A E DINI SE?


+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Faqja 2 nga 3 FillimiFillimi 123 I funditI fundit
Rezultatet nga 21 deri tek 40 prej 42

Tema tė ngjashme

  1. A e dini se?
    Nga Lirenti nė forum ThaSheTheMe
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 21-02-2014, 10:31 PM
  2. A e dini se???
    Nga abdullah92 nė forum Kuriozitete
    Pėrgjigje: 16
    Postimi i Fundit: 27-04-2012, 08:03 PM
  3. 5 gjerat qe nuk i dini per Meshkujt!...
    Nga erinda nė forum Kuriozitete
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-03-2012, 02:16 PM
  4. A dini te pershendeteni ?
    Nga Enkelejda_24 nė forum Tema Shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 15-08-2009, 07:06 PM
  5. A e dini se nė photoshop...
    Nga Lirenti nė forum Fotografia dhe Grafika
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 04-06-2009, 10:54 PM

  1. #21
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    A e dini sa veze mund te leshoje nje blete mbretereshe Brenda nje dite ? * * * * * *1200 *veze

    A e dini se sa here ne minute I rreh krahet bleta ? * *11 400 here


    A e dini se sa km duhet te fluturoje nje blete per te mbledhur nectar per nje kg mjalte ? * *176 000 km

  2. #22
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    A e dini se cfare distance pershkron zakonisht nje foshnje duke ecur kemba-dores deri ne moshen 2 vjec ? * - 160 km


    A e dini nese i gjithe ajri qe nxjerr gjate frymemarrjes do te grumullohej ne tallumbace deri ne moshen 22 vjec do te beheshin …? * - 3.5 milion


    A e dini sa te gjata do te ishin floket e nje njeriu n.q.s ai nuk do ti priste (dhe nese nuk do ti binin) per 50 vjet ? *- 6 metra


    A e dini se sa eshte temperatura me e ulet e regjistruar ndonjehere mbi siperfaqen e tokes ? * *- 89.2° C, ne Antarktide

  3. #23
    i/e rregjistruar 35% Maska e ingal
    Anėtarėsimi
    Jan 2007
    Vendndodhja
    Verdalle
    Postime
    1,306
    Gjinia
    Mashkull
    Reputacioni
    9

    Re: A E DINI SE?

    A E DINI SE PAS 25 VITESH NQS VAZHDON KLIMA KESHTU DO TE IKIM TE GJITHE PER LESH

  4. #24
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    Pėr tė prodhuar 1 kg. mjaltė bletės i duhet tė thithė nektarin e 12 milion luleve duke bėrė rreth 300 000 kilometėr fluturim.

    Zogu nuk ka shqisėn e tė nuhaturit dhe tė shijes.

    Qukapiku nė ditė han mesatarisht 3000 insekte.

    Nga barku i vajzės 20 vjeēare nga Devoni Jugor, Angli u nxor "topi" nga qimet e flokėve te saj tė cilat i kishte gėlltitur, i rėndė 2,5 kg. Operimi u realizua nė mars 1985.

    Nė Ditėn e Nėnave nė SHBA bėhen mė tepėr telefonata personale se nė
    ēdo ditė tjetėr nė ēdo shtet tjetėr.

    Nė 1750 nė botė jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė1850 nje miliardė mė tepėr dhe nė njė 1950 edhe njėtjetėr miliard mė tepėr. Mastaj u deshėn vetėm 50 vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.

    Nė Romėn Antike veza gjendej vetėm nė tavolinat mė tė rėndėsishme dhe ruhej vetėm pėr miqtė mė tė rėndėsishėm.

    Nė Egjypt veza konsiderohej njė privilegj dhe monopol i faraonėve, sacėrdotėve dhe shtresave tė larta tė shoqėrisė.

    Nė botė veza konsiderohet si ushqimi qė ka furnizuar pėr shekuj me radhė proteinėn mė tė mirė me origjinė shtazore dhe si ushqimin qė ka shpėtuar popuj tė tėrė nga rreziku i tė mosushqyerit ose tė ushqyerit tė keq.

