kurrė tė interesuara pėr tė. Ne mund tė ndjejmė njė ndjeshmėri tė shtuar, tė
    pakėndėshme ndaj prekjes ose tė jemi aq tė ndjeshme ndaj gudulisjeve saqė tė mos mund
    tė relaksohemi. Trupat tanė kanė njė arsye qė reagojnė nė kėtė mėnyrė dhe na mbrojnė
    nga pėrvoja seksuale qė nė kėtė pikė nuk do tė mund t'i kontrollonim dot mė. Ky do tė
    ishte njė moment kur ne mund tė fillonim tė kėrkonim ndihmė profesionale.

  2. #2

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Veshkat e diabetikėve janė mė “tė rrezikuara” pėr tė shfaqur probleme, se ata qė nuk kanė vuajtur kurrė nga “sėmundja e ėmbėl”.

    Problemi mė i shpeshtė ėshtė ajo qė quhet nefropatia diabetike. Nė njė intervistė pėr “Panorama”-n, mjeku endokrinolog prof.dok Feēor Agaēi, sqaron se pėrse diabetit “i bashkėngjitet” nefropatia diabetike, si mund tė parandalohet dhe trajtohet ky problem:

    Ēfarė ėshtė nefropatia diabetike?
    Nefropatia diabetike ėshtė njė ndėrlikim tepėr serioz i diabetit tė sheqerit, qė ka nė bazė tė tij dėmtimet specifike tė arterieve tė vogla tė lėmshit klomerular tė neuroneve, tė cilat janė njėsia bazė strukturore dhe morfologjike e veshkave.

    Preken tė gjithė diabetikėt?
    Nga nefropatia diabetike sėmuren si diabetikėt me diabet tip njė dhe ata me diabet tė tipit dy. Nefropatia diabetike te diabetikėt me tip njė shfaqet tė paktėn 5, ose mė shumė vitesh pas fillimit dhe diagnostifikimit tė diabetit tė sheqerit. Ndėrsa te diabetikėt me tip 2, ky ndėrlikim mund tė zbulohet nė tė njėjtėn kohė kur diagnostifikohet dhe diabeti i sheqerit.

    Pse shfaqen mė vonė te personat qė vuajnė nga diabeti tip dy?
    Kjo dukuri shpjegohet me faktin se diabeti i tipit njė nuk paraprihet nga njė stad, fazė “e fshehtė”, ndėrsa diabeti i tipit dy, para se tė diagnostifikohet paraprihet nga njė fazė “e fshehtė”, qė nė gjuhėn mjekėsore quhet stadi i tolerancės sė dėmtuar tė glukozės, apo i tolerancės sė dėmtuar tė glicemisė esėll, tė cilat pavarėsisht se nuk manifestohen me shenja klinike tė diabetit tė sheqerit, i kanė nivelet e glicemisė mbi normė, qė bėjnė tė mundur dėmtimin e veshkave, pra shfaqjen e nefropatisė diabetike, pa u shfaqur diabeti para diagnostifikimit dhe shfaqjes sė shenjave klinike.

    Si bėhet diagnostifikimi i kėsaj patologjie?
    Pėr tė diagnostikuar nefropatinė diabetik qysh nė stadin fillestar, pra kur ende nuk janė shfaqur shenjat klinike, bėhet analiza e albuminurisė (proteinurisė) nė urinėn e 24 orėve.
    Pėr tė zbuluar sasitė minimale tė ambuminės ose proteunurisė, pėrdoren disa reagentė tė veēantė, tė cilėt bėjnė tė mundur zbulimin e nivelit tė albuminės, ose tė proteinurisė nė urinė nė sasirat nga 30-300 miligramė. Kur zbulohen kėto sasira flitet pėr mikroalbumuniri (mikroproteuneri), qė shpesh shkaktojnė dėmtimet fillestare tė veshkės. Nė ēdo rast flitet pėr nefropati diabetike tė stadit fillestar qė me mjekim korrekt mund tė rikthehet dhe tė zhduket, pasi ky dėmtim ėshtė nė stadin fillestar dhe ėshtė funksional. Nė rastet kur sasia e albuminės (proteinės) nė urinėn e 24 orėve ėshtė mbi 300 miligramė, atėherė flitet pėr makroambuminuri (makroproteuneri). Nė kėtė stad nefropatia diabetike ėshtė e instaluar nuk ėshtė e rikthyeshme.
    Me pėrparimin e nefropatisė diabetike fillon dhe shfaqet me azotemi, pra rritje nė gjak tė azotit dhe e kreatininės, tė cilat normalisht eliminohen me veshkėn.
    Rritja e azotemisė dhe e kreatininės ėshtė shprehje e shkatėrrimit dhe prishjes sė funksionit tė arterieve tė vogla tė lėmshit klomerular tė nefroneve. Nė kėtė rast i sėmuri ka hyrė nė stadin e insuficencės renale kronike (pamjaftueshmėri e funksionit tė veshkės sė zgjatur). Nga ana mjekėsore insuficienca renale ka dy stade: atė tė kompensuar, ku niveli i azotemisė nuk ėshtė mė tepėr se 100mg/dcl (norma 20-40mg/dcl), ndėrsa niveli i kreatininės nuk ėshtė mė tepėr se 2 mg/dcl (norma 0.3-0.9 mg/dcl). Me avancimin e nefropatisė pėrkeqėsohet funksioni i normal i veshkės, ēka shprehet me rritje tė mėtejshme tė azotemisė dhe kreatinimisė, tė cilat kur kalojnė 100 mg/dcl pėr azoteminė dhe 2mg/dcl pėr kreatiniminė shprehin shfaqjen e insuficencės renale kronike tė dekompesuar.

    Mund tė parandalohet shfaqja e nefropatisė diabetike?
    Theksoj se shfaqja e nefropatisė diabetike lidhet ngushtė me gradėn e mjekimit dhe ekuilibrimit tė diabetit. Nė rastin e diabetit tip 1, mjekimi i rregullt i tė sėmurėve mėnjanon (shumė rrallė), ose vonon shumė dhe lehtėson shfaqjen e nefropatisė diabetike. Kjo do tė thotė se diabeti i tipit njė duhet tė mjekohet nė mėnyrė tė rregullt gjatė gjithė jetės pėr tė mėnjanuar dhe vonuar shfaqjen e nefropatisė diabetike dhe ndėrlikimet e tjera qė shfaqen. Pėr sa i pėrket diabetit tip dy, parandalimi ėshtė mė i vėshtirė, sepse siē e thamė mė lart, ky ndėrlikim zbulohet nė kohėn kur vihet diagnoza e diabetit. Megjithatė, edhe diabeti i tipit 2 duhet tė mjekohet me po atė seriozitet dhe korrektėsi si diabeti i tipit njė, sepse njė mjekim i mirė edhe nė kėtė rast frenon ecurinė e mėtejshme tė nefropatisė diabetike. Mjekimi bėhet nė bashkėpunim me mjekun nefrolog, pasi shfaqjet e kėsaj patologjie mjekohen nga mjeku specialist nefrolog. Si konkluzion parandalimi i nefropatisė diabetike ėshtė i vėshtirė, po jo i pamundur nė rastin e diabetit tip 1 dhe mund tė realizohet vetėm duke mjekuar si duhet diabetin. Ndėrsa pėr sa i pėrket diabetit tip dy, nuk mund tė flitet pėr parandalim tė shfaqjes sė sėmundjes, por vetėm pėr parandalim tė stadit tė mėtejshėm dhe komplikacioneve qė mund tė shfaqen.

    Si bėhet mjekimi i nefropatisė diabetike?
    Mjekimi i nefropatisė diabetike ėshtė mjaft i vėshtirė dhe kompleks, dhe natyrisht varet nga stadi i kėtij ndėrlikimi.
    Kėshtu, kur insuficienca renale kronike ėshtė nė stadin e kompensuar, krahas mjekimit tė diabetit, bėhet me seriozitet dhe mjekimi dietik, qė konsiston nė radhė tė parė nė pakėsimin e sasisė sė proteinave qė merren me ushqimin. Ulja e marrjes sė proteinave ndikon pozitivisht dhe ndihmon ndjeshėm nė uljen e niveleve tė larta tė azotit dhe tė kreatininės nė gjak. Ndėrsa trajtimi i komplikacioneve tė tjera, qė mund tė sjellė nefropatia diabetike, trajtohen nga mjekėt e specialiteteve tė tjera, sipas dėmtimeve qė ka sjellė kjo patologji nė organet e tjera tė pacientit.



    shenjat klinike

    Nga ana praktike nefropatia diabetike paraqitet me dy stade: nė stadin kur ajo ėshtė pa shenja klinike dhe nė stadin kur shfaqet me shenja klinike. Nė kėto raste sėmundja shfaqet bashkė me insuficencėn renale tė dekompensuar. Kėtu fillojnė shenjat e vėrteta qė janė: tė pėrzierat, tė vjellat, heqje barku, tension i lartė, qė shoqėrohet me dhimbje koke dhe marrje mendsh, anemi qė shoqėrohet me zbehje dhe kėputje trupi, edemė (ėnjtje) e fytyrės.



    STUDIMI
    Stop rinitit alergjik me “super vitaminėn C”

    Nė stinėn e verės, konjuktivitetet, bllokimi i hundėve, dhimbja e kokės, kolla gjatė natės, janė shqetėsimet kryesore te personat e predispozuar pėr tė pasur probleme me alergjitė. Nė stinėn e nxehtė kjo patologji prek gati 15% deri 20% tė popullsisė.
    Bėhet fjalė pėr njė sėmundje inflamatore kronike e mukozės sė hundės, qė nė fazėn akute mund tė kurohet fare mirė me medikamente antihistaminike. Por jo tė gjithė dinė se pėr tė qetėsuar simptomat mund tė pėrdoret njė substancė antiosidante e zakonshme: vitamina C. Nė fakt, kjo substancė ka veti natyrale antihistaminike, tė cilat janė evidentuar dhe mė parė nga njė sėrė studimesh tė ndryshme. Kėshtu ėshtė parė se vitamina C mund tė veprojė nė qetėsimin e procesit tė inflamacionit, qė rrjedh nga reaksioni alergjik. Ekspertėt kėmbėngulin se pėr t’u mbrojtur nga riniti alergjik mjafton tė konsumohet rregullisht rreth 90 miligramė vitaminė C nė ditė (75 pėr gratė), qė mund tė gjendet fare lehtė te frutat e freskėta dhe perimet me gjethe tė gjelbra. Por jo gjithmonė dieta mund tė garantojė marrjen e sasisė sė nevojshme tė kėtij oksidanti. Pėr kėtė arsye sė shpejti do tė hidhet nė treg njė produkt i ri, “ESTER C”, qė do tė garantojė “ushqyerjen” nė masė tė organizmit me vitaminė C, duke qenė mjaft e tolerueshme pėr stomakun dhe dhėmbėt.



    pyetje - pergjigje
    Aspirina e dėmton vėrtet stomakun?

    Jam njė grua 32 vjeē dhe para disa kohėsh mė kanė diagnostikuar gastrit. Doja tė dija nėse ėshtė e vėrtetė qė aspirina ndikon nė pėrkeqėsimin e situatės?
    Suzana

    Pėr shqetėsimin tuaj kemi pyetur mjekun gasto-hepatolog, Altin Cekodhima:
    “Sė pari do tė sqaroja se organizmi prodhon njė lloj enzime, qė ka pėr funksion mbrojtjen e mukozės sė stomakut. Aspirina dhe disa medikamenteve antidhimbje dhe antiinflamator ndikojnė qė kjo enzimė tė mos prodhohet nė sasinė e duhur. Kjo ēon nė ekspozimin direkt tė mukozės gastrike ndaj aciditetit tė tij, qė ēon nė mahisjen tė lehtė tė mukozės sė mureve tė stomakut, deri nė erozion tė saj”.

  3. #3

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Cirroza alkoolike e mėlēisė, si shmangen ndėrlikimet


    Alkooli ndikon nė shfaqjen e mjaft sėmundjeve serioze, njė prej tė cilave cirroza alkoolike e mėlēisė.

    Mjekėt shpjegojnė se metabolizmi i kėtij produkti nė mėlēi dhe sasia e tepėrt e tij ēon nė shfaqjen e sėmundjeve akute dhe kronike tė kėtij organi.
    Nė njė intervistė pėr “Panorama”-n, mjekja gastro-hepatologe, Albana Duni, shpjegon si shfaqet dhe ēfarė pasojash sjell nė organizėm cirroza alkoolike e mėlēisė:

    Ēfarė funksioni luan mėlēia nė organizmin e njeriut?
    Mėlēia, duke vepruar si fabrika me e madhe kimike e organizmit tonė, ka shumė funksione, tė cilat pėrfshijnė prodhimin e faktorėve tė gjakut, proteinave, tėmthit dhe tė mė shumė se 100 enzimave tė ndryshme. Po ashtu ndikon nė metabolizmin e kolesterolit, depozitimin e glukogjenit si burim energjie, mbajtjen normale tė pėrqendrimit tė sheqerit nė gjak. Por dhe nė rregullimin e hormoneve tė ndryshme dhe detoksifikimin e medikamenteve dhe helmeve, duke pėrfshirė alkoolin.

    Alkooli konsiderohet “armiku“ kryesor i mėlēisė. Si ndikon konkretisht alkooli nė dėmtimin e kėtij organi?
    Alkooli dėmton shumė organe, por nė mėnyrė tė veēantė dėmton sistemin nervor qendror dhe mėlēinė. Alkooli metabolizohet nė mėlēi dhe sasia e tepėrt e tij ēon nė sėmundje akute dhe kronike tė mėlēisė. Abuzimi me alkoolin ēon nė tre patologji tė sėmundjeve tė mėlēisė, tė cilat nė klinikėn praktike mund tė shfaqen sė bashku nė tė njėjtėn kohė, nė tė njėjtin pacient.
    Patologjia e parė ėshtė steatoza (dhjamosja e mėlēisė), e cila ēon nė akumulimin e yndyrės nė qelizat e mėlēisė. Kjo gjendje ėshtė e rikthyeshme nė qoftė se pacienti ndėrpret alkoolin. Megjithatė, dhjamosja e mėlēisė mund tė ēojė nė steatohepatit, qė ėshtė dhjamosje e mėlēisė e shoqėruar me inflamacion. Kjo gjendje mund tė ēojė nė dėmtime tė mėlēisė dhe cirrozė.
    Patologji tjetėr qė mund tė shfaqet ėshtė hepatiti. Alkooli mund tė shkaktojė hepatit akut, ose kronik. Hepatiti alkoolik mund tė ndryshojė nga njė formė e butė e hepatitit me teste anomale laboratorike, nė njė formė tė ashpėr mė ndėrlikime, si ikter (zverdhje e lėkurės shkaktuar nga mbajtja e bilirubinės), me encefalopati hepatike (disfunksion neurologjik shkaktuar nga pamjaftueshmėria e mėlēisė), ascit (grumbullimi i ujit nė bark), hemorragji nga variēet e ezofagut. Patologji tjetėr qė shfaqet ėshtė cirroza, qė karakterizohet anatomikisht nga pėrhapja nė mėlēi e nodujve tė rigjenerimit tė kombinuar me fibrozė. Kėto dėmtime pėrfshijnė tė gjithė mėlēinė dhe shkaktojnė ērregullim tė madh tė qarkullimit intrahepatik tė gjakut. Mėlēia cirrotike ka njė sipėrfaqe tė nodozuar dhe konsistencė tė fortė e margo tė mprehtė. Madhėsia e mėlēisė ndryshon nga njė i sėmurė te tjetri. Kjo do tė thotė qė njė mėlēi cirrotike mund tė jetė e zmadhuar, (hipertrofike), ose e zvogėluar (atrofike). Ekziston edhe forma mikse, ku atrofia e njė lobi tė mėlēisė kombinohet me hipertrofinė e njė lobi tjetėr. Nė varėsi nga noduset qė formohen, cirroza klasifikohet nė mikro dhe makronodulare.

    Si shfaqet cirroza?
    Virroza mund tė zhvillohet pa precedentėt e steatozės ose tė hepatit alkoolik. Cirroza alkoolike ėshtė forma finale e parikthyeshme e sėmundjes hepatike gjatė efekteve kronike, toksike dhe inflamatore tė etanolit nė mėlēi. Nė cirrozė qelizat e mėlēisė zhvendosen nga indi fibroz. Fibroza gjithashtu ēon nė zhvillimin e hipertensionit portal dhe hipertensioni portal ēon nė formimin e variēeve tė ezofagut, stomakut, zorrės etj. Stimulimi i fibrozės, i induktuar nga alkooli ėshtė multifaktorial.

    Sa ndikon alkooli nė shfaqjen e cirrozės?
    Zhvillimi i cirrozės ėshtė direkt i lidhur me zgjatjen dhe sasinė e konsumimit tė alkoolit. Cirroza alkoolike zhvillohet tek njė burrė i cili konsumon mbi 300 gram alkool nė ditė pėr 10-15 vjet dhe tek njė grua, e cila konsumon 200 gram alkool nė ditė pėr 10-15 vjet. Nga statistikat ėshtė parė se nga 26000 njerėz qė vdesin ēdo vit nga cirroza tė paktėn 40% e tyre kanė histori tė abuzimit me alkoolin. Rol nė zhvillimin e cirrozės alkoolike kanė dhe faktorėt gjenetikė.

    Ēfarė pasojash sjell cirroza alkoolike?
    Cirroza alkoolike sjell njė sėrė pasojash serioze pėr jetėn e pacientit. Kėshtu sė pari sjell pamjaftueshmėrinė e qelizave tė mėlēisė duke ēuar nė pakėsimin e funksioneve qė kryen kjo qelizė.
    Po ashtu ndikon nė shfaqjen e hipertensionit portal qė ėshtė rritja e presionit nė venėn porta pasojė e sė cilės ėshtė shfaqja e variēeve tė ezofagut, stomakut dhe gastropatisė hipertensive.
    Pėrveē kėtyre sjell ērregullime hemodinamike me takikardi dhe hipotension arterial, asit (grumbullimi i ujit nė bark) qė vjen si pasojė e hipertensionit arterial, hemorragji digjestive qė mund tė vijė nga ēarja e variēeve tė ezofagut dhe nga ulēera gastrike, ose duodenale. Po ashtu mund tė sjellė encefalopati hepatike qė karakterizohet nga stade tė ndryshme tė ērregullimeve neurologjike. Stadi i parė paraqitet me turbullime tė ambientimit dhe me flapping tremor qė karakterizohet me lėvizje, mbledhje, shtrirje dhe shtrėngimi tė dorės. Nė stadin e dytė, mė i shprehur ėshtė konfuzioni dhe nė stadin e tretė i sėmuri mund tė bie nė koma. Po ashtu nė rastet e cirrozės alkoolike mund tė shfaqen shpesh infeksionet bakterore, pasi janė dėmtuar mekanizmat mbrojtės antibakteriale. Po ashtu mund tė shfaqet hiperglicemi e moderuar pėr shkak tė rezistencės insulinike periferike.
    Pėrveē pasojave qė pėrmendėm mė lart mund tė shfaqet karcinoma hepatoqelizore, pra kanceri i mėlēisė, i cili zhvillohet nė 10% tė pacientėve me modelin makronodular tė cirrozės alkolike.

    Si ėshtė ecuria e sėmundjes?
    Mund tė themi qė cirroza alkoolike ka njė prognozė mė tė mirė nė qoftė se tė sėmurėt heqin dorė nga alkooli.



    Dėmi nė mėlēi

    Abuzimi me alkoolin bėhet shkak pėr shfaqjen e problemeve serioze me mėlēinė. Nga statistikat botėrore rezulton se 80 % e personave qė konsumojnė alkool zhvillojnė steatozė (dhjamosje e mėlēisė), 10-35% zhvillojnė hepatit akoolik dhe 10% zhvillojnė cirrozė alkoolike. Nga statistikat ėshtė parė se nga 26000 njerėz qė vdesin ēdo vit nga cirroza tė paktėn 40% e tyre kanė histori tė abuzimit me alkoolin.