    Persianėt kishin njė ritual tė pėrhershėm qė konsiston nė kėmbimin e vezėve si shenjė e fillimit tė pranverės. Arsyeja e kėtij rituali qėndron nė besimin se veza ėshtė embrioni i jetės. (rikthimi i botės nė jetė pas ndėrprerjes letargjike gjatė dimrit)
    E njėjta gjė sot pėrdoret gjatė pashkėve kristiane tė cilat jo rastėsisht janė nė pranverė pasi japin kuptimin thellė tė rikthimit nė jetė. (pėrplasja e vezėve tė lyera)

    Clemenceau, burri mė i fortė i Francės dhe Tigri i luftės sė Pėrgjithshme, hante 8 vezė nė mėngjes dhe 5 vezė nė mbrėmje.

  5. #25
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    1
    Femra qė ka lindur mė shumė fėmijė ėshtė njė ukrainase. Ajo ka lindur 69 fėmijė, nga tė cilėt vetėm dy i kishin vdekur gjatė lindjes.


    2
    Fėmija mė i rėndė nė botė ėshtė lindur nė vitin 1954 nga italiania Carmelina Fdele nga Aversa. Djali i saj peshonte ditėn e lindjes 10,2 kg.


    3
    Bethoveni para se tė kompozonte fuste kokėn nė ujė.
    Anjshtanji deri nė moshėn 9 vjeē nuk fliste normalisht.


    4
    I vetmi majmun qė ėshtė dėnuar nga njė gjykatė e vėrtetė ėshtė shimpanzeja Coco nė Florida, nė vitin 1984. Ky majmun jetonte me njė tė papunė artist, i cili jepte spektakle tė vogla. Shuma e vjedhur arrinte vlerat 200 000 USD. Ai u dėnua me burgim tė pėrjetshėm.


    5
    Libri qė mban rekordin mė tė madh pėr shitje ėshtė ai i Hillary Klintonit, me librin autobiografi "Histori e pėrjetuar". Nė ditėn e parė tė hedhjes nė treg tė kėtij libri, nė qershor tė vitit 2003, u shitėn nė njė ditė (rekord) 200 000 ekzemplarė tė tij.


    6
    Mbiemri mė i shpeshtė nė botė nė rangun internacional ėshtė mbiemri Chang.
    Rreth 75 milionė njerėz nė Kinė kanė kėtė mbiemėr. Vendin e dytė e ka mbiemri Smith nė Angli. Rreth 800 000 veta e kanė kėtė mbiemėr.


    7
    Kazinoja mė e madhe e botės gjendet nė MGM - HOTEL, nė metropolin e Las Vegasit. Nė njė sipėrfaqe afėrsisht 16 000 kuadrat metėr, gjenden pothuajse 3500 automate tė lojėrave tė ndryshme dhe 165 tavolina loje.


    8
    Biblioteka mė e madhe nė botė gjendet nė kryeqytetin amerikan Uashington.
    Kjo bibliotekė u ndėrtua nė 24 Prill 1800. Nė tė gjenden 107 milionė shkrime tė tė gjitha arteve.


    9
    I vetmi elefant nė botė qė flet ėshtė pjesėtar i njė cirku rus. Ky elefant mundet tė thotė deri nė 20 fjali. Elefanti ka jetuar qė nė vogėli mes njerėzve dhe ka arritur tė artikulojė tinguj njerėzish.


    10
    Burri mė i shkurtėr nė botė ėshtė Gul Mohammed nga India. Pas matjeve tė bėra mė 19 qershor 1990 nė spitalin “Rahm Manohar” tė New Delphit (In), u arrit se ai ėshtė vetėm 57 cm dhe mban deri mė sot rekordin.

  6. #26
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    ky burri me i shkurter sikur ishte kines, 45 cm (e pashe ne nje emisjon te henen)

  7. #27
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,037
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    26

    Re: A E DINI SE?

    A e dini se nga celularet e vjetėr nxirret "AR" i pastėr!

    Per shume duket si nje mal me plehra, por Firma qe merret me riciklimin e celulareve te prishur Eco-System prodhon rreth 200-300 kg lingiota te arte me muaj, te pastėr 99,99%, per nje vlere rreth 5,9 deri me 8,8 milion euro.

  8. #28
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,037
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    26

    Re: A E DINI SE?

    A e dini se ne tastieren e nje kompiuteri gjenden me shume baktere se ne kapakun e WC-se!!!

  9. #29
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,037
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    26

    Re: A E DINI SE?

    A e dini se nje burre qe eshte ne librin e Rekodeve per peshen me te madhe, eshte fut per here te dyte ne kete liber, por kesaj radhe per dobesimin me te madhe, Ka humbur me shume se 250 kg.

  10. #30
    Anėtarė i Nderuar 35% Maska e kuklla
    Anėtarėsimi
    Jul 2007
    Vendndodhja
    europe
    Postime
    2,096
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    imagjinoj veten time te 5 fishuar hahahahahahahah

  11. #31
    i/e rregjistruar 20% Maska e argjiro
    Anėtarėsimi
    Sep 2007
    Vendndodhja
    milano
    Postime
    108
    Reputacioni
    0

    Re: A E DINI SE?

    -->Nė 1750 nė botė jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė 1850 nje miliardė mė tepėr dhe nė njė 1950 edhe njė tjetėr miliard mė tepėr. Mastaj u deshėn vetėm 50 vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.

    -->Gjysma e popullsisė sė botės fiton vetėm rreth 5% tė pasurisė nė botė.

    -->Megjithėse nė botė ka mė shumė se 600 milionė telefona, gjysma e botės ende nuk ka bėrė asnjė telefonatė.

    -->Nė Ditėn e Nėnave nė SHBA bėhen mė tepėr telefonata personale se nė ēdo ditė tjetėr nė ēdo shtet tjetėr.

    -->1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishull.

    -->Nė 1870 nė Londėr jetonin mė shumė Irlandezė sesa nė Dublin.

    -->Mundėsia pėr tė tė rėnė rrufeja ėshtė 1 nė 600,000

    ---Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

    -->Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.

    -->Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.

    -->herbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonima me 6 %.

    -->Nė vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė 60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e lartė se nė martesėn e parė.

    -->Mesatarisht nė botė shkohet nė shkollė 200 ditė, nė SHBA 180 ditė, nė Suedi 170 ditė, nė Japoni 243 ditė.

    -->Qė nga viti 1972 janė prodhuar rreth 64 milionė tonė kanoēe alumin(rreth 3 trilion kanoēe). Nėse kėto do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, mund tė arrinin deri nė hėnė rreth 1000 herė. Kanoēet e alumint pėrbėjnė 1% tė materialeve mbeturina.

    -->Mė shumė se 1 miliard tranzistorė prodhohen....ēdo sekondė.

    -->Sipas Byrosė sė mirėnjohur ne SHBA Census, 19% e fėmijėve nė Amerikė jetojnė nė varfėri.

    -->Nė Australi ka mė shumė se 150 milionė dele dhe njė popullsi prej rreth 17 milionėsh.

    -->Nė Zelandėn e Re ka 4 milionė njerėz dhe 70 milionė dele.

    -->Nė krahun e njė majmuni ka rreth 25 milionė qime.

    -->Breshka mund tė ecė me 10 km nė orė.

    -->Hyrja e folesė sė milingonės drejtohet pėrherė nga Veriu.,

    -->Formuesi i Ēmimit Nobel, Alfred Nobel nė fakt ishte nje fabrikator dinamiti.

    -->Ivani i IV. i cili erdhi nė pushtet nė vitin 1533 nė Rusi, vrau djalin e vet me pretendimin se synonte ti merrte fronin.

    -->Njė njeriu i duhen 12 vjet pėr tė numėruar nga 1 deri nė 1 miliard. merrte fronin.

    -->Minjtė nuk mund tė vjellin.

  12. #32
    i/e rregjistruar 20% Maska e argjiro
    Anėtarėsimi
    Sep 2007
    Vendndodhja
    milano
    Postime
    108
    Reputacioni
    0

    Re: A E DINI SE?

    -Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė “Detin Botėror” I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)

    -Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik

    -Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.

    -Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.

    -Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,

    -Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.

    -Peshku “Pegava” ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.

    -Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur “Rafia”, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
    Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.

    -Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.

    -Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė “Baobabi”, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.

    -Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.

    -Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.

    -Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.

    -Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.

    -Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.

    -Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur “Tapana e Shkretėtirės” e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.

    -Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².

    -Peshkun trashanik “Siluris Glanis”- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.

    -Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².

    -Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė “Vija Egnatia” (Vija Egnacia).