    Shenjat

    Pacienti i prekur prej cirrozės nga alkooli mund tė shfaqė:

    dobėsi dhe lodhje
    humbje tė oreksit
    humbje tė peshės
    humbje tė masės muskulare dhe krampe (ngėrē) muskulare
    ikter ose zverdhje tė syve dhe tė lėkurės
    ėnjtje tė kėmbėve
    ascit ose fryrje e barkut nga grumbullimi i ujit nė tė
    tė pėrziera dhe tė vjella
    humbje tė qimeve tė trupit dhe tė aftėsisė seksuale tek burrat
    rritje tė qimeve nė fytyrė, zė tė thellė, ērregullime menstruale tek gratė



    STUDIMI
    Vitamina C, e mirė dhe pėr kockat

    Vitamina C mund tė jetė njė aleate e vlefshme e kockave. Tė paktėn ky ėshtė pėrfundimi i njė studimi tė kryer nga njė ekip mjekėsh londinez, sipas tė cilėve estrogenėt arrijnė tė mbrojnė kockėn nga kjo sėmundje, pasi stimulojnė prodhimin e antioksidantėve. Kėto substanca, mes tė cilave dhe vitamina C, ripastrojnė organizmin nga agjentėt e dėmshėm qė shkaktojnė plakjen dhe ēojnė nė thėrrmimin e kockave.
    Deri mė tani, pjesa mė e madhe e kurave parandaluese tė osteoporozės synojnė marrjen e hormoneve sintetike. Por kohėt e fundit, ishte parė se estrogenėt sintetikė ndikonin nė rritjen e rrezikut pėr shfaqjen e kancerit tė gjirit. Sipas ekspertėve, 20 gramė vitaminė C nė ditė arrijnė tė mbrojnė nga osteoporoza (dėmtim i indit kockor). Ekspertėt shpresojnė se zbulimi do t’i hapi udhė metodave tė reja tė trajtimit tė kėsaj sėmundjeje invalidizuese dhe mjaft tė pėrhapur. Tani pėr tani, mjekėt kėshillojė se dozat ditore tė vitaminės C duhet tė jenė 100 miligramė nė ditė.

  4. #4

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Variēela, fėmijėt e vegjėl mė tė rrezikuarit

    Ditėt e fundit janė shtuar rastet me varicelė, apo siē njihet ndryshe, lija e dhenve dhe mė tė prekur kanė qenė fėmijėt e vegjėl.

    Pėr mjekėt arsyeja gjendet te temperaturat e pėrshtatshme dhe ndotja e lartė e ambientit, tė cilat krijojnė kushte tė pėrshtatshme pėr zhvillimin dhe pėrhapjen e virusit. Nė njė intervistė pėr “Panorama”-nė, mjeku dermatolog, Selman Lirėza, shpjegon se si shfaqet sėmundja dhe si mund tė trajtohet ajo:

    Doktor ēfarė ėshtė sėmundja e variēelės?
    Variēela, apo siē njihet nė popull lija e dhenve, ėshtė sėmundje infektive virale, qė transmetohen nėpėrmjet spėrkave, kontaktit me tė sėmurin. Kjo patologji shkaktohen nga i njėjti virus, qė shkakton herpesin.

    Ditėt e fundit ka pasur mjaft raste me kėtė sėmundje, pse ndodh ky fenomen?
    Variēela nuk ka periudha tė caktuara pėr shfaqjen e saj, por temperaturat e kėtyre ditėve, niveli i lartė i ndotėsve, ulja e sistemit imunitar, janė tė gjithė faktorė qė favorizojnė zhvillimin dhe pėrhapjen mė tė lehtė tė virusit. Kjo sėmundje ėshtė e pranishme te fėmijėt e vegjėl, deri nė grupmoshėn 12-13 vjeē, por nuk pėrjashtohen dhe moshat disi mė tė rritura. Fėmijėt janė mė tė rrezikuar, pėr shkak tė sistemit imunitar mė tė dobėt pėr tė pėrballuar sulmin e viruseve.

    Si shfaqet sėmundja?
    Periudha e inkubacionit tė sėmundjes nga koha e kontaktit deri nė shfaqjen e sėmundjes ėshtė 4-5 ditore deri nė 10 ditė. Shenjat klinike janė tė ndryshme nė varėsi tė moshės. Kėshtu te fėmijėt shfaqet fillimisht me gjendje dobėsie, kėputje trupi, aq sa dhe prindėrit nuk e kuptojnė se ēfarė po ndodh me fėmijėn, derisa shfaqen elementėt nė lėkurė. Fėmija mund tė ketė temperaturė tė lehtė, 37.5-38 gradė qė mund tė zgjasė 1-2 ditė dhe mė pas tė zhduket. Mė pas shfaqen elementėt e njė eriteme tė vogėl (skuqje), pas saj fillojnė bulat (flluska) tė vogla tė mbushura me ujė tė pastėr. Kėto mund tė jenė tė shpėrndara nė tė gjithė trupin dhe japin kruarje tė lehtė. Pėrveē kėsaj, fėmija mund tė ketė skuqje fyti, pasi sėmundja kap mukozat e rrugėve tė sipėrme tė frymėmarrjes. Ndėrsa te moshat e reja shenjat janė mė tė rėnda. Kėshtu temperatura mund tė shkojė deri nė 40 gradė, po ashtu puērrat kanė pėrhapje mė tė madhe, fyti ėshtė mė i acaruar, acarim i mukozė sė hundės, dobėsi trupore, po ashtu mund tė shfaqen gjėndra tė dallueshme me dorė dhe tė dhimbshme, rrėzė veshit.

    Sa kohė zgjat sėmundja?
    Sėmundja mund tė zgjasė deri nė 10 ditė, por dekursi (ecuria) ėshtė i mirė, mund tė shėrohet plotėsisht, nė rast se nuk shfaqen komplikacione. Kjo ėshtė sėmundje qė lė imunitet, gjė qė do tė thotė se personat qė e kalojnė njė herė nuk preken mė prej saj.

    Mund tė shfaqen komplikacione?
    Po nėse nuk trajtohet nė kohė dhe nė mėnyrėn e duhur, mund tė shfaqė komplikacione, dhe mė e shpeshta ėshtė bronkopneumonia virale. Mė pak tė shpeshtė janė encefalomieliti, polineuriti, mielitet ngjitėse ose tė tėrthortė, neuritet optike dhe sindromi reye.

    Si trajtohet sėmundja?
    Sė pari rekomandohet qė i sėmuri tė qėndrojė nė ambiente me temperatura konstante, nė mėnyrė qė tė shmangen korrentet. Duhet t’i jepen sa mė shumė lėngje, ushqime tė lehta, multivitamina, nė mėnyrė qė tė forcohet sistemi imunitar. Nė rastet kur ka temperaturė rekomandohet tė jepen antipiretikė. Pėr sa i pėrket mjekimit, ai ėshtė i thjeshtė, zakonisht konsiston nė antistaminikė pėr qetėsimin e kruarjeve, pudėr me mentol, dhe eliminim i kontaktit me personat e tjerė, qė nuk e kanė kaluar sėmundjen. Dua tė theksoj se nė kėto raste kėshillohen dush pėr ditė me ujė tė vakėt, ndryshe nga sa mendohet se uji favorizon acarimin e sėmundjes.



    Kėshilla

    qėndroni nė ambiente me temperatura konstante
    pini sa mė shumė lėngje
    konsumoni ushqime tė lehta
    merrni multivitamina
    qėndroni larg personave, qė nuk e kanė kaluar sėmundjen
    bėni dush me ujė tė vakėt ēdo ditė
    ndiqni rekomandimet e mjekut
    qėndroni nėn kontroll tė vazhdueshėm tė specialistit

  5. #5

    Re: Trupi dhe Shendeti

    1. NJOHURITE THEMELORE PER DHEMBET *

    1.a. Zhvillimi i dhembeve
    Njeriu gjate jetes se vet do ti kete dy gjenerata te dhembeve (denticionet) :
    -gjeneraten e dhembeve te qumeshtit ( denticioni paresore )
    -gjeneraten e dhembeve te perhershem (denticioni permanent)
    Dhembet e qumeshtit jane gjithesej njezet (20).Dhembet e pare dalim perfersisht pas muajit te gjashte te jetes.ku se pari dalin dhembet e poshtem preres.Te gjithe dhembet dhembet e qumeshtite jane te dalur perafersisht deri ne moshen 3 vjecar.
    MBANI MEND: pas ketyre dy gjeneratvete dhembeve nuk ekziston asnje zevendesim tjeter natyrore per dhembe!
    Dhembet e perhershem jan 28,pa dhemballet e pjekurise.I ashtuquajturi dhembi i pjekurise paraqitet rreth moshes 20 vjecare.
    -Pjeset kryesore te dhembite:
    ēdo dhembe ka pjesen e bardhe te dukshme qe quhet kurora e dhembit dhe pjesen perforcuese ose ngulitese ne ashtin e nofulles e qe quhet rrenja e dhembit.
    Funksioni i dhembeve
    -Funksioni kryesore i dhembeve eshte prerja,ndarja (copetimi) dhe bluarja e ushqimit.Ku pas thermimit dhe bluarjes se ushqimit,me ndihmen e peshtymes behet faza fillestare e tretjes se ushqimit ne goje.
    Dhembet luajne rol edhe ne te folur te drejte,sidomos ne shqipetimin e bashtingellorevesh: t,th,s,dh,etj. Duhet theksuar se dhembet e paster dhe te shendoshe ngrisin pamjen estetike te femijes,ndaj keshtu mundesohet nje zhvillim normal-psikofizik.



    2.SHKAKTARET E "HUMBJES" SE DHEMBIT

    Ekzistojne disa shkaktare kryesore qe ndikojne ne "humbjen"e dhembit:
    1.kariesi,prishja e dhembit.
    2.pezmatimi (inflamcioni)i aparatit mbeshtetes te dhembit (paradontopatia)
    3.trauma,humbja e dhembit per shkak te aksidentit.
    KARIESI-karakterizohet me shkaterrim te smaltit (shtresa e pare e dhembit) me ecuri te panderpraer dhe me mundesi te perfshirjes se dentines dhe te palces se dhembit (shtresa e bute e dhembit).Kariesei nuk trashegohet,por mund te "trashegohet" shprehit e keqija " mos larja e dhembeve te te gjithe anetaret e familjes,edukata e ulet shendetesore,menyra e te te ushqyerit etj.Ekzistojne disa faktore qe shkaktojne kariesine: Bakteriet,foma e dhembit,ushqimi dhe lengjet,peshtyma,faktori kohe .
    USHQIMET DHE LENGJET--paraqitja e kariesit nvaret edhe nga ushqimi qe shfrytezohet.Fekojet qe hane ushqim te embel dhe lengje te pasura me sheqer,jane shume me teper te rrezikuar nga kariesi.Eshte me rendesi te thekesohet se sheqeri eshte prezent edhe ne disa prodhime qe ne nuk e presim psh: banane,peme te thara,majonez,ketcup.
    "PRODHIMET E QUMESHTI DHE DJATHI I MBROJNE DHEMBET"
    PASOJAT E HUMBJES SE DHEMBIT
    -Dhembet e shendosh jan xhavahire natyrore,prishja dhe humbja e tyre jep pamje estetike te shemtuar !
    -Humbja e tyre shkakton crreebullime ne pertypjen e ushqimit.
    -Dhembet e prishur dhe pezmatimi i aparatit mbeshtetes te dhembit shkaktoje ere te keqe te gojes.
    -zevendesimi i dhebeve "te humbur" me proteza ka shume mangesi : humbet shija,kushtojne shtrenjte etj...prandaj rendesia e mbajtjes se higjienes se tyre eshte shume shume e madhe.
    3.PREVENTIVA (MBROJTJA)E SEMUNDJEVE TE DHEMBIT
    Per parandalimin e paraqitjes se semundjeve te dhembit dhe te gojes ekzistojne kater faktore kryesore:
    HIGJIENA ORALE: nuk thuhet rastesishte se dhembet e shendoshe,ruajne trupin e shendoshe.Poashtu ata qe i pasterojne dhembet rregullishte,cmojne ndjenjen e freskesise dhe te aromes se mire te gojes.
    teknika e larjes se dhembeve:
    1.pastrimi i dh. duhet te behet:
    -pas cdo shujte;2 deri 3 here ne dite
    -gjithsesi gjdo here para gjumit,
    -se paku 2 minuta
    2.gjithmon perdoreni pasten me fluor dhe mos e shperlani gojen pasi ti apstroni dh. por vetem peshtyni.
    3.Nderrojeni brushen tuaj kur te vjeterohet (cdo 3-4 muaj)
    4.nuk ka brushe familjare ! cdo anetare i familjes duhet ta kete brushen e tij.
    USHQIMI : Gati secilit i pelqen ushqimi i embel ! Nuk do te ishte i mundur ndalimi i konsumimit i gjerave te embela.Por,eshte me rendesi qe marrja e ushqimit te embel te jete na sasi me te vogel dhe te kontrolluar.
    -ushqimet e preferuara; buka,djathi,arrat,pemet,qumeshti dhe uji mineral.

    VIZITA KONTROLLUESE TE DENTISTI (STOMATOLOGU)

    -Vizitat e rregullta te dentisti jane tejet te rendesishme per dhenien e keshillave dhe zbilimin e hershem te prishjes se dhembit.Per kete arsye preferohet vizita te rregullta (se paku dy here ne vit)....

  6. #6

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Si ti pastrojm dhembet *

    Armik i pėrbashkėt i dhėmbit dhe gingivave ėshtė "pllak". Pllak ėshtė shtresė ngjitėse,pa ngjyrė e cila formohet ne sipėrfaqen e dhėmbit.

    Ėshtė shtresė ideale pėr zhvillimin e bakterjeve tė cilat me toksinat e tyre veprojnė nė dhėmbė dhe nė gingive,duke shkaktuar karijesin, inflamacion te gingivave dhe paradontopati.

    Larja e rregullt e dhėmbėve me furē largon “pllak”-un dhe mbeturinat e ushqimit nga ana e brendshme dhe jashtme e sipėrfaqės sė dhėmbit.

    Fijet e furēės duhet tė drejtohen nėn kėndin 45 shkallė nė mishrat e dhėmbėve dhe tė bėhen pak lėvizje rrotulluese duke mbajtur pak a shumė nė njė vend, e cila mundėson nė mėnyre tė gjatė fijet e jashtme tė largojnė “pllak“ brenda gingivės dhe ndėrmjet dhėmbėve. Nė secilin dhėmb tė mbahet rreth 10 sekonda.

    Me pėrdorimin e furēės pastrohen vetėm 3 anėt e dhėmbit nga 5 sa janė.Pėr atė arsye dy anėt (ndėrmjet dhėmbėve) kėrkojnė kujdes tė veēant qė tė eliminohet grumbullimi I “pllak”- ės dhe I ushqimit. Duke u bazuar se kariesi dhe sėmundjet e gingivės fillojnė nė kėto vende,filli dentar (fije pambuku) duhet tė pėrdoret ēdo ditė.

    Solucionet pėr shplarje ėshtė gjeja ideale si shtesė e furēės dhe fillit dentar.Ka rol tė dyfisht - ngadalson zhillimin e ”pllak”-es dhe ndihmon pėr parandalimin e karijesit.

    Helmimet me anė tė ushqimit *

    Helmimi me ushqim ndodh pėr shkak se njeriu ha substanca kimike helmuese ose mikroorganizma dhe toksinet e tyre.Ka shumė lloj shėrimesh nga helmimi me ushqim.

    Gjithmonė dhe mė sė miri ėshtė tė kėrkohet ndihma e parė.Megjithatė, mjekėt trajtojnė cdo rast tė helmimit me ushqim nė pėrputhje me llojin, substancėn dhe sasinė e ushqimit tė helmuar qė ėshtė ngrėnė, natyrisht nėse dihet.Ky shėrim kryesisht kryhet me disa lloje purgativėsh agresiv, duke nxitur tė vjellat, duke bėrė detoksikimin, me hemokatarzė, duke pastruar lukthin dhe traktin intestinal, si dhe duke pirė antidotin ose kundėrhelmin adekuat dhe ilaqe pas pėrmirėsimit, kur trajtimi ėshtė kryer menjėherė dhe varėsisht nga suksesi i tij. Nėse i helmuari nuk mund tė trajtohet nga mjeku, atėherė ai duhet tė nxitet tė vjellė menjėherė, tė bėjė purgutacion.

    Kur helmimi me ushqim ndodh nė vise tė nxehta dhe nė stinėn e nxehtė, atėherė helmi pėrhapet shpejt nė sistemin e individit mė anė tė qarkullimit tė gjakut dhe shpėrndahet nėpėr vena e arterie pėr tė arritur mė nė fund nė zemėr.

    Pra, gjaku ėshtė medium qė e bart helmin deri te zemra dhe nė pjesė tė paprekura tė trupit.Viktima e helmimit me ushqim duhet tė shpejtojė pėr ta nxjerrė nga turpi sa me shpejt toksinėn vdekjeprurėse, e sidomos me anė tė lėshimit tė gjakut, sepse ky proces do ta nxjerrė jashtė gjakun e helmuar dhe bashkė mė tė edhe mjaft helm, i cili tashmė ka depėrtuar nė qarkullimin e gjakut.Nėse zbatimi i kėtij procesi kryhet me sukses, ndėrsa purgacioni bėhet i plotė dhe shpejt, helmi nuk do tė shkaktojė pasoja fare ose fare pak.
    Nė kėtė kuptim, helmi do tė nxirret plotėsisht, ose do tė pengohet veprimi i tij i mėtejshėm.

    *A vuani nga fobia ?

    Te flasim per fobin ( Frike e tepruar, irracionale prej disa objekteve,situatave, akteve ose ose ideve.) . A vuani nga fobia ,nese po ,nga qka keni frike.

    Personalisht kam frike nga vendet e ngushta ( klaustrofobia ),ehe, shume shpesh me ndodh te terhiqem prej hapsirave te ngushta ku ka shume njerz .


    Te diskutojm ketu per ket teme, mos hezitoni te flisni per veten ,sepse kjo nuk eshte nje semundje ,por vetem nje dukuri shume e shpesht tek njerzit,pothuajse nuk ka njeri qe nuk ka frike nga diqka .

    Ja edhe termet mjekesore qe perdoren per te emertuar fobit e ndryshme :
    Arachnofobia - frika nga araknidet (mirimangat etj)
    Agorafobia - frika nga vendet e hapura
    Acrofobia - Frika nga lartesia
    Klaustrofobia - frika nga vendet e mbyllura
    Ofidifobia - frika nga gjarperinjte
    Ailurofobia dhe cinofobia - Frika nga qente dhe macet
    Ablutophobia- Frika nga pastrimi dhe larja
    Achluophobia- Frika nga terri
    Agliophobia- Frika nga dhimbjet
    Ailurophobia- Frika nga macja
    Anuptaphobia- Frika nga vetmia
    Bibliophobia- Frika nga librat
    Carnophobia- Frika nga mishi
    Catoptrophobia- Frika nga pasqyrja
    Chionophobia- Frika nga bora
    Clinophobia- Frika nga shtrati[
    Dikephobia- Frika nga drejtėsia
    Didaskaleinophobia- Frika pėr tė shkuar nė shkollė
    Dystychiphobia- Frika nga aksidentet
    Ecophobia- Frika nga shtėpia
    Eleutherophobia- Frika nga liria
    Eurotophobia- Frika nga gjenitalet femėrore
    Ergophobia- Frika nga puna
    Gamophobia- Frika nga martesa
    Genophobia- Frika nga seksi
    Gerascophobia- Frika nga pleqėria
    Glossophobia- Frika e mbajtjes fjalimit nė publik
    Heliophobia -Frika nga dielli
    etj etj..

  7. #7

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Shkaktarėt e Migrenės

    Simptoma mė e shpeshtė neurologjike ėshtė dhembja e kokės. Shkaktarėt janė tė shumtė, duke filluar nga ata psikogjen, e deri te tumorėt.