    -Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.

    -Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.

    -Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.

    -Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.

    -Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.

    -Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.

    -Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.

    -Romani I parė shqiptar ėshtė “Marcja” I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.

    -Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.

    -Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.

    -Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin
    1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.

    -Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin “Rruga Ilire”.

    -Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.
    Libri I parė I shruar shqip ėshtė “Meshari” I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.
    Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.

    -Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².

    -Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.

    -M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.

    -Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.

    -Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.

    -Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė “Engjėl” e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.
    Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.
    Ujėvara e tretė ėshtė “Kukenani” nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.

    -Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.

    -Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.

    -Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.

    -Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.

    -Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.

    -Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.

    -Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.

  13. #33
    i/e rregjistruar 10% Maska e Gend
    Anėtarėsimi
    Jun 2008
    Vendndodhja
    Prishtina BABY, Kosove
    Postime
    17
    Reputacioni
    0

    A e dini se ?

    1
    Automjeti i parė me gazoline u shpik nga inxhinieri gjerman Karl Benz. Ai ishte me tri rrota dhe u paraqit nė publik mė 3 Korrik 1886.

    2
    Anatra ėshtė njė nga shpendėt mė tė shpejtė. Shpejtėsia e kėtij shpendi tė egėr arrin deri 105 km/orė

    3
    ADN ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.

    4
    Breshka mund tė ecė me 10 km nė orė.

    5
    Ēdo ditė nė Botė sėmuren me sėmundjen e AIDS-it 6000 djem dhe vajza.

    6
    Deri tani, ndėrtesa mė e lartė e banuar nė botė ėshtė Petronas Towers, e ndėrtuar nė vitin 1996 nė Kuala Lumpur tė Malajzisė. Ajo ka 96 kate dhe njė lartėsi prej 452 metra.

    7
    Gjysma e popullsisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.

    8
    Gjuhėt zyrtare qė fliten nė mė shumė vende, janė: Anglishtja nė 54 vende, Frėngjishtja nė 33 dhe Arabishtja nė 24.

    9
    Ivani i IV. i cili erdhi nė pushtet nė vitin 1533 nė Rusi, vrau djalin e vet me pretendimin se synonte ti merrte fronin.

    10
    Kompjuterėt modern janė ndėrtuar duke u bazuar nė sistemin nervor, por edhe kompjuteri modern nuk i afrohet as nivelit tė njė zvarritėsi.

    11
    Kafsha mė e ndjeshme, domethėnė mė e zonja pėr tė nuhatur ėshtė dhelpra. Sipas eksperimenteve tė bėra, ėshtė vėrejtur se dhelpra mund tė nuhas njė copė mish, tė fshehur nė njė thellėsi 60 centimetra.

    12
    Kėrmilli lėviz me njė shpejtėsi 0.05 km/orė; pra rreth 100 herė mė ngadalė se njeriu.

    13
    Lakuriqi i natės fluturon vetėm natėn dhe pėr tu mos u pėrplasur me pengesa qė i dalin pėrpara, pėrdor njė sistem sonari (radari ). Shpejtėsia e tij nė fluturim mund tė arrijė deri 50 km nė orė.

    14
    Lojrat e para moderne olimpike janė zhvilluar nė vitin 1896 nė Athinė, ku morėn pjesė 13 shtete nė nėntė lloje sporti.

    15
    Libija ėshtė shteti qė ka emrin zyrtar mė tė gjatė nė botė: “al-Jamahiryah al Arabiya al-Libiyah ash Sha Biyah al-Ishtirakiyah” pra tė pėrbėra nga 56 germa… ndėrsa emri poetik i Bangkokut, kryeqytetit tė Tailandės pėrbėhet nga 167 germa…

    16
    Megjithėse nė botė ka mė shumė se 600 milionė telefona, gjysma e botės ende nuk ka bėrė asnjė telefonatė.

    17
    Mundėsia pėr tė tė rėnė rrufeja ėshtė 1 nė 600,000

    18
    Mesatarisht nė botė shkohet nė shkollė 200 ditė, nė SHBA 180 ditė, nė Suedi 170 ditė, nė Japoni 243 ditė.

    19
    Mė shumė se 1 miliard tranzitorė prodhohen....ēdo sekondė.

    20
    Mjalti mund tė qėndrojė pa u prishur 3000 vjet dhe pėr kėtė arsye dylli i mjaltit pėrdoret pėr procesin e balsamimit.