    Neurologjia regjistron kėta tipa, tė dhembjes sė kokės:
    -psikogjen,
    -ndryshimet nė sy ( anomalitė refraktive, hipermetropia, astigmanizmi, miopia, etj.),
    -dhembja adontogjene,
    -sėmurja e sinusėve paranazalė,
    -hipertensioni arterial,
    -dhembja histaminike e kokės( sindromi i Hortonit),
    -dhembja traumatike e kokės,
    -dhembjet meningeale tė kokės, qė pėr nga intenziteti janė tė forta,
    -tumorėt intrakranial,
    -gjakėderdhja subarahnoidale,
    -migrena ( hemikrania ),
    -neurolgojia e trigeminusit,
    -neurologjia vagale. etj.

    Migrena ose hemikrania( kur dhembja ėshtė periodike dhe e kufizuar nė njėrėn anė tė kokės), shkaktohet nga mbyllja e enėve tė gjakut (emboli ) nė tru. Njė mbyllje e kėtillė, ėshtė pasojė e dromcave tė gjakut, qė pėrhapen me anė tė gjakut (qarkullimit tė gjakut).

    Simptomat specifike tė migrenės jane: pulsi i shpejtuar, pulsimet e kokės,
    dhembja e kokės me intenzitet tė lartė, shtypja e lartė e gjakut.

    Migrena, ėshtė njė ndėr format mė tė pėrhapura tė dhembjes sė kokės dhe nė 50% tė rasteve, kėta persona janė femrat. Manifestohet edhe me njė dhembje tė fortė e pulsuese, qė pėrgjithėsisht godet vetėm gjysmėn e kokės. Simptomet tė tjera: shqetėsimi nga drita dhe zhurmat, tė pėrziera e tė vjella, iritueshmėri, nervozizėm dhe shok emotiv.
    Shumica e tė sėmuarve i takojnė familjeve, te tė cilat shumė pjesėtarė tė saj kanė dhembje koke tė njejta ( herediteti).Njė hipotezė, migrenėn e shpjegon si vijon: fillimisht, gjatė hipermisė reaktive, serotonina lirohet nga trombocitet dhe i sensibilizon nociceptorėt kranial, sistemin kininogjen.

    Sot, pėrveē ilaēeve antimigrenė (Sandomigran, Avamigran, Cafergot, Ditamin, betabllokuesit, antidepresivėt, magneziumi etj.), pacientit duhet shpjeguar rolin e tendosjeve fizike e psikike dhe emoci.nale gjatė sulmit migrenoz.

    Shkaqet e dhimbjes sė kokės tė femrat. *

    Simptoma mė e shpeshtė neurologjike ėshtė dhimbja e kokės. Shkaktarėt janė tė shumtė, duke filluar nga ata psikologjikė e deri tė tumorėt. Neurologjia regjistron kėto tipe tė dhimbjes sė kokės:

    psikogjen
    ndryshimet tė numrit tė syrit (anomalitė refractive, hipermetropia, astigmantizmi, miopia etj.)
    dhembja adontogjene,
    sėmundja e sinuzeve paranasalė,
    hipertensioni arterial,
    dhembja histaminike e kokės (sindromi i Hortonit),
    dhembja traumatike e kokės,
    dhembjet meningeale tė kokės, tė cilat janė tė forta,
    tumorėt intracranial,
    gjakderdhja subarahnoidale,
    migrena (hemikrania,
    neurologjia e trigeminusit,
    neurologjia vagale etj.

    Migrena ose hemikrania (ndodh atėhere kur dhembja ėshtė periodike dhe kufizuar nė njėrėn anė tė kokės) shkaktohet nga mbyllja e enėve tė gjakut (emboli) nė tru. Njė mbyllje e tillė ėshtė pasoje e rruazave tė gjakut qė pėrhapen me anė tė qarkullimit tė gjakut.

    Simptomat specifike tė migrenės janė: rrahje pulsi tė shpejta, dhimbje nė formė pulsimi tė kokės, dhembje e kokės me intesitet tė lartė, shtypje e lartė e gjakut.

    Migrena ėshtė njė ndėr format mė tė pėrhapura tė dhembjes sė kokės dhe nė 50% tė rasteve, personat nė cilat ėshtė e pėrhapur janė femra. Manifestohet edhe me njė dhembje tė fortė e pulsuese, qė pėrgjithėsisht godet vetėm gjysmėn e kohės. Simptomat e tjera: shqetėsime nga drita dhe zhurmat tė cilat shoqėrohen zakonisht me tė pėrziera dhe tė viella, iritueshmėri, nervozizėm dhe shok emotiv.

    Shumica e tė sėmurėve trashėgojnė kėtė sėmundje nga familja, te tė cilat shumė pjesėtarė tė saj kanė dhembje koke tė njėjta. Njė hipotezė, migrenėn e shpjegon si vijon: fillimisht gjatė hipermisė reactive, serotonia lirohet nga trombocitet dhe I sensibilizon nociceptorėt cranial, sistemin kininogjen.

    Sot, pėrveē ilaēeve antimigrenė (Sandomigran, Avamigran, Cafergot, Ditamin, betabllokuesit, antidepresivėt, magnesiumi etj.) pacientit i duhet shpjeguar roli i tendosjeve fizike, psikike dhe emocionale gjatė sulmit migrenoz.

  8. #8

    Re: Trupi dhe Shendeti

    NDIHMA URGJENTE MJEKSORE

    Dikujt i bie te fiket,nje tjetrit i dhemb gjoksi,dikush ka te dridhura,diku eshte bere nje aksident,pra te gjithe keto kerkojne Ndihmen Urgjente Mjekesore.Vete fjala urgjence vjen nga anglishjta (emergency) qe do te thote veprim i shpejte per ndihme.

    DHIMBJA E GJOKSIT
    Gjdo person me moshe 40 vjec e lart (tek njerezit me ngjyre kjo moshe afrohet deri 20 vjec),qe ankon me dhimbje gjokesi duhet te kerokje ndihmen mjekesore sepse :
    Keto dhimbje mund te jeni me origjine:
    -nga semundje te zemres qe perbejne dhe nje urgjence mjekesore te padiskutueshme
    -neurologjike (nervore)
    -dhimbje te muskulatures (mialgji),
    -per shkak te semundjeve te mushkerive
    Dhimbjet e gjokesit,te shkaktuara nga semundje te zemres kane keto karakteristika:
    --shtypese
    --shpuese
    --gerryese
    --shtrenguese
    Ata gjithashtu shoqerohen me (shenja dytesore):
    - ndjenjen e frikes
    - djerse trupore
    - zbehje
    Kohezgjatja e dhimbjes mund te jete 2-10 min,por mund te jete edhe me e zgjatur,me nderprerje ose jo.
    C'duhet bere ? Pushim absolut,duke nderprere cdo lloj aktiviteti,qofte fizik apo mendor.

    PARALIZAT HEMORRAGJIA CEREBRALE

    Ē'eshte ?---Njehet ndryshe nha populli edhe me fjalet i ra pika ose i plasi gjaku ne tru.Kryesisht ndodh ne moshat mbi 60 vjec,por njihet edhe ne raste ne moshat e reja.
    Cilat jane shenjat kryesore ?
    =nuk flet(nuk mund te shqipetoj dot asnje fjale) ose nuk i kuptohen fjalet (belbezon)
    =nuk leviz gjymtyret (doren ose kemben)
    =terheqja e muskujve te fytyres te asaj ane qe nuk leviz doren ose kemben
    =urinon dhe defekton ne menyre te pavullnetshme
    =te dridhura te pjeseshme ose ne te gjithe trupin
    =te vjella
    Ē'duhet bere ne kete situate?
    Nese i semuri ka te vjella eshte mire qe te behet kthimi i kokes ne anen e majte me qellim qe te mos bllokohen rruget e frymemarrjes dhe te hiqen protezat kur ato jane.
    Si ta parandalojme?
    ------Kur i semuri ankon per t vjella,dhimbje koke,te dridhura,crregullullime te tensionit dhe te ritmit te zemres,duhet patjeter te beje vizite mjekesore per ti paraprire paralizes.
    -----Te kontrollohet rregullisht tensioni tek te semuret me tension te larte sidomos tek ata me trashigimi familjare te semundjes dhe te mos abuzohet me mjekimin.
    -----Nje mjekim i rregullt i tensionit te larte te gjakut dhe i crregullimeve te ritmit te zemres do te parandalonte nje situate te tille.

    GJAKEDERDHJA (HEMORRAGJIA) NGA GOJA

    Ē'eshte ? Eshte dalje e gjakut me ane te peshtymes e gelbazes
    Shkaqet jane te ndryshme
    ===tuberkulozi
    ===kanceri i mushkerive
    ===plage te ndryshme te gojes,dhembeve dhe gingivave
    ===trupat e huaj qe mund te kalojne ne rruget e frymemarrjes etj.

    GODITJA NGA DIELLI

    Ndosh menjeher ose pak kohe mbas qendrimit ne diell,sidomos gjate stines se veres,i cili ndikon ne pjeset e zbuluara te kokes ose te qafes.
    Shenjat:
    ===dhimbje koke shume te forte
    ===skuqja e fytyres
    ===te vjella
    ===humbja e ndjenjave
    ===te dridhura
    'duhet bere?
    -largimi nga qendrimi ne diell
    -kompresa te ftohta nė ballė dhe kyqe
    -pushim absolut ne vend te fresket...

  9. #9

    Re: Trupi dhe Shendeti

    NEUROZA

    C'eshte? SI rrezultat i rritjes se problemeve sociale (stresit) eshte shtuar shpeshtesia edhe e nje semundjeje qe quhet Neoroze.
    Neuroza nuk njeh mosh dhe quhet si nje ankth ose stres nervor.Ajo vjen si rrezultat i nje mbingarkese nervore ose emocionale.Me te predispozuar per kete semundje jane njerezit e ndjeshem ndaj faktoreve sociale(puna,shoqeria dhe familja). Kjo semundje ka prirje te behet kronike.
    Kush jane shenjat kryesore?
    Neqoftese nje pjesetar i familjes suaj,kryesishte moshat e reja,paraqet ne menyre te papritur,te menjehershme,por edhe ne menyre graduale keto shenja:
    ==mpirjen e gjymetyreve(duarve dhe kokes) ose gishtave
    ==te dridhura
    ==shtangim ose ngrirje te fytyres,duarve,gishterinjeve,trupit
    ==marrje fryme
    ==dhimbje gjoksi
    ==te rrahura te shpeshta te zemres
    ==prirje per te mos folur e pergjigjur ndaj pyetjeve
    ==ankim,ka raste pa baze,per dhimbje koke
    ==pagjumesi ose shikim enderrash te frikeshme-----atehere duhet menduar per Neuroze.
    C'duhet bere ne keto situata?
    -mund te metni tensionin arterial
    -mos krijoni situata dramatike
    -mundesishte te qendroje me te semurin vetem nje persondhe familjaret e tjere te largohen nga dhoma pasi sa me shume njerez te grumbullohen aq me shume zgjat kriza.Prania e shume personave nuk e ndihmon te semurin perkundrazi e keqeson krizen.
    Si mund ta parandalojme?
    Neqoftese shenjat e mesiperme nuk jane shoqeruese te ndonje semundje tjeter te vertet si psh:epilepsi diabet etj,ateher kemi te bejme me ate qe quhet neuroze (stres nervor) e cila vjen nga shkaqe te ndryshme sociale.
    Perpiquni qe te minimizoni sa me shume problemet sociale,faktori kryesor ne sherimin e neurozes.

    HELMIMET USHQIMORE

    C'jane? Kur nje pjestar i familjes tuaj ankon per te vjela dhe\ose heqje barku te shoqeruara me rritje te temperatures,kjo perben ate qe quhet helmim ushqimor.Nga vete emri duhet te kemi parsysh qe edhe shkaqet jane te shumellojshme(ne varesi nga ushqimi qe ka ngren i semuri).
    Shenjat kryesore?
    ==te vjella
    ==heqje barku
    ==temperature
    ==dobesi
    ==zverdhje te lekures
    ==djerse
    C'duhet bere? Eshte mire qe ne te tilla raste ti behet lavazh(shperlarje) te semurit duke i dhene lengje.Keto lengje duhet te jepen shpesh e nga pak.Duhet te eliminohen ushqimet e thata per 4-6 ore.

    KUJDES NGA PARACETAMOLLI

    Shume tableta qe disa i gelltisin me shumice kunder kokedhimbjeve,per qetesimin e dhembjes se dhembit dhe dhembjeve te tjera,permbajne paracetamoll.Ky anallgjetik,mjeft mire e zevendeson aspirinen dhe eshte i pershtatshem per personat qe kane te thate ne lukth dhe per ata te te cilet here pas here paraqitet gjakderdhja ne lukth.Por kujdes!!! Paracetamoli demton veshkat.Keshtu,ata qe e shfrytezojne kane mundesi tri here me shume te semuren nga veshkat se ata qe nuk kane paracetamol.

    KOSI

    Me sukses mund te evitoje barkeqitjen tek femijet.Bakteriet "mike" te jogurtit dhe prodhimeve te tjera te qumeshtore mund te pakesojne numrin e viruseve.

    RRAHJET E SHPESHTA TE ZEMRES

    Kujdes-pas pierjes se disa kafeve me radhe ndjeni rrahje te shpeshta te zemres,eshte mire qe te kontrollohet melqia.ne rastete kur keni probleme me funksionimion e melqise,kofeini i kafes grumbullohet ne gjak dhe keshtu fillojne te rrahurat e shpeshta te zemres.

    MUNGESA E VITAMINES A

    Mungesa e vitamines A shkakton shkurtpamesi dhe verbim te nates.Andaj,pos te tjerash hani majdonez te fresket i cili eshte i pasur me vitaminen A,por permban edhe kalcium te nevojshem per elasticitetin e muskulatures se syve.Gjysem filXhani majdonez ploteson nevojen ditore te organizmit me vitamine A.

    LENDIMET

    Plaget e ndotura lani me uje te ftohet e pastaj dezinfektoni me jod dhe etil-alkool.Gerithjet e vogla mos i lidhni.Ato me mire shrohen ne ajer.Plaget pakez me te mesha dhe ato qe ndeshen me rroba mbuloni me faster ose me fashe.Nderroni cdo 24 ore.Flasterin do ta shkapni me lehte nga plaga nese kendet e tij me pare i keni lyer me benzine per heqjen e njollave.Per plage te renda duhet drejtuar mjekut.Nese vaksina e fundit kunder tetanusit eshte dhene para 5 vjeteve ajo duhet perseritur.

  10. #10

    Re: Trupi dhe Shendeti

    HIGJIENA PERSONALE

    -I perket degeve preventive te mjekesise,ku qellimi kryesore eshte ruajtja e pastertise trupore,veshembathjes,ku me kete pengojme shfaqejen e semundjeve te ndryshme te cilat nvaren shume nga mirembajtja e higjienes se mire personale.
    HIGJIENA E LEKURES: shprehit per mirembajtjen e higjienes se trupit ndikojne ne zvoglimin e numrit te semundjeve infektive te ndryshme.Lekura e paster njeherit zvogelon mundesine per zhvillimin e demtimeve profesionale,ndersa lekura e papaster lendohet lehte,sidomos te personat e moshuar tek te cilet eshte i zvogluar elasticiteti fiziologjike i lekures,gjithashtu lekura e papaster shkakton crregullime ne termorregullacion si dhe shume crregullime te tjera ne organizem.Shume materie ne forme pluhuri,avulli dhe lengu e ndyjne lekuren,e demtojne ate,e disa prej trye depertojne edhe ne gjak e permes gjakut shperndahen ne tere organizmin duke shkaktuar crregullime te shumta,nese nuk mirembahet higjiena e lekures gjat punes si dhe pas perfundimit te punes.Gjthashtu me rendesi te madhe shte edhe mirembajtja e higjienes personale te organeve gjenitale,ke me mirembajtje te mire mund te parandalojme shume semundje infektive te organeve gjenitale,ku ketu me rendes! i eshte edhe preventiva (mbrojtja) nga semundja aq e rrezikshme sot siq eshte SIDA.
    HIGJIENA E TRUPIT: meqenese disa pjese te trupit i ekspozohen ndikimit te ndotje se ambientit te jashtem,atehere keto pjese duhet te pastrohen me shpesh.Ku per larje perdoret uji i ftohet,uji i voket dhe uji i nxehte.Eshte e deshirueshme qe trupi ti ekspozohet me nemnyre alternative ujit te ngrohte(32-36*C),ujit te ftohet (20-22*C).Larje me uje te ftohet,te vaket dhe me uje te nxehte ne stinen e veres duhet te zgatohet me shpesh,se paku 2-3 here ne jave.Larje me uje te ftohte shkaktone shperndarjen e gjakut drejt organeve te brendeshme,ngadalsimin e punes se zemres se dhe frymemarrjen e shpjetuar.Nga rreziku i humbjes se madhe te nxehtesise,larja me uje ftohte nuk preferohet me shume se sa 15-20 minuta.Larja me uje te vaket shkakton hiperemi te lekures,d.m.th. shkarkimi i organeve te mbrendeshme,rritjen e ventilacionit te mushkerive dhe ka veprim qetesues ne sistemin nervor si dhe per menjanimin e ndytesires.Larja me uje te nxehte (45-50*C),sjell deri te djersitja e tepert e trupi,e kjo paraqet ngarkes ne sistemin kardiovaskular.Gjate zgjedhjes se menyres se larjes duhet qe te kemi kujdes per gjinin,moshen si dhe gjendjen fiziologjike (periudha e menstruacionit,shtatezanise).Kunderindikacion eshte larja me uje te ftohet apo te nxehte per shtatezenat dhe peronat e moshuar. HIGJIENA E DUARVE DHE KEMBEVE: duart i ekspozohet ndotjes,infektimeve dhe materieve te demshme qe permes duarve hyjne ne organizmin tone.Per kete arsye per disa semundje thuhet se jane semundje te duarve te ndyta (sidomos te femijet shkollor).Duart duhet qe te lahen sa me shpesh,sidomos para pregaditjes se ushqimit,para marrjes se ushqimit si dhe kur kujdesemi per femijet.Per larjen e duarve duhet te perdoret uje,sapuni si dhe brusha per pastrimin e thonjeve.Duart mbrohen me paste te ndryshme dhe dorza.
    Higjiena e kembeve eshte jashtezakonishte e rendesishme.Kembet jane pjese mjafte te ngarkuara te trupit tone.Djersitja e tepert e kembeve mund te irritoj (ngacmoj)lekuren dhe krijon parakushtin per qelbezim dhe semundje mykotike.Kepucet e rregullta duhet te ju pergjigjen formes anatomike dhe funksionale te kembeve.Kembet duhet te lahen gjdo dite dhe te fshihen rregullishte dhe te mos kete lageshti ne mes te gishterinjeve.Kepuset higjienike duhet te mbrojne shputen e kembes nga lendimet mekanike,kimike,nga infektimet,lageshita si dhe ndryshimet e tempertaures.

    DUHANI-PASOJAT E TIJ

    " Shpirti i fuqishem shpeton trupin e shendosh"

    -Pirja e duhanit eshte e rrezikshme dhe e demshme,duke shkaktuar dėme te mėdha ne organizem dhe vdekjen e mehershme,por eshte numri i paket i atyre duhangjive,qe kete te vertet mund ta pranojne dhe ta nderpresin konsumimin e tij.Kjo eshte per arsye te varesise psikologjike ndaj duhanit,si dhe per shkak te refleksit te formuar te duhangjiut.Nese nje duhanxhi konsumon 20 cigare ne dite,ai kryen 400 levizje dore,andaj lerja e duhanit nuk eshte e lehte per te,ngase i mungojne 400 bartje te nje sendi ne goje.Shkenca bashkohore pierjen e duhanit e konsideron semundje,e cila perfshin shume simptome negative ne kronicitetin e saj.

    Motivimi per pirje te duhanit--pirja e duhanit nuk eshte vetem shprehi e thjeshte,por paraqet nje kompleks te tere shprehish dhe situata shoqerore te duhanxhiut ne jeten e perditdshme.Duhangjit zakonisht kan kėto shprehi:
    --ato qe kane te bejne me arsye vetjake
    --ato qe kane te bejne me nevoja shoqerore dhe
    --nevoja te tjera.
    Numerohen vetem disa anga arsyet me te rendesishme te te pirit te duhanit:
    =per shkak te nervozitetit
    =per shkak te relaksimit
    =per shkak te vetmise
    =per shkak te dietes
    =per fitimin e vetebesimit
    =per rritjen e kenaqesise
    =per zbutjen e moskenaqesise
    =nga shprehia
    =si nje mjet per pagjumesi etj..
    -Konsiderohet se ne tymin e nje cigareje gjenden rreth 70mg therrmija te forta dhe 23mg gaz,te cilat ndikojne ne menyre shkaterruese ne mukoqen e rrugeve te frymemarrjes dhe traktit digjestiv.Nikotina eshte elementi me i njohur toksik i cigares.Ajo deperton ne gjak dhe perhapet pothuaj ne te gjitha stacionet e organizmit ,duke u grumbulluar ne menyre selektive ne organet me rendesi jetike:tru,ne mushkeri dhe ne gjendra seksuale.Duke pire 20 cigare ne dite,njeriu fut ne trup 1gr te katranit te cigares i cili kryesisht mbetet ne mushkeri.

    Pasojat e pirjes se duhanit per shendetin---
    -Pirja e duhanit eshte shkaktari kryesor dhe i vetcante i semundjeve dhe vdekjeve te parakohshme.Duhanxhinjte vdesin 5-8 vjet me heret se ata qe nuk pijne dhe i ekspozohen rrezikut dy here me shume nga semunjda fatale e zemres,dhjete here me shume rrezikut nga tumori ne mushkeri,disa here nga rreziku i tumorit ne fyt,pankreas,veshke.Kur prinderit pijne duhan,femijet e posalindur kane peshe me te vogel,shpesh me infeksione te organeve te frymemarrjes,me funksionim te dobet te mushkerive,me me teper infeksione kronike te veshit,dhe me shume mundesi per tu bere duhanxhinje me vone.

    Pirja e duhanit dhe shendeti i femres
    -Ajo,zakonishte do te dukej me e vjeter se qe eshte mosha e saj e vertet,rrudhat ne fytyre paraqiten heret,e fytyra merr ngjyren me nuansa te tokes dhe ate te verdhe.Dhembet dhe thonjet shpesh hargjohen dhe zverdhen.Shpesh behet nervoze dhe inatosen e zemrohet pa arsye.Era e cigares qe ndizer nga goja e femres e bene ate jo terheqese.Mundesit me te medha qe ti kthehet shendeti dhe rinia e saj ta zbukuroje ate,jane shume me te medha ne vitet e para te pirjes se duhanit,por shpesh keto mundesi i leshojne.Me rritjen e stazhit te pirjes se duhanit,rritet edhe numri i cigareve te pira,keshtu qe mundesia e nderprejes eshte me e veshtire por e arritur.Te pimurit e duhanit eshte i demshem jo vetem per nenen e cila i jep sise foshnjes,por njeqinde here eshte me i demshem per foshnjen e saj.

    Pirja e duhanit dhe shendeti i mashkujve
    -Qeliza seksuale(spermatozoidi) e mashkullit i jep embrionit te ardhshem gjysmen e informaciloneve psikologjike,anatomike dhe fiziologjike.Pirja e duhanit nuk eshte vetem rruge per vetevrasje te ngadalshme por edhe per lindje defektoze te femijeve.Gjithashtu edhe ndikimi i duhanit ne sistemin nervor qendoror eshte shume i madhe.Tek meshkujt me pervoj te gjate te pierjes se duhanit mund te lindin tumore malinje te ndryshme.

    Parapengimi i pirjes se duhanit
    I. Ndryshimi i sjellejeve te duhanxhijeve dhe mbeshtetje qe duhet dhene joduhanxhive.
    II. Ndryshimi i pikepamjeve ndaj pirjes se duhanit ,duke rrenjosur bindjen ndaj pirjes se duhanit si shprehi e demshme dhe e rrezikshme e jo si per nje shprehi te domosdoshme.
    III. Ndryshimi perberjes se duahnit.
    IV.te ndryshuarit e mendimit per mospirjen e duhanit si norme e detyruar e sjelljes ne shoqeri.
    Per te qene efikase lufta kunder pirjes se duhanit duhet qe te inkuadrohet tere shoqeria ne kete aktivitet te madh.Duhet qe ne menyre profilaktike te luftohet neper shkolla me me te rinjet ku ende pirja e duhanit nuk eshte be shprehi shkaterruese.
    "Suksesi me i madh ne luften kunder pirjes se duhanit eshte ndyshimi i sjelljeve vetjake"

  11. #11

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Alergjite gjate femijrise

    Cfare duhet te dine prinderit?

    Rastisjet e alergjise tek femijet jane rritur shume keto dy dekadat e fundit. Tani ka akoma me shume femije me azme, alergji nga barerat dhe ekzema. Rritja e prevalences se alergjive eshte e shoqeruar me rritjen e rasteve me azma, e cila eshte bere diagnoza primare ne spitalet pediatrike. Eshte vene re nje fluks i gjere femijesh te rreth moshes 6 mujoreshe, te cilet jane prezantuar me nje rash alergjik (ekzema) po ashtu dhe raste azmatike, si dhe irritime kronike nazale (rhinitis kronik). Prinderit thone se femijet e tyre kane hunde te mbushura me sekrecione nazale, e kruajne vazhdimisht dhe syte i kane te perlotura, kolliten dhe teshtijne, pa pranine e ndonje infeksioni viral. Shume jane te bindur se pikerisht ekspozimi i femijeve te tyre ndaj luleve, barishteve, rrobave te ndejtura, dhe kafsheve shtepiake eshte fajtori kryesor.

    Informacione te pergjithshme mbi Alergjite
    Alergjite mund te zhvillohen ne muajt e pare te jetes, dhe prezantohen si kongjestion nazal, kolle, kruajtje ose diarre mbas gelltitjes se nje kategorie te caktuar ushqimi. Alergjite prekin te gjitha racat dhe jane prezente ne te gjithe boten. Alergjia eshte termi qe perdoret per te perkufizuar ndjeshmerine tone imunologjike ndaj nje alergeni (cdo substance qe shkakton nje reaksion alergjik). Kjo ndjeshmeri mund te vije nga inhalimi i alergeneve ne rruge ajrore ose nga ngrenia e ushqimeve qe permbajne alergene. Mbasi alergenet hyjne ne trupin tone, ato shkaktojne nje zinxhir reaksionesh kimike qe cojne ne shfaqjen e simptomave tashme te njohura alergjike te renditura me poshte:

    -Teshtima
    -hunde te skuqur ose te zena me sekrecione
    -rrjedhje sekrecionesh te lengshme nazale
    -sy te kruajtshem
    -sy te lotueshem dhe te skuqur

    dhe me pak te rastisshme:
    -kolle
    -kruarje qiellze (catia e gojes)
    -simptoma te azmes bronkiale, si gerhitje.

    Faktore gjenetik
    Nese femijes suaj i ndodhin fenomene alergjike, shkaku duhet te kete qene nje kombinim i gjeneve qe ai apo ajo ka trashiguar nga prinderit sikurse dhe ekspozimi ambjental. Si prinder, duhet te dini, nese njeri prej jush ka nje histori alergjike, atehere cdonjeri nga femijet tuaj do te kete nje shans prej 40% te shfaqjes se fenomeneve alergjike. Nese te dy keni alergji, rreziku shtohet dhe arrin deri ne 80%.

    Vitet e fundit jane bere shume kerkime intensive mbi faktoret gjenetike, dhe ne baze te tyre eshte pare se ndikimi i tyre mbi alergjine eshte shume kompleks, duke krijuar nje nderlidhje te forte midis ambjentit rrethues dhe tendencave trashiguese. Gjenet ekzakte qe jane pergjegjese per alergjite tona nuk jane identifikuar ende.

    Ekspozimi ambjental
    Ne kontrast me influencen gjenetike, influenca e ekspozimit ambjental eshte stabilizuar pothuajse shume mire. Prezenca e kafsheve shtepiake, si mace dhe qen, e ben me te lehte per te percaktuar nese jane pikerisht keta shkaktaret alergene apo jo. Eshte gjithashtu e vertete, se femijet mund te jene te ekspozuar nga te tille alergene edhe kur ata jane te eliminuara nga ambjenti shtepiak. Ekspozimi ndaj alergeneve, si kafshet e rrugeve, eshte i veshtire te shmanget ne shkolle apo ne ambjentet jashte shtepie, apo thjesht ne territorin e lagjes ku banon, pasi keto alergene mund te jene ne pallton apo rrobat e femijeve te tjere, ne shtepine e te cileve mund te kete kafshe shtepiake.

    Ekzistojne gjithashtu edhe shume teori lidhur mbi shkaqet e tjera te mundshme te alergjive tek femijet (dhe te rriturit):

    Ekspozimi ndaj materialeve te vecanta te leshuara nga djegja e lendeve diesel, sidomos nga kamionat, i jep pergjigje shenuesve alergen. Kjo teori eshte testuar dhe provuar ne laburatore, ku disa qeliza te ekspozuara ndaj lendeve djegese diesel shfaqen nje pergjigje alergjike.

    Smogu dhe ndotja e ajrit eshte cituar si nje provokues dhe shkaktar i zhvillimit te azmes ne moshen femijerore. Prove per kete eshte fakti se nje nivel i larte i ozonit dhe dioksidit te squfurit korespondon shpesh me acarimin e azmes dhe agravimin e situates se femijes.
    Spore te vogla kerpudhore (sidomos, te llojit Alternaria), te cilat nuk mund te shikohen, jane evidentuar se fundmi me shfaqjen dhe perhapjen e epidemise se azmes ne disa qytete tek femijet apo tek te rriturit. Morrat e bimeve dhe furrtaret e zeza jane agjentet me te njohur ne lokalitetet e brendshme te qytetit. Furrtaret e zeza jane agjente qe mezi arrihen te eleminohen, ndersa morrat e bimeve jane me te lehta per tu eleminuar. Kjo shumice faktoresh riskant mund te shkaktoje nje gjendje paniku, por megjithate studimet kane treguar se marrja e disa masave esenciale si mbajtja e shtepive pa kafshe shtepiake, ushqyerja me gjumesht gjiri, ose ushqimi sipas formules se sojes, per te pakten 6 muaj ose me shume, e shoqeruar me vone me pranine dhe perdorimin e ushqimeve lehtesisht me te forta (ne nje moshe me te madhe se 6 mujoreshe) mund ta vonoje lindjen apo fillimin e simptomave alergjike tek femijet e dyshimte.

    Cfare duhet te beje nje prind?
    Mendimi i perbashket i te dy paleve, si i mjekeve ashtu edhe i prinderve per ti dale balle problemit te trajtimit te femijeve asmatik dhe alergjik eshte qe te minimizohen ne maksimum sa te jete e mundur efektet anesore te mjekimeve, ndersa perpiqemi tu japim femijeve tane nje mundesi te kene nje jete te qete dhe jo problematike. Eshte e qarte se identifikimi i alergeneve ndaj te cileve femijet tuaj jane te ndjeshem nepermjet testeve alergjike te lekures ose duke perdorur nje testimi te vecante gjaku (i quajtur RAST test), mund te jete teper efikas per te realizuar shmangien dhe kontrollimin e masave te duhura per femijet me probleme alergjike, si me poshte:

    Shmangia dhe Kontrolli i Masave per femijet me Alergji

    Heqja e tapeteve, perdorimi i mbulesave te ajrosura te krevatit, perdorja e veshmbathjeve te lara dhe te pastra, mbajtja e dritareve mbyllur naten dhe ne oret e para te mengjezit per ti mbrojtur femijet tuaj nga ekspozimi i alergeneve te ndryshem te jashtem. Gjithashtu ulja e prevalences se morrave te bimeve ne dhomen e gjumit te femijeve tuaj qe jane alergjik ndaj tyre dhe jane azmatik, do te jete teper efikas per mire funksionimin e pulmoneve te tyre dhe rezultati do te jete ulja e nevojes se perdorimit te medikamenteve per te trajtuar situatat acaruese dhe agravuese te tyre. Shmangia e alergeneve, ku mund te perfshijme irritues dhe aromerat e parfumeve, tymit te cigares e kolonjes, mund te jene gjithashtu nje ndihme me shume per femijet tuaj alergjik. Per fat te keq, perderisa viruset, vecanerisht rhinoviruset (shkaktaret kryesor te te ftohtit), jane stimulueset kryesor te azmes ne moshen feminore, dhe akoma nuk eshte gjetur nje menyre specifike praktike per te realizuar inaktivizimin e ketij virusi ose per te ulur penentrimin e tij ne traktin e siperm respirator, dhe duhet te theksohet fakti se jemi akoma te pafuqishem per te menjanuar ekspozimin ndaj viruseve. Megjithate, vaksinimi me vaksinen e gripit dhe agjentet e rinj te pershtatshem, qe jane tashme ne qarkullim dhe jane te sigurte per femijet, do te jene teper te rendesishem dhe te vyer per mire fuknsionimin dhe ruajtjen e standarteve normale te jetes se tyre. Ndryshimi i kohes do te jete ekstremisht shume provokuese per simptomat e azmes, sikurse jane dhe faktore te tjere sezonale si pershembull prezenca e pjalmit te luleve apo poleneve. Per fat te keq, ato jane teper te veshtira per tu shmangur dhe menjanuar. Planifikimi i daljeve jashte per te luajtur apo stervitjeve ne ambjente dhe periudha kohore ku prezenca e poleneve eshte minimale, sidomos gjate mbasditeve ose ne hyrje te mbremjeve, mund te jete teper efektive. Perdorimi i maskave gjate pastrimit te kopshtit, pastrimit te shtepise apo marrjes se pluhurave apo pislleqeve do ti ndihmojne shume femijet tuaj.

    Mjekimi
    Ne vazhdim, agjentet me te rinj te kohes per trajtimin sa me efikas dhe rezultativ te femijeve tuaj ne kontrollin e rhinitis dhe azmes:

    - Antihistaminiket jo-sedative ne forme likidi dhe ne formen e tabletave qe treten shpejt mund te jene teper te dobishem.
    - Sodium cromolyn, i perdorur si nje spraj ne rruge nazale, per te parandaluar simptomat nazale alergjike ka treguar nje efikasitet te pelqyeshem.
    - Kortikosteroid te inhaluar ne rruge nazale kane treguar gjithashtu nje permiresim te dukshem te inflamacioneve alergjike.
    - Nje antagonist leukotrien, nje klase e re ilacesh, eshte aprovuar per tu perdorur me sukses ne trajtimin e femijeve me azme, dhe eshte njekohesisht ne perdorim dhe ne forme cimcakezi. Agjente te tille mund te ulin ndjeshem simptomat e azmes dhe gjithashtu te permiresojne cilesine e jeteses.

    Per ta permbledhur, alergjite shkaktohen pjeserisht nga tendencat trashigimtare nga prinderit tek femijet e sapolindur, ose jane te lidhura me reaksionet zinxhir te shkaktuara nga substancat e pademshme te mjedisit rrethues (qe njihen me emrin alergen). Alergenet me te njohur jane polenet e dritherave, morrat e bimeve, pluhuri i shtepive, sporet kerpudhore te perhapura ne rruge ajrore dhe kafshet e braktisura rrugeve. Komplikacione serioze me nje kohezgjatje te madhe ne alergjite e femijeve jane problemet e sinuzitit dhe probleme kronike te vesheve si fluide ne veshin e brendshem (otitis media). Keto gjendje mund te kerkojne perdorimin e antibiotikeve, ne trajtimin e vesheve, dhe ndonjehere dhe nderhyrje ne tubin e degjimit per te realizuar nje ventilim sa me te mire te tyre.

    Duhet patur parasysh se perpjekjet e te dyve paleve si nga ana e mjekeve ashtu edhe e prinderve do te thonte nje pjesmarrje aktive dhe nje lufte te vazhdueshme per ti ardhur ne ndihme femijeve tuaj alergjik dhe azmatik. Cdo beteje kerkon sakrifica, dhe cdo sakrifice deshiron te kurorezohet ne rezultate pozitive per palen qe kerkon ndihme. Siguruesit paresor te ndihmes si mjeket e familjes dhe pediatrit, duhet te jene gjithmone koshient per ndryshimet ne fushen e shkences dhe menyrat me efektive te trajtimit te situatave te ndryshme alergjike, dhe te njohin, alergenet kryesor shkaktare te ketij problemi madhor te moshes feminore, qe ndonjehere nuk kursen as moshat adulte. Eshte nje sfide e veshtire, por qe eshte teper e rendesishme si per pacientet ashtu edhe per prinderit e tyre.

  12. #12

    Re: Trupi dhe Shendeti

    SEMUNDJET E ORGANEVE SEKSUALE

    Jane semundje ngjitese qe barten gjate merdhenieve seksuale.
    KOLPITIS-(infektimi i vagines)-ne ifektimin e vagines nuk marrine pjese vetem mikroorganizmat patogjen te femres por ndikon edhe dobesimi i rezistences se pergjitheshme.Profilaksa apo parandalimi e ketij pezmatimi qendron ne zbatimin e higjienes personale te organeve seksuale.

    SIFILISI-edhe kjo semundje bartet me mardhenie seksuale,por kjo semundje eshte edhe trasheguese.Gjate sherimit te pamjaftueshem kjo semundje mun te shkakton komplikacione kardiovaskulare,nervore dhe eshterore.

    GONOREA-eshte njera nga semundjet me te perhapura te organeve seksuale.Bartet nga personi ne person me kontakt seksual.Terapia me peniciline ka dhene rezulatate te mira por per nje periudhe te shkurter kohore.

    SIDA (aids)-semundja e shekullit.....

    ANTRAKSI-si infekton njerezit

    -Antraksi eshte virus vdekjeprures dhe veshtire per tu diagnozuar,majde ai ndonjher zbulohet shume vone,njeherit Antraksi konsiderohet si "arma me e persosur biologjike".Antraksi nje kohe te gjate njhet si semundje e kafsheve te fermave.Vektimat me te zakonshme deri me tani kane qene punonjsite e leshit ose ata te cilet jane perpjekur ta prodhojne ate ne menyre joprofesionale.Simptomet me te zakonshme verehen ne lekure gjate infektimit te lekures,por kjo forme nuk eshte aq vdekjeprurese nese zbulohet dhe mjekohet me kohe.Mirpo,bakteria qe shkakton antraksin mund te formoje spore,te cilat ne menyre infektuese jane me te rrezikshme.Aporet mund te mbijetojne duke qene te thata,te djegura ose te sperkarura.Ato vijne ne jete kur te kete nje vend te mire,te ngrohte dhe te laget,siq eshte brendia e hundes se njeriut.
    SIMPTOMAT E ANTRAKSIT-aerosoli i antraksit pasi te lirohet eshte pa ere,i padukshem dhe ka potencial te udhetoje shume milja para se te perhapet.Shpeshtesia e perhapjes te simptomave,mvaret nga doza e infektimit.Infeksioni fillon te duket si grip i thjeshte,ai zhvillohet ne menyre te shpejte dhe te ashper,duke perfshire pneumonine dhe meningitin.Per shkak te cmimit et lire per prodhimin e ketij virusi,shume shtete kane mundesi ta prodhojne antraksin si arme biologjike.Perdorimi dhe prodhimi i ketyre armeve eshte i ndaluar me Konventen Nderkombetare te Gjeneves.
    EFEKTET E ANTRAKSIT=nje nga semundjet me te vjetera te kafsheve,sporet e Antraksit mund te infektojne token(dheun) ose materiale tjera per disa vite.
    I THITHUR: sporet te thithura ne mushkeri shkaktojne pneumoni me hemorragji (gjakederdhje) dhe shkaterrim te qelizave te gjakut.Vdekja pason brenda disa diteve.
    INFEKTIMI I LEKURES: sporet hyjne ne carje,duke shkaktuar ndezje,dermim dhe ethe,me mundesi te helmimit fatal (te gjakut)
    I GELLTITUR: shkakton ulqere te barkut,zorreve dhe gangrene te shpretkes dhe melqise.
    RREGULLA E VAKSIMIT: kerkon tri injeksione te cilat merren dy jave ndaras,te percjella me injeksione qe merren 6,12 dhe 18 muaj.