    21
    Milingonat e ndjejnė tėrmetin qė mė parė dhe dalin menjėherė nga foletė.

    22
    Minjtė nuk mund tė vjellin.

    23
    Macet mund tė vrapojnė deri nė 50 km/orė. Sigurisht, ky ėshtė njė lajm i keq pėr minjtė, tė cilėt mund tė vrapojnė deri 10 km/orė!...

    24
    Nė krahasim me kafshėt qė jetojnė nė ujė, shpejtėsia e njeriut nė ujė i ngjan asaj tė kėrmillit… Mė tė shpejtėt mund tė arrijnė njė shpejtėsi 8 km/orė. Shiqoni sa larg ėshtė kjo shpejtėsi, kundrejt asaj tė tonit me bisht blu, qė arrin nė reth 70 km/orė.

    25
    Ngadalė por lagė, ashtu si edhe kėrmilli, breshka konsiderohet si njė nga kafshėt mė tė ngadalshėm. Shpejtėsia e saj arrin rreth 0.37 km/orė.

    26
    Njė malė nė lėvizje, me gjithė peshėn e tij tė rėndė, elefanti afrikan ėshtė nė gjendje tė vrapoj me njė shpejtėsi rreth 40km/orė, duke ia kaluar edhe njeriut.

    27
    Nė Xhakarta tė Indonezisė ėshtė duke u ndėrtuar njė ndėrtesė me lartėsi 558 metra.

    28
    Njė njeriu i duhen pėrafėrsisht 32 vjet pėr tė numėruar nga 1 deri nė 1 miliard.

    29
    Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkonin Ekuatorin 2 herė.

    30
    Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.

    31
    Nė fytyrėn e njė maceje ndodhen 146 muskuj.

    32
    Njeriu mė i gjatė ėshtė 2.75 cm

    33
    Njė njeri i rritur merr frymė afėrsisht 25 000 herė nė ditė

    34
    Njė njeri harxhon mesatarisht 3 vjet tė jetės nė banjo.

    35
    Nė krahun e njė majmuni ka rreth 25 milionė qime.

    36
    Nė Zelandėn e Re ka 4 milionė njerėz dhe 70 milionė dele.

    37
    Nė Australi ka mė shumė se 150 milionė dele dhe njė popullsi prej rreth 17 milionėsh.

    38
    Numri i vajzave adoleshente nė Botė nė njė ditė qė lindin fėmijė ėshtė 40.000.

    39
    Nė vendet e zhvilluara pėrqindja e tė rriturve qė martohen ra nga 72% nė 1970 nė 60% nė 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rritė nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % mė e lartė se nė martesėn e parė.

    40
    Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtėpi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.

    41
    Nė Holandė 84% e infermiereve akuzohen seksualisht nė punė.

    42
    Nė 1870 nė Londėr jetonin mė shumė irlandezė sesa nė Dublin.

    43
    Nė Ditėn e Nėnave nė SHBA bėhen mė tepėr telefonata personale se nė ēdo ditė tjetėr nė ēdo shtet tjetėr.

    44
    Nė 1750 nė botė jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė 1850 njė miliardė mė tepėr dhe nė 1950 edhe njė tjetėr miliard mė tepėr. Pastaj u deshėn vetėm 50 vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.

    45
    Pėllumbat fluturojnė me njė shpejtėsi mbi 85 km/orė dhe kanė njė aftėsi tė madhe qėndrimi nė gjendje fluturimi.

    46
    Penicilina ėshtė zbuluar nga Bakteriologu Aleksandėr Fleming nė vitin 1928.

    47
    Pallati perandorak nė Pekin (Kinė) shtrihet nė njė sipėrfaqe prej 72 hektarė dhe prandaj quhet edhe pallati mė i madh.

    48
    Peshkaqenėt nuk sėmuren.

    49
    Peshqit e harrojnė ēdo gjė qė ndodhen vetėm pas 10 min.

    50
    Qė nga viti 1972 janė prodhuar rreth 64 milionė tonė kėnaēe alumin (rreth 3 trilion kėnaēe). Nėse kėto do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, mund tė arrinin deri nė hėnė rreth 1000 herė. Kėnaēet e aluminit pėrbėjnė 1% tė materialeve mbeturina.