    KANCERI-shkaku i formimit

    Nuk njihet shkaku themelore i formimit te kancerit malinj.Ka nga ata qe mendojne se ai vjen si rrjedhoje e disa kushteve te trasheguara te semundjes ose nga disa kushte te jashtme,si viruse dhe/ose e perdorimit te gjate te duhanit...Ne te vertet kanceri malinj nuk eshte i trashegueshem.Fakti qe te afermit tane mund te kene vuajtur nuk do te thote se ne jemi te dispozuar qe te kalojme te njejten semundje,as edhe ekspozimi per nje kohe te gjate i "helmit" te duhanit mund te denoje me kete semundje.Sidoqofte,asnje substance kancerogjene e vequar nuk mund te jete shkaku direkt i kancerit;mundesishte provokon forma malinje vetem shkakton ndryshime kimike ne mbrendesi te qelizave te trupit.,por disa here as ky nuk eshte shkaku i formimit te kancereve.Deri me sot shkencetaret kane identifikuar rreth 24 substanca kimike qe,ne kushte te veqanta,mund te provokojne kancerin ne trupin e njeriut.Kjo liste shtohet gjithnje me vazhdimin e kerkimeve qe behen dhe ajo p! ermbledh edhe mbeturinat industriale,tymin e makinave,helmeve te ndryshme industriale bujqesore dhe disa prej materialeve te ndertimit.Ne kete liste bejne pjese edhe rrezet djellore sidomos rrezet X dhe ato atomike.I njejti opinion eshte edhe per viruset,edhe pse shume kerkues ,tani per tani refuzojne qe te pranojne qe ato jane nje nder shkaqet e formimit te kancerit tek njeriu.Ne disa prej formave malinje,sudomos ata qe prekin gjiun,hormonet mund te jene nder faktoret e rastesishem.
    Si kurohet kanceri?---Menyrat me te perdorshme per kurimin e kancerit jane kirurgjia,rrezatimi dhe kemioterapia.Koheve te fundit eshte bere nje hap perpara ne kirurgji fale rrezeve laser,qe duke mundur te perdoren direkt ne menyre shume te sakte,parandalojne infektimin e qelizave te shendosha.Nje teknik tjeter e re eshte criochirurgia,qe perdore te ftohtin ne vend te bisturise,Kjo menyre operimi pengon gjithashtu rrrrjedhjen e gjakut duke reduktuar keshtu mundeine e perhapjes se kancerit ndermjet qarkullimit te gjakut.Ne te kaluaren jane bere shume eksperimente te ndryshme per te zbuluar ilaqin per sherimin e kancerit.Ne ditet e sotme vihen ne perdorim edhe metoda te ndryshme kompjuteristike per te ja arritur qellimit.Por edhe rezulltate e sotme nuk jane edhe aq te kenaqeshme,sidomos kur kanceri zbulohet ne fazat e voneshme te zhvillimit te tij...

  13. #13

    Re: Trupi dhe Shendeti

    FRUTAT PER SHENDETIN TONE

    =RRUSHI=permban sasi te konsiderueshme sheqeri,kripera te kalciumit,hekur,vitamina B dhe C etj...Lengu i rrushit eshte ilaq efikas te semundej e melqise dhe fshikezes biliare,semundjeve te zemres,veshkeve,mushkerive dhe hemorroideve(majasili).Rrushi me tej perdoret me efekt te dukshem edhe nga ata qe kane vuajtur nga pleuriti (kallja e pelhures se mushjerive).
    =HURMA=ne mjekesin popullore perdoren pothuajse te gjitha pjeset e bimes,frutat,gjethet,deget,rrenjet etj.Ne vendet arabe eshte ushqim kryesor,i cili shuan urine per shkak te perberjes se celulozes.Fruta e hurmes edhe e shijshme dhe pelqehet nga te gjithe,perdoret e thate,pergaditet reqel.marmallat dhe embelsira te ndryshme.Hurmat kane gjetur perdorim te mire kunder anemise,te semundjet e aparatit tretes,te cilat shoqerohen me diarre (jashteqitje e shpesht).Me mjafte sukses perdoret te semundjet e melqise,zemres,syrin dhe Sistemit Nervor.
    =SHEGA=perdoret ne gjendje te fresket si dhe e ruajtur,me te pergaditet leng dhe shurup i cilesise se mire.Ky leng permban sheqer,vitamine C etj.Lengu i sheges shuan etjen,nxite oreksin dhe permisone tretjen ushqimore.Me sukses perdoret ne semundjet e stomakut dhe te zorreve,eshte freskues dhe menjanon toksinat (helmet) e organizmit.Lengu i shegut i jep freski mendimit te njeriut per shkak te efektit ne Sisitemin Nervor,gjithashtu lengu i shegut perdoret edhe per heqjen e njollave dhe rrudhave te fytyres.
    =FIKU=eshte nje frut i kendshem dhe i ushqyeshem.Permban shume karbohidrate,albumina,yndyra etj.Perdoret i fresket,i thare dhe i perpunuar ne produkte te ndryshme si:mormollate,reqel,pekmez etj.Rekomandohet te perdoret nga personat e dobesuar,nga anemiket dhe nga ata qe ndiejne shume te ftohte,ngase i japin organizmit force dhe nxehtesi.Nuk keshillohet te perdoret nga ata qe vuajne nga semundja e sheqerit.Me sukses perdoret te hemorroidet,dhembjet reumatike,zvoglon sasine e kolesterolit ne gjak,parapengon renien e flokeve,menjanon eren e rend te gojes,pastron mushkerite nga kelbaza.
    =ULLIRI=gjethet e ullirit dhe levoret e degeve kane veti rrudhese,tonike dhe antiseptike (kunder temperatures se larte te trupit),pakesojne sasine e sheqerit ne gjak.

    PERIMET NE SHENDETIN TONE

    -Sot ne bote njihen dhe kultivohen afro 120 lloje perimesh.Ne jeten e njriut perimet luajn rol shume te rendesishem jo vetem si ushqim,por edhe si ilaq shume efikas ndaj shume semundjeve nga se ato permbajne mbi gjysmen e elementeve te njohura kimike.
    Nga perimet e shumta,qe kultivohen ne bote,po i ceki vetem disa te cilat ne me se shumti i praktikojme.
    ==QEPA (Allium cepa)-Eshte nga perimet qe me se shumti shfrytezohet ne kuzhinat tona. Qepa stimulon tretjen,duke aktivizuar tajitjen e lengut te lukthit.Efekt ka te verdheza(hepatiti),ngrit potencen,rregullon tretjen,jep fuqi organizmit te dobesuar dhe te rraskapitur,sforcon mishin e dhembeve etj.

    ==HUDRA(Allum sativum)-Permban kripera te kalciumit sulfurit dhe hekurit.Eshte efikase kunder bakterieve dhe viruseve,sidomos ndaj tifos se zorreve,difterise,koleres,influences dhe kepurdhave.Lengu i hudres eshte mjet shume i shkelqyer dizenfektues te apceset,plaget dhe diegiet e lekures se dhe shpejton rritjen e qimeve te flokeve.Eshte shume interesante dhe hudra ruan vetite e saja edhe pas zierjes.

    ==LAKRA(Brassica oleraca)-Eshte shume e pasur me aminoacide,sheqer,materie azotike,vitamine B-1 ,B-2 dhe me vitamine C.Lakra permban substanca te cilat kan veprim baktericide( qe zhduk-asgjeson bakteriet)

    ==PATATJA(Solanum tuberosum)-Nga perberaja i ngjan bukes,ndonese nga perberja e vitaminave dhe kriprave minerale i perngjajne perimeve.Patatja permban sasi te medha te kaliumit si element vital per organizmin e njeriut.

    ==DOMATJA--Eshte nga perimet e pasura me vitamine dhe perdoret ne gjendje te fresket dhe te konservuar.Lengu i fresket i domates preferohet te semundjet inflamatore te lukthit,sforcon organizmin.sjton oreksin,ripertrin qelizat e lekures,andaj femrat me sukses e perdorin si mjet kozmetik.Meqe permban vitamina dhe mjaft kalcium eshte i preferuar te femijet dhe pleqet.

    ==SPECI--Eshte nder perimet elementare me te perdorura ne kuzhinat tona.Speci djeges permban subctancen e quajtur kapasicine,e cila e shton oreksin ngase aktivizon tajitjen e lengut te lukthit.Me efikas eshte qe speci te perdoret ne fore sallate sesa i pjekur nga se humbet vitamina C.

    ==KARROTA (Daucus carota)-Eshte perim i pazevendesueshem per shendetin e njeriut.Lengu ditor i karrotes ne sasi prej 50-150 gr. eshte ilaq efikas te reuma dhe gihiti(sasi e rritur e thartines urike ne gjak)
    -nese vuani nga anemite(pagjaksia) karrota ne periudhe rekorde e rregullon [paqyren e gjakut
    -rregullon tretjen ne lukth,duke aktivizuar qelizat parietale te tij,e njeherit rrit peristaltiken e zorreve,por njeherit eshte efikas te diarrea(shkuarja e barkut)
    -sherbehumi me karrote nese vuani nga semundjet e fshikes biliare,tamthit dhe melqise,ngase rregullon tajitjen e tamthit.

  14. #14

    Re: Trupi dhe Shendeti

    MBROJTJA NGA DIELI
    -Dielli emeton njė spektėr tė gjėrė tė rrezeve.Nė vecanti tė dėmshme janė rrezet ultraviolete,tė cilat mund tė jenė edhe kancerogjene.Natyrisht se ka edhe anė pozitive tė rrezeve tė diellit.Anė pozitive e rrezeve tė diellit nė lėkurė ėshtė se provitamina D,qė ndodhet nė lėkurė,nėn ndikimin e rrezeve tė diellit shėndrrohet nė vitaminė D,e cila ėshtė e patjetėrsueshme pėr rritje dhe mungesa e sė cilės shkakton rahitisin.(sėm.e eshtrave)Megjithkėtė duhet tė jemi tė kujdesshėm gjatė rrezitjes.Posaqėrisht tė rrezikuar nga rrezet e diellit janė femijėt,sepse ata kanė lėkurė mė tė hollė dhe me mė pakė pigmente.Edhe nė ujė jemi tė rrezikuar,ngase ėshtė interesante se rrezet e diellit reflektohen nga sipėrfaqja e ujit,borės,xhamit dhe me kėto e zmadhojnė efektin e vet.
    rreziku prej orės 11-17 = Veprimi tejet i dėmshėm i rrezeve tė diellit ėshtė prej orės 11-17,mirpo pasi qė shpesh ėshtė e pamundur ti shmangemi tė gjithė asaj nė kėtė kohė,preferohet qė pėr cdo ditė tė pėrdoren krema pėr mbrojtje tė plotė.
    -Pasi qė verės ajri ėshtė i nxehtė,ajo sė bashku me rrezet e diellit e merr ujin rrezervė nga lėkura.Prandaj lėkura gjithmon ėshtė e etshme pėr lėngje,ngase dehidrohet,tkurret dhe shkakton ndjenjė tė pakėndėshme madje edhe dhembje a djegie.Keni parasysh kėtė edhe konsumoni mjaft lėngje duke filluat qė nga mėngjesi.Madje edhe alergjia nė diell mund t'ju ndodh! Ajo leht njifet prej puqėrrave tė kuqe nėpėr trup,nė veqanti nė qafė,e sidomos tek fėmijėt.Ndjenja qė krijohet gjatė alergjisė ėshtė;ndjegia e pakėndėshme nė lėkurė,rreth qafės,duarve,kofshave apo pjesėve tė eksponuara nė diell.Kėsaj mund ti shmangeni edhe nėse vazhdoni tė qėndroni nė diell duke konsumuar ushqim tė shėndetshėm,shumė pemė dhe perime qė pėrmbajnė mjaftė vitamine,dhe kohė pas kohe ėshtė mirė tė merrni edhe kalcium me ujė.

    GJAKU-roli i tij

    -Gjaku eshte ind i lenget i cili me qarkullimin e vet te panderprere siguron lidhjen humorale ne mes te organeve te organizmit tone.Qarkullimi i gjakut ne sistemin e eneve te gjakut eshte mundesuar me punen e drejt dhe punen ritmike te zemres,integritetin dhe elasticitetin e eneve te gjakut.Roli kryasore i gjakut eshte t'ua mundesoje jeten qelizave,njesive themelore,anatomike dhe funkisonale te oragnizmit tone.
    Vellimi-Vellimi i gjithembarshem i gjakut te njeriut te rritur me pesh 70kg perafersishte arrine 5 litra.Nese njeriu eshte i trash,vellimi i gjakut eshte me i vogel,sepse ind vjamor ka fare pak ne enet e gjakut.Rritja e vellimit te gjakut (deri 30%) manifestohet gjate shtatzanise,edhe kjo ne tre muajt e fundit.Kjo rritje me te vertet kontribone qe lehona ti perballoje mire edhe humbjes se madhe te gjakut gjate lindjes.Nese humbja e gjakut eshte me e madhe se sa 30%,e sasise se tersishme te gajkut,atehere paraqiten simptomat e "shokut" psthemorragjike.
    -Gjaku pra ka ngjyre te kuqe ne te cilin notpjne qelizat e gjakut.Pamja e gjakut nvaret prej perqindjes se oksigjenit d.m.tm sasise se oksigjenit (HEMOGLOBINES),qe eshte e vendosur ne qelizat e kuqe.
    Peberja-gjaku ndahet ne dy pjese perberese te vetalazmen e gjakut dhe qelizat e gjakut.-Plazma e gjakut perben pjesen e lenget te gjakut.
    Qelizat e gjakut-Ekzistojne disa tri lloje te qelizave:
    ERITROCITET-(qelizat e kuqe)-paraqesin numrin me te madh te qelizave ne organizem.Numri i tyre eshte me i madh te meshkujt por numri i tyre mund te ndryshoje edhe ne kushte fiziologjike (rritja e punes muskulore,jeta ne lartesi te medha,klima etj)nderkaq ndikim me ta madh ka mosha e organizmit.
    funksioni-me i rendesishme i qelizave te kuqe te organizmit eshte se bejne bartjen e oksigjenit prej mushkerive e deri ne inde,dhe bartjen e karbondioksidit pj indeve ne mushkeri.(hemoglobina)
    LEUKOCITET-apo qelizat e bardha te organizmit,ndahen ne grupe te ndryshme te cilat ne menyra te caktuar marrin pjese ne mbrojtjen e organizmit.Deri te rritja e numrit te Leukociteve mund te vie ( ne kushte fiziologjike:gjat puneve te renda fizike,gjate shtatzanise etj.Leukocotet ne gjak jetojne 3-5 dite.
    TROMBOCITET-apo pllakezat e gjakut,jane elementet me te imta te gjakut.Jeta e tyre eshte 4-8 dite.Ne organizem kane role shume te rendesishme,prej te cilave me i rendesishmi eshte roli ne pengimin e gjakederdhjes pas lendimit.
    GRUPET E GJAKUT-kemi kater grupe:AB,A,B dhe 0.
    Persona qe i perkasine grupit AB-mund te pranojne gjakun e te gjitha grupeve,dhe te i japin vetem grupit te vet.
    Pesonat qe i perkasin grupit O mund ti japin gjak te gjitheve grupeve te tjera.
    Personat qe i perkasin grupeve A dhe B mund te pranojne gjakun e grupit te vet dhe te grupit O,kurse i japin gjak grupit te vet dhe grupit AB.

    DHEMBJA E KOKES

    Migrena eshte nje nder format me te perhapura te dhimbjes se kokes dhe ne 50% te rasteve keto pesona jane femra.Perveq dhembjeve te kokes te "ndara" meshkujve dhe femrave (migrena dhe cefalea tensive),grate kane te bejne edhe me nje sere cefaleshe tipike femrore te lidhura me luhatjen hormonale.Me fakte dhimbja e kokes mund te prezentohet.
    ~~menjeher para,gjate dhe pas menstruacioneve;
    ~~ne shtatzani;
    ~~ne menopauze,ne rast se ndiqet nje terapi hormonale zevendesuese
    MIGRENA-perbene 16% te cefaleve paresore,d.m.th,te atyre qe nuk jane te shkaktuara ne prezence te semunjdeve te tjera.Manifestohet me nje dhimbje te forte e pulesuese qe godet vetem gjysmen e kokes.Ka gjithashtu edhe simptoma te tjera,se:
    =shqetesim nga drita dhe zhurmat;
    =te perziera e te vjella;
    =irritueshmeri dhe nervozizem
    -Dhimbja e provokuar nga migrena lehtesohet me aktivitetin fizik.Sulmet e saj jane pak a shume te shpeshta dhe mund te zgjasin nga pak ore ne disa dite rresht.
    ZGJIDHJET-per format me te lehta te migrenes,qe manifestohet me shqetesime jo te forta mund te perdorim analgjetike,ilaqe kunder dhumbjeve qe ndonjeher permbajne edhe veprues aktive kunder te perzierit e te vjellit,tipike te krizave te migrenes.Ne situata me serioze mund te pedoren Triptanet,te cilat jane efikase nje ore pas marrjes dhe veprimi i tyre mund te shtrihet deri ne 12 ore.Keshillohet te merren jo me pare se te kete filluar kriza.--Migrena eshte veqenarishte e lidhur me femrat,por jo te cdo moshe.Ne fakt preferimi i saj per femrat fillon me pubertetin,pra kur ne organisem fillojne te qerkullojne hormonet seksuale femerore.Ekzistojne forma te migrenes qe shafaqen eksluzivisht:gjate shtatzanise,gjate menstruacioneve,nese femra merr ilaqe me baze estrogenesh (hormon femerore).Migrena mund te beje pjese edhe ne simptoma te ndryshme (tension ne gjoks,dhimbje barku,irritueshmeri,nervozizem).
    NE KONTROLL-nese shqetesimet jane te lehta,per te kuruar migrenen menstruale mund te jene te mjaftueshem ilaqet kunder dhimbjes,si paracetamoli,ibrufeni.Nese perkundrazi,dhimbja eshte e forte (dhe sidomos nese shfaqet vashdimisht ne fillim te menstruacioneve) duhet te ndjekim nje kure parandaluese te bazuar ne marrjen e disa farmaceutikeve duke filluar qe ne 2-3 ditet qe paraprijne fillimin e fliksit deri ne perfundim te ciklit.Mes ilaqeve te perdorura per kete qellim jane;
    =antidepresivet me doza te uleta (te dobishme per sindromen paramenstruale);
    =betabllokuesit dhe kalcinoantagonistet (qe regullojne tonin e eneve te gjakut);
    =magnezi (nivelet e te cilit ulen ne kete vaze te ciklit menstrual);
    -Keta faramceutike duhen perdorur ekskluzivisht nen kontrollin mjekesore.

  15. #15

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Ē'ĖSHTĖ GRIPI I SHPENDĖVE

    -Gripi i shpendėve eshte sėmundje ngjitėse e shkaktuar nga virusi u tipit A (H5N1).Gripi i shpendėve dallon nga gripi i zakonshėm vetėm pėr nga intensiteti mė i madh i simptomave.

    -PERIUDHA E INKUBACIONIT-1-4 dite,zakonisht 3-7 dite.

    -BURIMI I SĖMUNDJES-Shpendet (pulat,patat,bibat,thellenzat,lejleket),derrat.

    -A PĖRHAPET LEHTĖ VIRUSI PREJ SHPENDĖVE NĖ NJERĖZ? JO-Deri mė tani janė regjistruar mė shumė se 100 raste te njerėzit.Ky ėshtė numėr i vogėl nė krahasim me numrin e madh tė zogjėve tė prekur.

    -SI BARTET GRIPI I SHPENDĖVE TE NJERĖZIT? *gripi i shpendeve perhapet prej shpendeve te semura ne njeriun permes kontaktit direkt apo indirekt. *ju mund te semureni nese keni kontakt me shpendet e semura (manipulimi me duar,rjepja,puna ne ferme,etj). *nese struktura gjenetike e virusit nderron (peson mutacion gjenetik) atehere perhapja e gripit behet permes ajrit prej nje personi ne tjetrin me nje shpejtesi te madhe.

    -SHENJAT KLINIKE Personi i semure nga gripi i shpendeve ka keto shenja dhe simptoma: temperature te lartė,ethe,kokėdhembje,kollė,dhembje nė muskuj,lodhje,lotim,konjuktivit dhe tharje te fytit,por mund te shfaqet edhe mundim,vjellje dhe diarre. Semundja mund tė pėrfundoj edhe me vdekje nė rast tė komplikimeve.

    -CKA DUHET TĖ BĖJĖ UNĖ NĖSE KAM NDONJĖ PREJ KĖTYRE SIMPTOMAVE? Te shumė njerėz shfaqen infeksione te rrugeve te frymemarrjes pėrditė dhe besueshmėria qė simptomat tuaja te jene te gripit shpendeve eshte shume e vogel.Por nese keni ndonje nga simptomat e lartepermendura,duhet te kerkoni keshillat e mjekut menjeher.Por mbani mend se simptomat tuaja ka shume pak gjasa qe te jene te shkaktuara nga gripi i shpendeve.

    -KUSH JANĖ MĖ TĖ RREZIKUAR NGA GRIPI I SHPENDEVE? Te gjithe ata qe jane te kontakt me shpendet e infektuara,por me se shumti femijet,per shkak te kontaktit te mundshem me shpendet dhe jashteqitjet e tyre.

    -DIAGNOSTIFIKIMI I SĖMUNJDES Ne rastet e para te dyshimta te semundejes duhet te behen testet laboratorike per identifikimin e virusit te gripit te shpendeve H5N1.Ne rast te epidemise/pandemise mjeket mund te diagnostikojne semundejn baze te shenjave dhe simptomave klinike.

    -PARANDALIMI I SĖMUNJDES Aktualisht nuk eshte perfituar akoma vaksina kunder gripit te shpendeve.Humumtimet intenzive jane duke u bere ne shume laboratore te botes.Por,rekomandohet vaksinimi kunder gripit te zakonshem per t'u mbrojtur ne cdo sezone dimri.Vaksina u jepet personave te moshuar mbi 65 vjet si dhe personave me semundje kronike (te zemres,mushkrive apo veshkave ),personave me diabet,personave me sistem imunologjik jofunksional,formave te renda te anemive,shtatzenave pas muajit tė tretė t♪7 shtatzanisė.

    -SI DUHET TĖ MBROHEMI? DUHET T'I: *shmangemi kontaktit direkt me shpendet shtegtare; *shmangemi prekjes direkte te shpendeve te ngordhura,te semura,ose siperfaqeve te kontaminuara pa mjete mbrojtese. *nese shihni ndonje shpende te ngordhur mos e prekni me dore *pas kontaktit me shpendet duhet ti lani duart me sapun *virusi eshte i ndjeshem ne detergjente dhe ne dezinfektues,lehte inaktivizohet me nxemje dhe tharje *shtepia e kontaminuar mund te jete komplet e paster nese dezinfektohet

    A JEMI TĖ SIGURT TĖ KONSUMOJMĖ MISHIN E PULĖS,VEZĖT DHE SHPENDĖVE TJERA SHTĖPIAKE ? Po. Por tė gjitha ushqimet nga shpendėt shtepiake duke i llogaritur edhe vezėt duhet tė zihen mire nė temperaturė mbi 70 *C.KJo temperaturė e shkaterron virusin.

    A MUND TA MARRĖ VIRUSIN PĖRMES AJRIT TĖ KONDICIONUAR NĖ HOTELE APO VENDE TĖ TJERA? Aktualisht nuk ka dėshmi se gripi i shpendeve perhapet pėrmes sistemit te ajrit tė kondicionimit tė ajrit.

    KĖSHILLA TĖ MIRA HIGJIENIKE TĖ REKOMANDUARA PĖR TĖ SHMANGUR PĖRHAPJEN E VIRUSIT PĖRMES USHQIMIT: *Ndajeni mishin e pazier prej ushimit te zier apo te gatshem per ngrenie per te shmangur kontaminimin:te mos perdoret thika e njejte.Mos i perdor te dy llojet e mishiy,atij te gjalle dhe atij tė zier pa pastruar duert ndermjet perdorimit te tyre dhe mos e kthe mishin e zier ne enen apo siperfaqen ne te cilen ka qene para zierjes.Mos pėrdor vezėt e gjalla apo gjysmė tė ziera ne pergaditjen e ushqimit,i cili nuk do tė piqet/zihet. *Pas manipulimit me shpendet e semura dhe produkteve te tyre,pastroni mire me sapun duart,siperfaqet dhe enėt qė kanė qenė nė kontakt me mishin e gjallė. *Zijeni mirė mishin e shpendėve nė temperaturė mbi 70*C.

  16. #16

    Re: Trupi dhe Shendeti

    ALKOOLI --PASOJAT E TIJ
    Alkooliste quhen ata individ,te cilet perdorin tej mase dhe rregullishte pijet alkoolike,qe jane te varur prej tyre ne nje shkalle te tille,sa qe manifestojne crregullime te theksuar mendore,fizike dhe ne mardheniet me njerezit tjere.Resorbimi i alkoolit praktikishte fillon ne goje,por me se tepermi ne lukth.Shkencetaret amerikane konfirmoje se qelizat e organizmit te njeriut,fiziologjikishte nuk jane te pergaditura per duhan dhe alkool.
    Demet e alkoolit ne organizem--Alkooli duke depertuar ne organizem nga goja,se pari demton buzet,gjuhen dhe fytin duke shkaktuar inflamime gjegjese te organeve te permendura.Alkooli gjithashtu zgjeron enet e gjakut ne zgavren e barkut,te organeve te brendeshme dhe lekures.Me se tepermi demton qelizat nervore,crregulon metabolizmin e tyre dhe si rrezultat eshte degjenerimi i tyre.
    "alkooli i dhuron shoqerise anetar margjinal,vagabonde,psikopate antisocial,ndersa pjesemarrja e tyre ne aktivitetin kriminal eshte tejet e impozante"
    Alkoolistet ne gjendje te dehur,zbulojne gjerat profesionale intime,sekrete ushtarake dhe diplomatike,kane aftesi te pakufizuar,por te gjitha ngecin vetem ne premtime.Ne fund mund te themi se alkooli nuk krijon gjeni,perkundrazi shkaterron gjenit.Familja e alkoolokut perngjane ne teater,ku paraqiten vetem tragjedite.

    FLUORI-DHĖMBĖ TĖ SHĖNDETSHĖM

    Fluori nė shumė mėnyra parandalon kariesin i cili demineralizon indin e dhėmbit.Fluori jo vetėm qė e parandalon demineralizimin,por edhe aktivizon remineralizimin,pra depozitimin e mineraleve tė reja nė dhėmbė.Nė kėtė mėnyrė kariesi nė stadin mė fillestar mund qė tė shėrohet nė sajė tė ndikimit tė kėtij bari.Fluori e bėn dhėmbin mė tė fortė dhe rezistent ndaj bakterieve,tė cilat shkatėrrojnė dhėmbin duke zbėrthyer karbohidratet dhe duke rritur vlerat e acideve tė ndryshme nė gojė.Sasi e konsiderueshme e fluorit gjendet edhe nė ujin e pijshėm.Mėnyra mė e mirė pėr dhėnien e fluorit tek fėmijėt ėshtė ajo me tableta.Nė kėte mėnyrė kariesi reduktohet me 80 %.

    MJALTI NGA KENDVESHTRIMI MJEKESOR

    Per te bere nje kilogram mjalt bletes i duhet te pershkoj 360-460 mije km laregesi.Kjo largesi eshte per 11 here me e gjate se gjatesia e ekuatorit te rruzullit tokesor.Mrekulli te veqant paraqesin prizmat gjashtekendeshe te hojeve (nje matematike e larte).Mjalti permbane 14-20% uje,sheqer,materie azotike vitamina etj,,,,
    Sipas hulumtimeve shkencore-biokimike,eshte vertetuar se mjalti permban keto elemente,te cilat jane te domosdoshme per organizmin:
    Aluminiumin:---ne organizem luan rol si antiinflamtor ne mukozen e lukthit dhe te zorreve.
    Bizmuti:---sherben si ilaq i fuqishem kunder sifilisit
    Hekuri:---i sili ne 1kg mjalt gjendet ne sasi prej 11.05 mg,eshte i domosdoshem ne enzimet e frymemarrjes se qelizave te organizmit.
    Ari---ka rendesi kunder infeksioneve ne organizem
    Kaliumi---sherben ne organizem si perberes dhe lidhes i albumineve dhe te glikogjenit.
    Kalciumi---pa pranin e te cilit eshte e pamundur zhvillimi i organizmit,akzistimi i botes bimore dhe shtazore.
    Natrium----Mungesa e natriumit shkakton dobesim te muskujve ne organizem,rraskapitje,humbje oreksi,etje,vjellje dhe pengesa ne funksionimin e veshkeve etj.....
    Mjalti si ilaq perdoret te keto semundje:
    -semundjet e lekures
    -semundjet e organeve te tretjes
    -semundjet e melqise
    -semundjet e veshkeve
    -semundjet e zemres
    -semunjdet e sistemit nervor
    -semundjet e syrit
    -semundjet gjenitale femerore
    -semunjdet e organeve te frymemarrjes dhe semundjet elergjike.

  17. #17

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Mjeku: Popullata shqiptare pak e informuar per perdorimin e kontraceptiveve...

    Sa te informuara jane femrat shqiptare per kontracepsionin?

    Grate shqiptare jane minimalisht pak te informuara per kontracepsionin sepse perqindja e grave qe bejne aborte eshte shume e larte, nje nder popullsite me te larta ne te gjithe Evropen per numer lindjesh dhe numer abortesh dhe raporti tashme eshte ndryshuar, eshte ne favor te aborteve dhe jo ne favor te lindjeve, kjo do te thote qe te gjitha menyrat e mbrojtjes nga nje shtatzani e padeshiruar jane jo mire te njohura nga popullata shqiptare ne pergjithsi, dhe ne menyre te vecante pastaj nga grate te cilat duhet ti perdorin keto mjete komntraceptive. Popullata me e pambrojtur dhe me e pasigurt ne kete pjese eshte mosha studentore e cila hyn ne raportet e para seksuale pa ditur qe ka nje shtatzani nga prapa dhe pa ditur dhe pjesen tjeter qe ka dhe menyra mbrojtjeje te cilat i garantojne nje jete seksuale te qete normale dhe pa probleme te kesaj natyre qe ne fakt behen pastaj edhe burim problemesh te mevonshme per kete kontigjent popullate qe ne nje fare menyre gjen nje zgjidhje sepse ben abortin. Por pasojat e abortit jane psikologjike, sociale, dhe pastaj jane pasojat mjekesore te tij qe jane realisht goxha te rendesishme per shendetin riprodhues dhe per shendetin specifik te gruas ne pergjithesi.


    Sa i nevojshem eshte perdorimi i kontraceptiveve?

    Nevoja e kontracepsionit eshte nevoje qe ka lindur kryesisht nga moshat e reja, moshat e riprodhimit, te cilat per te shmangur nje intervent, nje nderhyrje sic eshte aborti zgjedhin nje menyre qe eshte pak e demshme dhe e sigurt nga nje shtatzani e padeshiruar, deri ne momentin qe cifti do te doje te planifikoje nje shtatzani.


    Sipas jush a e shikoni te domosdoshem informimin e popullates ne nje moshe te re?

    Qe mbas vitit 93 informacioni tek ne jepet qe ne klasen e tete dhe pastaj vazhdon ne te mesme, te pakten teorikisht nga programet qe ka Ministria e Arsimit dhe ne pergjithsi ajo e Shendetesise. Problemi eshte se kjo edukate nuk behet realisht. Mesuesit qe bejne edukaten seksuale ne shkolla pergjithsisht nuk flasin sepse raporti midis nxenesve dhe mesuesve eshte pak i sikletdhem ne shqiperi per kete teme, eshte pjese mentaliteti e jona keshtu qe detyrimisht eshte totalisht e paformuar,
    Problemi tjeter nuk eshte vetem shkolla por edhe familja, keshtu qe qofte vajzat, qofte djemte orientimet paraprake qe duhet te marrin ne familje nuk i marrin , keshtu qe ne momentin e pare kur fillon jeta aktive ndodhen perballe kujdo prej te cilit mund te informohen dhe detyrimisht informohen gabim, dhe ndodhen ne nje situate qe i con keto te rinj apo te reja drejt aborteve.

    Cila eshte mosha e rekomanduar per perdorimin e kontraceptiveve?

    Me moshe kontraceptivi duhet te fillohet qe me kryerjen e marredhenieve te para seksuale deri ne momentin qe cifti do te kete nje shtatzani. Rekomandohet qe deri ne 35 vjec eshte nje menyre mbrojtese e sigurt ne 99 per qind te rasteve, eshte nje perqindje shume e ulet deshtimi qe mund te kene kontracepti vet, me teper eshte teorike se e verifikuar praktikisht.

    Kur eshte mire te perdoren kontraceptivet?

    Per partnerin e rregullut do te ishte mire te perdoren. Ne rastet kur nuk ka partner fiks do te gjendet nje menyre tjeter kontraceptivi. Psh ne kete rast, nje menyre mbrojtjeje eshte prezervativi qe behet i domosdoshem per dy arsye: e para per te parandaluar shtatzanine e padeshiruar dhe e dyta per te parandaluar semundjet seksualisht te transmetuara sic eshte sida dhe gjithe infeksionet e tjera, sepse nje partner jo fiks do te thote, nje partner qe nuk e njeh mire dhe detyrimisht propabiliteti i te dyja paleve per te marre dicka te kesaj natyre eshte goxha i larte.

    Avantazhet dhe disavantazhet e kontraceptiveve?

    Kryesorja eshte parandalimi i nje shtatzani te padeshiruar, pra ideja e prodhimit te kontraceptiveve ka qene pikerisht kjo. Nga momenti i prodhimit te tyre kane kaluar 50 vjet dhe vazhdojne te prodhohen preparate te rinj sepse eshte pare qe pervec shtatzanise se padeshiruar kontraceptivet stabilizojne ciklin tek nje grua shume mire dhe ulin dhimbjet gjate menstruacioneve ne menyre perfekte, ulin humbjen e gjakut gjate menstruacioneve qe eshte nje konponent i rendesishem per ato gra qe e kane dhe I drejtohen shpeshhere maternitetit per kete gje, njekohesisht grate qe perdorin kontraceptive jane te mbrojtura nga formimi e kisteve ne veze, nga kanceri i mitres dhe i vezoreve edhe pese vjet pas nderprerjes se tyre qe jane faktore pozitiv ne kuadrin e perdorimit te kontraceptiveve, kjo behet kryesisht per kontraceptivet oral ato qe merren nga goja, qe jane kokrra 21 ditore, sepse prezervativi dhe sterileja nuk eshte se te mbrojne ne kete pjese

    Kontraceptivet kane teorikisht dhe praktikisht efekte anesore me pak se nje shtatzani e padeshiruar , qe do te thote se nese kontraceptivet shkaktojne probleme ne enet e gjakut, kjo eshte e barasvlefshme me ate qe shkakton shtatzania e padeshiruar, ne pergjithsi shtatzania crregullon gjithe enet e gjakut keshtu qe perqindja e rrezikut eshte e njejte per te dy rastet. Problemi tjeter eshte se pas moshes 35 vjec perben rrezikshmeri te grate qe pine duhan sepse favorizojne ne radhe te pare problemet e zemres. Nuk eshte se i nxisin kontraceptivet por i favorizojne, prandaj dhe konsiderohet per grate qe pine duhan, sepse tek keto gra propabiliteti qe enet e gjakur, e kryesisht zemra te jete e demtuar eshte me e larte ndaj dhe kontraceptivet i favorizojne ne keto mosha problemet e zemres, dhe ne kete pike sot situate ka ndryshuar, jane prodhuar kontraceptive me doza minimale shume te ulta qe favorizojne perdorimin e tyre edhe pas 35 vjetesh sepse kane cilesine e medikamentit shume te larte. Kjo ka bere qe ne pergjithesi te vazhdoje perdorimi i kontraceptiveve, dhe grate qe i perdorin ne fakt krijojne nje komoditet absolut, edhe kur i thua ta nderpresin vazhdojne ta marrin sepse eshte nje zgjidhje shume e mire e nje komoditet absolut per to.

    Nje problem qe eshte diskutuar shume ka qene kanceri i gjirit dhe kontraceptivet. Pergjithsisht eshte pare qe kontra nuk shkaktojne kancer gjiri , problemi i kancerit te gjirit per grate e gjithe Evropes Perendimore qe kontrollohen rregullisht eshte se marrja e kontraceptiveve e detyron gruan te kontrollohet me shpesh dhe me rregullisht, midis vizitave te tjera eshte edhe vizita e gjitrit.

    ...Eshte bere edhe nje konference per kancerin e gjirit tek grate shqiptare…
    Po..ajo eshte nje pjese qe ka te beje me sensibilizimin e popullates femerore kryesisht per kancerin e gjirit sepse verehet qe ne fatkeqsisht e kapim kancerin e gjirit ne stade te avancuara gje qe eshte deficit i sherbimit shendetesor, gjithe tendenca eshte te kapet heret, po u kap heret eshte totalisht i shpetueshem ne jemi ne nje situate qe e kapim ne stade te avancuara gjithmone. Praktikisht te ne informimi eshte shume i paket, nese gruaja mesohet te bej nje vet egzaminim duke prekur gjirin mund ta parandaloje rrezikun. Pastaj pas moshes 40 vjec duhet bere rregullisht nje vizite nje here ne vit per te kuptuara nese gruaja ka ndonje gje apo jo. Gjera qe tek ne nuk ndodhin sepse nuk ka kulture shendetesore...

    ...Por per sa i perket kontraceptiveve problemi eshte i zgjidhur, kontraceptivet nuk japin kancer por duke rritur mundesine e diagnostifikimit evidentohen me heret patologjite qe mund te kete gjiri.


    Sa i sensibilizuar eshte opinioni per planifikimin familjar?

    Eshte nje situate qe ka ndryshuar ne krahasim me vitet para 90, atehere nuk ekzistonte asgje eshte ecur, por me nje ritem realisht te ngadalte. Popullata me e defavorizuar nga kjo pune eshte popullata me e varfer, ato lindin me shume, ato kane me pak mundesi ekonomike per ti mbajtur, ato bejne me shume aborte, eshte nje popullate me te cilen nga pikpamja e afrimit te sherbimeve te planifikimit familjar nuk eshte se perfiton, detyrimisht perben grupin qe ne shoqerine shqiptare punohet me pak. Kjo pastaj krijon situaten kur shtatzanite vijne njera pas tjeters nderkohe qe propabiliteti i rreziqeve per nenen eshte me i larte. Sa me shume te linde nje grua, aq me e shume i shtohen problemet shendetesore qe sjell shtatzania me vete. Nderkohe qe mund te siguronte nje shtatzani kur ta donte dhe nje numer te planifikuar femijesh. Kjo pjese eshte ende e pabere ashtu si duhet

    A i ploteson nevojat me preparate mbrojtes tregu shqiptar?

    Tendenca e shumices se preparative qe kane hyre ne shqiperi kane qene preparate te nje gjenerate me perpara kuptohet qe kane kosto me te lire dhe eshte nje teknologji qe avancon me ritme te shpejta. Gjithsesi tregu shqiptar i ploteson nevojat dhe siguron nje mbrojtje te larte per parandalimin e shtatzanive te padeshiruara.



    Sa te rrezikshem jane aborted? A keni patur ndonje rast vdekjeje?