    51
    Ēdo ditė nė Botė sėmuren me sėmundjen e AIDS-it 6000 djem dhe vajza.

    52
    Qyteti i parė nė botė qė njihet tė ketė kaluar shifrėn e mbi 1 milion banorėve ka qenė Roma ( nė vitin 133 para e.r.), mė pasė Aleksandria nė Egjipt (nė vitin 30 para e.r.). Ndėrsa Londra e ka kaluar kėtė shifėr vetėm nė vitin 1810, Parisi nė vitin 1850 dhe Nju Jorku nė vitin 1874.

    53
    Qyteti qė ndodhet nė lartėsinė mė tė madhe ėshtė qyteti i Uenēuan nė Kinė. Ai ndodhet nė lartėsinė prej 5.099 metra.

    54
    Qyteti me dendėsi mė tė madhe tė popullsisė nė botė ėshtė Hong-Kongu. Nė ēdo km katrorė tė kėtij qyteti banojnė 98.053 banorė.

    55
    Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

    56
    Sipas Byrosė sė mirėnjohur nė SHBA Census, 19% e fėmijėve nė Amerikė jetojnė nė varfėri.

    57
    Strucėt i kanė sytė mė tė mėdhenj se truri.

    58
    Sipas statistikave 100.000 njerėz kanė bėrė vetėvrasje nė shtetet komuniste .

    59
    Sateliti i parė artificial rreth Tokės ėshtė lėshuar nga ish BRSS nė vitin 1954. Ndėrsa qenia e gjallė, qė pėr herė tė parė ka bėrė njė fluturim special ka qenė qeni me emrin Laika (BRSS).

    60
    Struktura e molekulės sė ADN ėshtė zbuluar nė vitin 1953.

    61
    Strucėt mund tė vrapojnė me njė shpejtėsi rreth 70 km/orė.

    62
    Tė paktėn 800 mijė njerėz nė Angli dhe nė Uells kanė mbiemrin Smith, qė do tė thotė 1 nė 61 veta.

    63
    Vija bregdetare e Kanadasė ėshtė mė e gjata nė botė, rreth 243.600 km e gjatė. Rusia, qė ėshtė vend me sipėrfaqe mė tė madhe nė botė zė vendin tė dytė mė njė vijė bregdetare prej rreth 37.600 km.

    64
    Xhamia mė e madhe nė botė konsiderohet Xhamia “Shah Faisal”, pranė Islamabadit nė Pakistan. Ajo zė njė sipėrfaqe rreth 29 hektarė. Salla ku kryhet namazi ka njė sipėrfaqe prej 0.5 hektarė dhe sė bashku me oborrin, bėn tė mundshme kryerjen e namazit njėherėsh nga 100.000 besimtarė. Nė sipėrfaqet rreth saj mund tė falen gjithashtu edhe 200.000 besimtarė tė tjerė.

    65
    1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishuj.

    66
    10 universitete mė tė vjetra tė botės janė: 1. Quaraouyi nė Marok. I themeluar nė vitin 970. 2. Universiteti Al-Azhar nė Kairo tė Egjiptit, themeluar nė vitin 970. 3. Universiteti i Parmės nė Itali, themeluar nė vitin 1054. 4. Ai i Bolonjės Itali nė vitin 1088. 5. I Modenės, Itali 1175. 6. Peruxhias Itali-1200. 7. I Padovės Itali-1222. 8. I Napolit Itali 1224. 9.I Parisit dhe 10.I Sienės Itali-nė vitin 1240.

    67
    4450 priftėrinj nė Amerikė kryejnė mardhėnie seksuale me fėmijė.

    68
    Mė 09.06.1996 Walter Arfeuille (Belgjikė) tėrhoqi me dhėmbė 8 vagonė treni mbi hekurudhe.

    69
    Pėr herė tė parė nė histori shkrepsa u zbulua nė vitin 1827 nga anglezi Gjon Vokeri (Wolker).

    70
    Vendi mė i thatė dhe jopjellor gjendet nė Calami (Kil) ku nuk ka rėnė shi 400-vjetėt e fundit.



    71
    Nė Italinė mesjetare puthjet nuk mund tė merreshin ose jepeshin thjeshtė. N.q.s. njė burrė e njė grua shiheshin nė publik duke u pėrqafuar ata ishin tė detyruar tė martoheshin.