    Vdekje nga aborted nuk ka patur por gjate punes ka patur carje mitre, qe detyron te cahet barku. Dy mundesi, nese do tejete e mundur te qepet mitra per te ruajtur si organ e per te ruajtur funksionin ose do te detyrohesh te heqesh fare mitren duke invalidizuar per gjithe jeten pacientin; kurse hemoragjite pas aborteve jane me perqindje te larte se eshte komlikacioni me i shpeshte qe ne hasim, hemoragjite dhe infeksionet, infeksionet te detyrojne te besh nje pastrim te dyte dhe ulin mundesine per te ngelur prape shtatzane dhe kjo eshte nje nga komlikacionet qe ne hasim cdo dite.

    Kush ben aborte; grupet e femrave qe kane nje familje apo edhe ato qe kane nje partner por jo familje?

    Jane te dy grupet, grupi i pare jane grate e martuara me femije dhe qe ngelin shtatzane ne nje moment kur nuk e kane te planifikuar nje femije tjeter dhe nuk e deshirojne per shume arsye e keshtu detyrohen te bejne abortin. Pjesa tjeter qe po rritet me shpejtesi jane moshat e reja qe e kane nje partner por ende jane heret per te menduar per nje familje e t’i sigurojne kushte femijes se ardhshem , dhe kjo eshte pjesa e painformuar dhe e paditur per faktin se ekzistojne menyra mbrojtjeje te sigurta per te mos bere aborte.

    Aborti a perben rrezik per nje shtatzani tjete?

    Rreziku i mosigirimit te nje shtatzanie tjeter eshte i mundshem pas cdo lloj aborti sepse aborti sado mire te kryhet teknikisht mundesia per te mbyllur tubat eshte e larte.

    Konventa per planifikimin familjar ka parandaluar absolutisht. Aborti eshte hequr definitivisht si mjet kontraceptiv, aborti quhet intervent por nuk eshte mjet mbrojtjeje, quhet nje intervent i padeshiruar, mendohet qe aborti eshte ulje e efikasitetit te punes parandaluese te personelit mjekesor dhe atij jomjekesor per berjen e abortit. Sepse kur ekzistojne mundesite per te siguruar nje menytre kontracepsioni do te thote se nuk eshte punuar mire e me cilesi per te siguruar pjesen me te madhe te popullates te gjeje nje menyre mbrojtjeje te sigurt per te minimizuar numrin e aborteve dhe lindjeve te padeshiruara .

  18. #18

    Re: Trupi dhe Shendeti

    Ushqyerja, ndėr faktorėt e riskut pėr kancer tė zorrės

    Mosha, mėnyra e ushqyerjes dhe trashėgimia janė disa nga faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e kancerit tė kolonit (zorrės sė trashė).

    Nė njė intervistė pėr gazetėn, mjekja gastro-hepatologe, Edlira Ibro, shpjegon se si ndikon mėnyra e ushqyerjes nė shfaqjen e kėtij tumori, cilat janė grupmoshat mė tė riskuara dhe si mund tė trajtohet sėmundja:

    Sa i pėrhapur ėshtė kanceri i zorrės sė trashė?
    Kanceri i zorrės sė trashė ėshtė sėmundje e shpeshtė e aparatit tretės dhe njė ndėr sėmundjet kancerogjene mė tė pėrhapura nė botė, sidomos nė vendet e industrializuara.

    Cilat grupmosha preken mė tepėr?
    Kjo formė kancerogjene shfaqet nė njė shpeshtėsi mė tė madhe pas moshės 50 vjeē. Por ka vende ku kjo sėmundje takohet me shpeshtėsi tė rritur edhe nėn moshėn 40 vjeē dhe vjen si pasojė e pranisė sė faktorėve kancerogjenė nė kėto popullata (sidomos vendet e industrializuara).

    Ka faktorė favorizues qė ēojnė nė shfaqjen e kancerit tė kolonit?
    Pėrveē faktorit moshė, rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin e kancerit tė zorrės sė trashė luajnė dhe faktorėt dietetikė, lloji i ushqimit qė pėrdoret, mėnyrat e gatimit (ushqimet e pasura me yndyrna, sidomos ato shtazore dhe konsumimi i ushqimeve tė varfra me fibra). Kėshtu qė popullata qė konsumojnė mė shumė fruta dhe perime tė freskėta (tė cilat pėrmbajnė shumė fibra vegjetale) vuajnė mė pak nga kanceri kolorektal.
    Faktorė tė tjerė risku janė pėrdorimi i alkoolit dhe radioterapia, prandaj kjo formė kanceri takohet mė shpesh nė personat qė kanė bėrė radioterapi, sidomos nė gratė qė rrezatohen pėr kancere tė sferės gjenitale. Faktor tjetėr ėshtė flora bakteriale e zorrės, qė me enzimat e saj konverton nė kancerogjene substancat prokancerogjene tė pranishme nė ushqime (sidomos yndyrnat shtazore, tė cilat shkaktojnė rritje tė acideve biliare nė zorrė, qė bėhen prodhues tė kancerogjenėve).
    Nė listėn e faktorėve tė riskut renditen dhe polipet beninje tė zorrės, sidomos ato mbi 2 cm, tė cilat kanė tendencė tė malinjizohen (tė bėhen kancerozė). Luajnė rol gjithashtu nė zhvillimin e kancerit tė zorrės edhe disa sindroma ose gjendje tė trashėguara familjare (predispozicion familjar). Risku nė familjarėt e gradės sė I tė tė sėmurėve me kancer tė zorrės ėshtė 3 herė mė i lartė se nė popullatėn tjetėr.

    Si shfaqet kanceri i zorrės?
    Shenjat klinike mė tė shpeshta janė hemorragjia, dhimbjet e barkut, si dhe ērregullimet e transitit, konstipacioni ose diarreja. Shenjat klinike qė shfaqen janė nė varėsi tė lokalizimit tė kancerit nė zorrė. Kėshtu, kanceri i pjesės sė fillimit tė zorrės sė trashė (kanceri i kolonit tė djathtė) shfaqet zakonisht me shenja tė pėrgjithshme si keqėsim i gjendjes sė pėrgjithshme, (dobėsi trupore), por dhe anemi ose temperaturė jo nė shifra tė larta 37.7-37.9 gradė.
    Ndėrsa kanceri i kolonit tė majtė ėshtė i natyrės stenozante (ngushtuese), kėshtu qė tė sėmurėt ankojnė pėr kapsllėk tė patrajtueshėm nga medikamentet, ndiejnė rėndim nė anėn e majtė tė barkut ose dhimbje, qė lehtėsohen pėrkohėsisht nga defekimi ose nxjerrja e gazeve. Karakteristikė e shenjave klinike tė kancerit tė pjesės fundore tė zorrės sė trashė ėshtė hemorragjia (rektoiragjia), e cila nuk duhet tė nėnvlerėsohet nė tė sėmurėt qė vuajnė edhe nga hemorroidet, sepse ekziston mundėsia qė ky kancer tė ngatėrrohet me hemorroidet, prandaj rekomandohet qė tė sėmurėt qė shfaqin shqetėsime hemorroidale tė ekzaminohen pėr tė pėrjashtuar njė kancer tė rektumit (pjesės sė fundit tė zorrės sė trashė).

    Ēfarė analizash duhen bėrė pėr tė pėrcaktuar diagnozėn?
    Ekzaminimi bazė ėshtė kolonoskopia, me anė tė sė cilės mund tė shihet realisht tumori, forma, pėrmasat dhe struktura e tij, si dhe mund tė merret material pėr biopsi. Ekzaminim tjetėr qė ndihmon nė diagnozė ėshtė edhe ai radiologjik.

    Si kurohet?
    Trajtimi varet nga stadet dhe pėrhapja e tumorit. Ai pėrfshin trajtimin kirurgjikal, i cili konsiston nė heqjen e segmentit tė prekur nga kanceri. Pjesė tjetėr trajtimi ėshtė radioterapia me kobalt ose lėndė tė tjera radioaktive dhe kimioterapia me pėrdorimin e preparateve imunosupresorė.



    rreziku

    Faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e kancerit tė zorrės

    * Mosha
    * Pėrdorimi i alkoolit
    * Faktorėt dietetikė
    * Lloji i ushqimit qė pėrdoret
    * Radioterapia
    * Polipet beninje tė zorrės
    * Predispozicioni familjar




    STUDIMI
    Tumori nė mushkėri, gratė mbijetojnė mė gjatė

    Pėrballė njė tumori nė mushkėri, nė tė njėjtin stad dhe qė i nėnshtrohet tė njėjtės mėnyrė trajtimi, gratė kanė mė shumė mundėsi tė mbijetojnė nė krahasim me burrat. Zbulimi, i publikuar nė “Journal of Chest”, ėshtė bėrė nga njė ekip studiuesish tė Universitetit tė Alabamės nė Birmingam. Studime tė mėparshme kishin evidentuar diferenca tė ndryshme mes burrave dhe grave nė probabilitetin e mbijetesės nga ky tip tumori, qė ėshtė konsideruar si shkaku kryesor i numrit tė vdekjeve nė botė, por ky studim ėshtė i pari qė ka analizuar shkencėrisht kėtė problem. Studiuesit kanė analizuar, duke ndjekur pėr 7 vjet, rreth 1085 pacientė, prej tė cilėve 671 ishin burra dhe 414 gra, pa dallime tė tjera nė nivel race, pėrdorimi tė duhanit dhe patologjive tė tjera. Pas 5 viteve tė para tė studimit ka rezultuar se 60% e grave ishte ende gjallė, ndėrsa burrat vetėm 50%. Diferenca tė tilla nė terma tė mbijetesės mund tė lidhen me faktin se gratė kanė njė pėrgjegjėsi mė tė madhe ndaj kimioterapisė. Gjithsesi, pėr studiuesit zbulimi mund tė ndihmojė tė seleksionohen opsione tė reja terapeutike pėr kėtė tip tumori.



    pyetje - pergjigje
    Kollė e bardhė, si shfaqet?

    Jam njė grua 30 vjeē dhe dua tė marr informacion rreth njė problemi qė shfaq vajza ime 2 vjeē. Prej disa ditėsh ka kollė dhe pavarėsisht se i kam dhėnė shurup, gjendja ėshtė e njėjtė. Doja tė dija se si shfaqet kolla e bardhė, ēfarė shenjash ka?
    BESA

    Pėr shqetėsimin tuaj kemi pyetur mjeken pediatre, Suzana Gjoni:
    “Kolla e bardhė ose pertusis ka tre faza: e para ėshtė ajo katarrale. Nė fillim paraqitet me teshtitje, rrjedhje hundėsh dhe kollė tė thatė, qė ėshtė mė e theksuar natėn. Zakonisht nuk shfaqet temperaturė ose ėshtė e ulėt deri nė 38 gradė. Mund tė ndodhė qė pacienti tė ketė dhe grykė tė skuqura. Kjo fazė vazhdon 1-2 javė dhe ėshtė mė infektuesja. Shenjė e periudhės sė krizave ėshtė kolla, qė ėshtė e vazhdueshme, pavarėsisht nga ushqyerja, natėn apo ditėn. Krizat paraprihen nga njė sėrė kollitjesh, tė cilat sa vijnė dhe shtohen, qė ndėrpresin frymėmarrjen dhe mund tė ndodhė tė provokojnė kollitje tė tjera, madje tė provokojnė edhe tė vjella. Kriza tė tilla pėrsėriten 5-40 herė brenda 24 orėve, duke qenė mė tė shpeshta nga java e 3 e kėsaj periudhe. Ndėrkohė fytyra enjtet, cianitizohet (nxihet), shfaqen djersė dhe takikardi (rrahje tė shpejta tė zemrės). Nė faza mė tė rėnda ka dhe hemorragji nga subkonjuktivitet (pjesa e poshtme e syrit), temperatura mund tė jetė normale deri nė 38 gradė. Pacienti ėshtė i lodhur, i dobėsuar, mund tė dėgjohen zhurmė nė mushkėri. Faza e tretė ėshtė ajo e shėrimit, ku kolla ėshtė mė e lehtė, megjithatė ajo mund tė vazhdojė dhe mė pas, pasi ndjeshmėria e mukozės sė bronkeve ėshtė e ndjeshme pėr njė kohė tė gjatė”.



    Dermatit kontakti, si trajtohet

    Jam njė djalė 20 vjeē dhe doja tė pyesja rreth njė problemi qė mė ėshtė shfaqur para disa ditėsh. Kam disa njolla nė lėkurė qė mė kanė thėnė se janė dermatit kontakti. Doja tė dija se ēfarė mund tė pėrdoret pėr trajtimin e tij?
    MALTIN

    Pėr shqetėsimin tuaj kemi pyetur mjeken dermatologe, Suzana Hoxha:
    “Sė pari do tė sqaroja se termi dermatit kontakti ėshtė njė pėrkufizim qė pėrdoret pėr reaksione inflamatore akute apo kronike tė shkaktuar nga faktorė me origjinė tė jashtme, qė bien nė kontakt me lėkurėn. Tė tilla janė lėndėt kimike, detergjente tė ndryshėm, tė cilėt megjithėse mund tė jenė nė kontakt pėr njė periudhė tė shkurtėr me lėkurėn, mund tė shkaktojnė shqetėsime serioze nė tė. Pėr sa i pėrket pyetjes suaj se ēfarė mund tė pėrdoret do sqaroja, se individualizimi i substancave qė e shkaktojnė dermatitin e kontaktit ėshtė hapi i parė i trajtimit. Prandaj rekomandohet shmangia e kontaktit me kėto substanca, duke veshur veshje mbrojtėse ose duke lyer lėkurėn me kremra mbrojtės. Mė pas bėhet trajtimi medikamentoz nė bazė tė shkallės sė pėrhapjes sė problemit”.

  19. #19

    Re: Trupi dhe Shendeti

    ADOLESHENTĖT DHE SEKSI - 26 PYETJE TĖ VĖSHTIRA *

    Pa komplekse, nuk paragjykojne dhe pa tabu? Vetem me fjale. Pas maskes adoleshentet fshehin brishtesine, turpin. Dhe mijera pyetje. Qe u kemi dhene pergjigje.

    Pushimet e para te pashoqerura nga mami dhe babi. Oret e vona jashte me miqte. Vera per adoleshentet eshte stina e "takimeve te zjarrta". Eshte pikerisht periudha kur kontrolli i prinderve nuk eshte dhe aq i rrepte dhe mbremjeve mund te vonohesh pak me teper se zakonisht... Dhe eshte me e thjeshte te shijosh pervojat e para. Sigurisht, per ata qe nuk jane perballur me debutimin e madh te dashurise. Por dyshimet jane te shumta. Nje studim mbi adoleshentet evropiane ka nxjerre ne drite nje injorance te pashoqe. Pershembull 11 per qind e te intervistuarve nuk njohin as edhe nje metode kontraceptive, 67 per qind nuk e dine se cila eshte koha riprodhuese e ciklit. Per te mos folur pastaj per pasigurite qe kane lidhje me pamjen e jashtme, mundesise per te dashuruar, frikes nga braktisja. Keshtu qe per ndokend seksi kthehet ne nje pervoje shkaterruese. Keshtu sic e ka ka treguar Melisa P., nje pesembedhjete vjecare qe ka tronditur Italine me botimin e nje libri te titulluar "100 goditje me kreher para se te shkosh te flesh", ditari erotik i adoleshentes qe kalon nga nje shtrat ne tjetrin. Po c'mund te bejme per te ndihmuar te rinjte per ta kaluar sa me qete dashurine? Hapi i pare eshte nje informim korrekt. Kemi mbledhur 26 pyetje "te zjarrta" te formuluara nga vajza dhe djem dhe kemi marre pergjigjet e tre eksperteve: nje psikologe, nje seksologe dhe nje gjinekolege. Dhe ja pergjigjet.

    FRIKAT E ASAJ
    Dhimbja e heres se pare. Lidhjet e "rrezikshme". Pilula e dites se neserme. Te gjitha ato qe duhet te dine vajzat
    1. A eshte e dhimbshme hera e pare?
    Kjo varet nga himeni juaj (cipa e virgjerise), qe mund te jete me pak apo me shume elastik. Rezultati: ndoshta do te ndjesh pak dhimbje, por nuk eshte e thene. Nje gje eshte e sigurt: sa me e qete, sa me komode dhe sa me e binndur te jesh per ate qe je duke bere, aq me i vogel do te jete probabiliteti me te ndjere dhimbje. Dhe nuk eshte e thene qe te kesh gjakrrjedhje. Edhe kjo varet nga himeni. Nese kjo cipe cahet, atehere do te keni nje gjakderdhje te vogel. Por ka raste qe kjo nuk ndodh, pikerisht kur himeni eshte elastik dhe nuk cahet.

    2. Jam 15 vjec dhe do te doja te filloja te pija pilula. A eshte shume heret?
    Asnjehere nuk eshte shume heret, mund te marresh pilula qe ne raportin e pare seksual. Pilula ka efekte anesore shume te vogla, dhe ne moshen tuaj, gjeja me e keqe qe mund te ndodhe eshte nje shtatezani e padeshiruar. Pilula eshte ideale nese keni raporte seksuale te shpeshta ne nje lidhje te qendrueshme. Por nese behet fjale per raporte te rastit, atehere me mire eshte prezervativi.

    3. A eshte e vertete qe pilula te shendosh (trashė)?
    Absolutisht jo. Pilulat e viteve te fundit, qe kane nje doze te ulet hormonesh, nuk e provokojne rritjen e peshes.

    4. Pilula a te ndihmon per pastrimin e lekures nga pucrat?
    Sigurisht. Ndoshta nuk e dini, por aknet shfaqen si pasoje e prodhimit me shumice te hormoneve mashkullore, ato androgjene: lekura behet e yndyrshme, me shkelqim, dhe shfaqen pucrat dhe pikat e zeza. Estrogjenet qe permban pilula balancojne veprimin e ketyre hormoneve "shqetesues" dhe riekuilibrojne lekuren.

    5. Pilula, ndikon ne uljen e pjellorise?
    Perkundrazi, pilula e ruan pjellorine. Dhe kjo sepse e mban trashegimine e qelizave te vezes ne nivele me te larta. Keshtu, ka me pak rreziqe qe pas tridhjete vjetesh pjelloria jote te ulet. Per me teper, ndihmon per te mbajtur ne shendet te mire aparatin riprodhues, duke parandaluar cistet dhe tumoret ne vezore.

    6. Duhet te vizitohem tek gjinekologu para apo pas raportit te pare?
    Idelja do te ishte te shkonit me pare, madje te shkonit menjehere sapo te vinin menstruacionet per te paren here. Vizita duhet te kthehet nje takim te perhershem, te pervitshem. Keshtu do te shkosh deri tek kontakti i pare seksual e pergatitur dhe e pergjegjshme per rendesine e kontracveptiveve.

    7. Jam minorene. A mund ta marr pilulen pa e marre vesh prinderit e mi?
    Pyetje me spec kjo. Pasi ne te gjithe boten firmat farmaceutike kur reklamojne produktet kontraceptive, u drejtohen pikerisht moshave te reja. Keshtu teoriksht gjinekologet duhet t'ua rekomandojne pilulen te rinjve, por jo te gjithe mjeket e bejne kete pa kerkuar autorizmimin e prinderve. Me teper sesa per arsye shendetesore, per ceshtje etike.

    8. Si funksionon pilula e dites se neserme?
    Thjesht: E ndalon vezen e fekonduar te zbrese ne miter. Nese merret deri ne 24 ore pas raportit seksual, funksionon ne 95 per qind te rasteve. Sa me teper kalon koha, aq me teper ulet edhe efikasiteti i ilacit, qe pas 72 oresh zbret deri ne 50 per qind.

    9. Jam minorene. A mundem ta marr pilulen e dites se neserme pa e marre vesh prinderit?
    Sigurisht, mjafton te shkosh ne farmaci dhe mund ta blesh menjehere pilulen, qe nuk kushton me teper sesa 350 leke (te reja). Nderkohe, ne Italine fqinje, adoleshentet nuk jane kaq me fat, ato nuk mund ta blejne pilulen pa receten e mjekut. Kurse ne France, jo vetem qe eshte ne shitje te lire, por shperndahet edhe falas neper shkolla. Por gjeja me me mend qe mund te behet, eshte qe te shqetesoheni per kontraceptivet perpara aktit te pambrojtur. Pasi pilula e dites me pas perdoret vetem ne raste urgjente.

    10. A ka rrezik te marr infeksione?
    Sipas statistikave, moshat me te rrezikuara jane nga 15 deri ne 19 vjec. Mes infeksioneve, me i perhapuri eshte "clamidia". Dhe eshte me i padukshmi, ne shumicen e rasteve nuk ka simptoma, ne raste te tjera shtohen sekrecionet dhe ka edhe djegie. Kurohet me antibiotike. Nuk duhet lene pas dore: ne disa raste mund te shkatoje infeksione me te renda qe shkojne deri ne sterilitet. Shume i perhapur eshte dhe "candida" (myku), i shkaktuar nga nje kerpudhe e vecante qe riprodhohet me shume shpejtesi ne rastet kur jeni duke perdorur antibiotike ose merrni pilulen. Per ta kuruar, ka kremra ose ovula, apo kompresa dhe lavazhe me perberje kunder mykeve. Kurse per bakterret, nuk ka kura te perhershme per t'i zhdukur. E vetmja gje qe mund te behet eshte te zvogelosh veprimin e virusit me nje mjekim specifik dhe te perdoresh gjithmone prezervativin, per te shmangur cdo lloj infeksioni.

    11. Kam maredhenie seksuale prej nje viti, por nuk e kam aritur orgazmen. Eshte normale?
    Per fat te keq po. Ka edhe gra te rritura qe e kane problemin tend. Te duhet fillimisht te kuptosh nese mund te arrish ne orgazme klitorike apo jo. Ne rast se jo, atehere duhet te shkosh tek gjinekologu: ndoshta ke ndonje anomali vaginale qe nuk te lejon te eksitohesh. Ne rast te kundert nuk ka problem. Ka shume femra qe arrijne vetem orgazme klitorike dhe kane nje jete seksuale mese te kenaqshme. Gjithashtu mund te provosh ta gershetosh penetrimin me stimulimin e klitorit. Ne kete menyre mund te arrish edhe orgazme vaginale. Nuk arrin edhe keshtu? Mos u tremb, vazhdo te besh ate qe te jep kenaqesi pa u shqetesuar, je plotesisht brenda normes.

    12. Dua gjithmone te bej dashuri kur eshte erresire qe ai te mos shohe celulitin tim. A eshte normale?
    Le te themi qe eshte nje sjellje mjaft e perhapur. E cuditshme, sepse, sipas statistikave, djemte nuk i vene re gjerat joperfekte tek femrat. Gjithsesi, ne shtrat, asnje djale nuk mund ta vere re celulitin, pasi me teper perqedrohet tek kenaqesia qe merr prej teje. Dashuria nuk eshte sfilate mode. Eshte mekat qe ti nuk e lejon te te shohe kur zhvishesh. Pasi eshte gjesti ai qe eshte erotik, dhe jo ajo qe ke nen rroba

    . 13. Jam 18 vjec, mjaft e turpshme. Nuk kam pasur asnjehere ndonje lidhje. Eshte normale?
    Sigurisht, pasi ne dashuri nuk ka parametra te normalitetit, cdokush ben ate qe ndien. Keshtu qe nuk ke pse shqetesohesh. Mikeshat e tua kane pasur lidhje? Shume mire, por nuk jemi te gjitha njelloj. Heret a vone do ta gjesh dike qe te te beje te ndrrosh mendje. Por nese nuk ke lidhje pasi ke frike, ketu ka njefare problemi. Nese flet me ndonje moter me te madhe, apo me mamane, nese me te hapesh, do te te beje mire.

    FRIKA E TIJ

    "Permasat e duhura" dhe zgjatja ideale. Ankthi i refuzimit dhe misteret e orgazmes femerore. Shume pikepyetje, dhe nje ankth i madh: po sikur te mos jem ne lartesine e saj?

    1. Cila eshte mosha e duhur per raportin e pare?
    Teorikisht mund te fillosh te besh dashuri ne momentin kur arrin zhvillimin seksual, pra duke filluar qe nga 14 vjec. Realisht nuk eshte keshtu: vec pjekurise fizike duhet edhe ajo psikologjike. Duhet te jesh i gatshem ta ndash intimitetin tend me dike tjeter, keshtu mosha e duhur eshte subjektive. Gjithsesi, me mire do te ishte pas moshes 16 vjec.

    2. Nuk kam pasur kurre raporte. Jam pak i shqetesuar per heren e pare: e nese asaj i dukem i paafte?
    Duhet te kemi parasysh se dashuria nuk eshte nje provim, e dashura nuk do te vere noten. E as nuk do marresh pjese ne ndonje olimpiade seksi. Qetesohuni: eshte normale te ndiheni te pasigurte. Dhe ndoshta jo gjithcka do te jete perfekte. Po c'rendesi ka? Pasigurite dhe gabimet e vogla i bejne njerezit me humane, me afer njeri-tjetrit. E rendesishme eshte te jeni mire se bashku.

    3. Eshte e vertete qe heren e pare vajzat nuk rrezikojne te mbeten shtatezena?
    Vertet qe mes djemve te sotem qarkullojne ende keto legjenda? Kujdes: vajzat mund te mbeten shtatezena gjate cdo raporti, madje edhe kur jane me menstruacione (eshte e rralle por ndodh). Keshtu duhet te mendoni gjithmone per kontraceptivet.

    4. Gjithmone kam praktikuar "dredhjen jashte". A eshte e sigurte?
    Eshte gjeja me e rrezikshme qe mund te besh. Duhet ta dish qe edhe perpara orgazmes, jane te shpeshta derdhje te vogla te spermes. Probabiliteti qe ta lesh shatezane te dashuren, eshte i larte. Jo vetem kaq. Nje raport i ketij tipi nuk eshte dhe aq i kenaqshem, ku qendron kenaqesia e te berit dashuri nese nuk i shkon deri ne fund? Lereni "derdhjen jashte" dhe perdorni prezervativet.

    5. Nje shok me ka treguar qe e dashura e tij kalon tre orgazma rresht kurse te dashures sime nuk i ka ndodhur. Eshte faji im?
    Nuk eshte rasti te shqetesoheni. Po a eshte e sigurte qe shoku juaj ju ka thene te verteten? Sepse shume djem per te treguar potencen e tyre seksuale, u pelqen ta ekzagjerojne. Orgazma e shumefishte, ekziston, por nuk eshte norme, sidomos tek moshat e reja. Eshte dicka qe disa e mesojne me eksperiencen qe kalon. Ideja eshte kjo: seksi nuk ka te beje me konkursin. Fjalia: jam mire, por me keq se te tjeret, nuk ka kuptim. Ajo qe ka rendesi, eshte kenaqesia jote dhe e te dashures tende. Mos i degjo te tjeret: ajo qe bejne dhe provojne eshte puna e tyre.

    6. Ka kohe qe kam degjuar te flitet me pak per SIDA-n. A jemi ende te rrezikuar?
    Sigurisht, dhe je me i rrezikuar kur ndihesh i sigurte dhe e ul mbrojtjen. Duhet te dish: 80 per qind e infektimeve ndodhin ne ciftet heteroseksuale. Kujdes, sa here qe ke te besh me nje partnere te re, duhet te perdoresh prezervativin. Ne te kundert, hiq dore.

    7. Do te doja ta perdorja prezervativin, por kam frike se prishet magjia e dashurise.
    Perse nuk provon ta vendosesh ne formen e nje loje? Nuk duhet te fshihesh per ta veshur, perkundrazi, transformojeni ne nje ritual erotik, zgjidhni nje model me ngjyre dhe te lezecem dhe provoni ta vendosni te dy. Pastaj duhet ta dini se prezervativi ka edhe nje efekt tjeter: te ndihmon ta kontrollosh kenaqesine, keshtu qe mund ta vononi me teper kohen e orgazmes.

    8. A eshte e vertete qe nga maredheniet e pambrojtura mund te te ngjitet hepatiti?
    Eshte tamam keshtu, hepatiti B transmetohet edhe ne rruge seksuale. Ne shumicen e rasteve, organizmi prodhon antitrupa qe frenojne semundjen, por 5 per qind e njerezve nuk arrijne ta kurojne infeksionin dhe behen mbartes kronike te virusit. Zhvillimi i hepatitit con ne ceroze hepatike dhe kancer te melcise. Morali: me mire eshte te parandalohet duke praktikuar seks te sigurte.

    9. Sa duhet te zgjase nje raport normal?
    Nuk ekizton ndonje kohezgjatje ideale, e njejte per te gjithe. Metri per ta matur duhet te jete kenaqesia e te dashures tende. Teorikisht nje raport i kenaqshem zgjat aq sa t'i jape kohe edhe te dashures te arrije kenaqesine.

    10. Si mund ta kuptoj nese ajo po shtiret?
    Nga kontraktimet, qe gjate orgazmes shoqerojne ofshamat. Megjithate kujdes: nuk eshte rasti te shnderroheni ne dedektive. Nese keni dyshimin se ajo ben kot, nuk duhet t'i shtosh ankthin apo te perpiqesh ta demaskosh. Mos thuaj asgje, por perpiqu te ndryshosh ndonje gje per te pare cfare i pelqen asaj.

    11. Jam i shqetesuar per permasat e mia. A do arrij te kenaq ndonje vajze?
    Kurajo, duhet ta dish qe nuk jane permasat ato qe japin kenaqesi. Vagina eshte elastike, mund te zgjerohet ose mbyllet, keshtu qe centimetrat nuk kane rendesi te dores se pare. Perqendrohuni tek kohezgjatja dhe cilesia e raportit.

    12. Jam teper i shpejte. Gjithcka mbaron sa hap e mbyll syte. Si te permiresohem?
    Eshte nje nga problemet me te perhapura mes djemve te moshes tende. Ndoshta je ne ankth, ndoshta ke veshtiresi te besh zap emocionet. Mos ki frike, problemi eshte i zgjidhshem. Duhet vetem te mesosh te marresh fryme dhe te degjosh trupin tend. Dhe mbi te gjitha te njohesh ate moment te vecante te raportit, gjate te cilit e ndjen se kenaqesia fillon te rritet por ende mund te kthehesh mbrapa. Per te bere kete, megjithate ke nevoje per ndihme. Me ndihmen e nje seksologu mund te mesosh disa ushtrime, shume te ngjashme me jogen, te cilat jane enkas per te vonuar ejakulacionin.

    13. Duhet te marr iniciativen per te filluar. Po sikur ajo te me refuzoje?
    Frika e refuzimit eshte nje genjeshter qe e tregojme kur s'kemi kurajo per te bere dicka. Nese e merr iniciativen, gjeja me e keqe qe mund te te ndodhe, eshte qe ajo te te thote jo dhe ti nuk arrin ate qe doje. Por edhe nese nuk e provon, prape nuk do ta arrish. Keshtu humbet qe ne nisje.

  20. #20

    Re: Trupi dhe Shendeti


    STRESI

    Fjala stres eshte nje fjale mjaft e perdorshme,por qe ne te shumten e rasteve perdoret pa pasur parasysh kuptimin e vertete te saj.Stresi perkufizohet si,nje shperndarje mendore ose emocionale,brenga ose hidherim,si pasoj e nje shtypje apo lodhje mendore.Nga ana e vet,kjo shtypje apo lidhje mendore vjen si pasoje e nje ngjarjeje jashte pervojave te perditeshme,qe perjeton njeriu.
    Stresi mund te veproj mbi cilin do dhe te perjetohet me frike,tmerr dhe humbje te shpresave.Shkaku me i rendomte qe shpie ne nje pasoje te tille eshte psh: nje kercenim serioz per jeten,per humbjen e femijes apo te bashkeshortit,per shkaterrimin e nje mardhenjie te ndieshme.Trauma mund te perjetohet pas nje aksidenti ne grupe njerezish,luftera,fatkeqesi natyrore etj.Edhe ngjarje te perditshme mund te behen burim stresi si psh:nje zanje ne treg,rruge,shkolle apo ne familje.Ne gjendjen fizike te nje njeriu te stresuar shfaqen keto simptoma: dhimbje koke,ndryshim oreksi,luhatje tensioni,lodhje te shpejte,pagjumesi,renie ne pesh,ethe,dhimbje muskujsh,rrahje te forta te zemres etj.
    Ndera ne gjendjen emocionale te te stresuarit shfaqen keto simptoma: rritje te ankthit,irritimi,deshperimi,enderrat e keqija,te folurit duke bertitur,depresioni etj.
    Problemet spirterore qe shkaktohen nga stresi:zbrazeti,kerkon nje zgjidhje,humbje te kuptimit magjik per te dale nga situata,dyshimi,vetmartirizimi,gjendja e mos faljes,humbja e drejtimit,humbja e shpreses,kerkon meshire.
    Problemet mendore qe shkaktohen nga stresi: harresa,marramendja,shikimi i turbullt,perqendrim te varfer,merzitje,qendrime negative,habitje,mjegullim,turbullim,te folurit keq per veten,topitja,plogeshtia.
    Mardheniet me te tjeret e te stresuarit:veteizolohet,hypja neper lartesira,i patolerueshem,rrenja e deshires per seks,fyen te tjeret,i vetmuar,humb besimin tek te tjeret,qesh me te madhe,u fshihet te tjereve,shfrytezon te tjeret,mashtrues.

    Sėmundjet e organeve tė frymėmarrjes *

    Ka raste qė persona tė vaēantė janė me prirje tė natyrshme ose lindin asmatikė. Tek tė sėmurėt astma ndryshon nga frymėmarrja e vėshtirė sepse ėshtė njė dėmtim mė i fortė. Tė sėmurėt vuajnė zakonisht nė mbrėmje si dhe gjatė natės. Vuajtja mė e theksuar nga astma ėshtė te njerėzit me gjoks tė ngushtė ose me deformime nga tė cilat tek kėta njerėz shkaktohen edhe shtrembėrime tė shpinės ( tė trupit, tė kurrizit) etj.
    Astma vjen nga ftohja e mushkėrive, nga teprimi nė pije alkoolike, ushqime tė forta e tė dėmtuara dhe nė disa raste edhe nga vuajtjet shpirtėrore, kur i sėmuri hidhėrohet shumė pėr gjėra tė pikėllueshme pėr te. Kur astmatiku gjatė kollitjes nxjerrė kelbazėn , atėherė astma ėshtė e lėngėshme, ndėrsa kur nuk e nxjerr, astma ėshtė e thatė, por mė e mundimshme pėr tė sėmurin. Po ashtu tė sėmurit astmatikė gjatė kollitjes pėshtyjnė gjak. Ka edhe astmė mbytėse qė dallohet se nė disa raste i sėmuri bllokohet , humbė mundėsinė e frymėmarrjes. Nė njė ēast ngurrimi i sėmuri duhet tė jetė i gatshėm qė tė lėvizė, apo kur tė tjerėt e hetojnė kėtė vėshtėrėsi tė tijėn, t’i ndihmojnė qė tė sėmurit t’i kthehet frymėmarrja normale. Kur astma ėshtė e vogėl e pandryshueshme dhe qė zgjatė shumė quhet astmė kronike. Kjo formė e astmės edhe pse nuk ėshtė e fortė nuk e le tė sėmurin tė flej. Pluhuri, kontaktet me qimet e shtazėve, pėrdorimi i ilaqeve nė tė shumtėn e rasteve shkaktojnė reaksione alergjike. Tė sėmurėt duhet tė kenė kujdes me higjienėn personale, por edhe mė gjerė nė mėnyrė qė tė zvogėlohet sa mė shumė prania e tenjės e cila ushqehet me poret e vdekura tė lėkurės sė qėruar dhe me kėrpudha. Astmatikėt shpesh vuajnė edhe nga kordat e zėrit, qė nė popull quhen tejzat e zėrit. Veqanarisht nga kėto fėrkime vuajnė arsimtarėt si dhe njerėz tė tjerė qė mbajnė ligjėrata tė ndryshme. Tė tillėt flasin dhe pėrpihen me vėshtėrsi dhe shpesh tė folurit e pėrcjellin me ndonjė ngacmim apo kollitje tė lehtė.

    VJELLJA-(vamitur,emisis) *

    Vjellja eshte akt refleksiv dhe paraqet zbrazje retroaktive kryesishte te permbajtjes se lukthit nepermes te gojes ne mjedisin e jashtem.Vjellja me te vertet eshte njera prej mekanizmave mbrojtes me te cilet organizmi lirohet prej perberesve toksik te ushqimit.Mu para vjellejes njeriu subjektivisht ndien neverisje,kurse edhe gjendja e pergjithshme eshte e keqe,e percjell me molisje,zverdhje,puls te ngadalsuar.Me aktin e vjelljes komandon mekanizmi refleksiv qendra e te cilin gjendet ne qeporen e kurrizit,kurse ngacmimet te cilat arrijne ne te rrejdhin prej pjeseve te ndryshme te kanalit digjestiv,qiellzes se bute,lukthit zorreve si dhe prej pjeseve te tjera.Vjellja mund te jete edhe me prejardhje qendrore,pra lidhje me konsumimin e ushqimit dhe atehere nuk eshte e percjell me ndieshmeri te nevrikosjes.Ky eshte rezulltat i ngacmimit te drejtperdrejt te qendrave nervore dhe materiet,te cilat kane arritur deri te keto qendra me anen humorale.

    IGJIENA MENTALE *

    -Qellimi kryesor i higjienes mentale eshte pengimi i semundjeve te ndryshme mentale.Me personalitet te pjekur nenekuptojme personin i cili eshte i qendrueshem,qe ka vetebesim,veteiniciative,i cili dij qe ta cmoje kohen si te veten ashte edhe te huajen dhe i cili ka aftesi te komunikimit dhe adaptimit me mjedisin e vet.Aktiviteti i higjienes mentale perfshin:

    a)--aktivitetet qe kane per qellim te pengojne paraqitjen e semundjeve mentale.Ketu bejen pjese pengimi i qrregulimeve strukturore organike te sistemit nervor,per shkak te veprimeve te ndryshme demtuese infektive dhe traumatike.Per zhvillimin e personalitetit jane te rendesishme shume faktore,ku perfshihet faktori biologjik (trashigimia) dhe ai social (faktoret e ambientit qe ndikojne ne zhvillimin e personalitit). Me ardhjen e femijes ne jete keputet lidhja fizike ne mes te nenes dhe femijes,por eshte e rendesishme qe kontakti i nenes dhe i femijes te ruhet edhe me tutje per arsye se ne prani te perhershme te nenes zhvillohet personaliteti i deshiruar.Ne mungesen e nenes,femija e humb sigurinee cila lene pas vetes pasoja tjera ne zhvillimin e personalitetit.

    b)--pengimin e perhapjes kronike te semundjes,invaliditetin mental ose vdekjen e te semureve psiqik.Nga kjo mjaft e rendesishme eshte RISOCIALIZIMI i hershem i te semurit psiqik,pra te pergaditet ambienti dhe kushtet per kthimin e te semurit,gjithashtu duhet te pergaditet mjedisi qe ta pranoje normalishte te semurin psiqik.

+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Faqja 1 nga 2 12 I funditI fundit

Tema tė ngjashme

  1. Mjalti dhe Shendeti i njeriut
    Nga mentor1993 nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 18-10-2010, 08:21 PM
  2. Kripa dhe shėndeti
    Nga vaaldr1n nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 13-08-2010, 01:45 PM
  3. Paraja, shėndeti dhe duhani
    Nga Kliton nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 05-04-2009, 06:07 PM
  4. Ja se ēfarė ka trupi jone?
    Nga burim_zh nė forum Trupi dhe Shėndeti
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-10-2008, 07:29 AM

Bashkohuni dhe Ju kėtij komuniteti entuziast dhe argėtues. Krijo njė Llogari Falas