    72
    I pari qė ka filluar shėrbimin postar ka qenė Muavi Ibn Ebu Sufjan. Shėrbimi postar bėhej me kuaj dhe me deve.

    73
    Portreti i Raziu, mjek dhe filozof i dėgjuar arab, i cili u bė i dėgjuar sidomos me veprėn e tij "Kitabul Havi", mbahet akoma i varur nė Universitetin e Prixhetonit.

    74
    Nė vitin 1957 mbreti i Francės Henri i III themeloi nė Paris katedrėn e gjuhės arabe qė tė lehtėsojė zhvillimin e studimeve mjekėsore.

    75
    Nė qytetin e Hamburgut nė Gjermani ka 27 xhamia.

    76
    Nė Romė ndodhet xhamia mė e madhe nė Evropė.

    77
    Kulla e Ajfelit u lėshua nė pėrdorim me 6. VI .1889.

    78
    Tuneli mė i gjatė gjendet nė mes kufirit tė Italisė dhe tė Francės qė depėrton nė majėn mė tė lartė tė alpeve (Monblan 4807m), prej nga e ka marrė emrin tuneli Monblan. Ėshtė i gjatė 11.7 km.

    79
    Thellėsia mė e madhe nė botė ėshtė nė ishujt Mariana, e quajtur Ēalenger. Kjo thellėsi arrin nė 11.033 metra.

    80
    Pika mė e lartė nė botė ėshtė Mont Everest. Lartėsia e saj arrin nė 8.848 metra. Pėr herė tė parė e pushtuan alpinistėt e Zelandės sė Re, me nė krye Edmund Hilarin, mė 29 maj 1953.

    81
    Sinani, arkitekti i madh shqiptar (1489 - 158 gjatė gjithė jetės sė tij ndėrtoi jo mė pak se 355 ndėrtesa apo komplekse: 81 xhami tė mėdha 50 dhoma faljeje, 62 medrese, 19 mauzoleume, 17 tregje, 3 spitale dhe 7 ujėsjellėsa. Kryevepra e tij ėshtė Xhamia Selimije e ndėrtuar nė vitin 1522. Nė baz tė projekteve tė tij ndėrmjet vitit 1609 dhe 1617 u ndėrtua Xhamia Blu.

    82
    Fėmiu mė i madh nė botė ėshtė Zak Strenker peshon 35kg (nė muajin e tetė ).

    83
    Thuhet se nė Kostarikė ėshtė zbuluar njė majmun me gjatėsi 4.3 metra. Sipas kėtij zbulimi del se Kin Kongu i njohur nė film mund tė ketė qenė i vėrtetė !!

    84
    Pėr herė tė parė koncepti i sinusit dhe i kosinusit nė trigonometri ėshtė futur nga shkencėtari arab Batani. Tabelėn e parė tė sinuesve e bėri Hasan El-Marakeshi mė 1299.

    85
    Automobili i parė u konstruktua nga Karl Benz mė 1885

    86
    Gazetėn e parė nė botė e ka botuar Jul Cezari dhe titullohej “Actra Diurina”. Ajo nuk shitej por vetėm shpėrndahej nė vendet publike .

    87
    Nervi optik i syrit pėrbėhet prej 500 mijė fijesh tė cilat nėse renditen njėra pas tjetrės do tė arrijnė gjatėsinė 60 kilometra.

    88
    Nė mjedisin e hapur kur nuk fryjnė erėrat, zėri i njeriut mund tė dėgjohet 200 metra larg.

    89
    Dielli mund tė nxėrė brenda tij njė milion Toka.

    90
    Vėllezėrit Orvil dhe Virbur Urajt, mė 17 dhjetor tė vitit 1903 tė parėn bėnė fluturimin me aeroplan motorik nė Kiti Hejk tė SHBA-ve.

    91
    Vendasit nga ujdhesa Bolia nė Indonezi gjatė lėvrimit tė arės ia qesin rreth qafės kaut thesin e mbushur me gurė tė rėndė nė mėnyrė qė t'ia ndalojnė shpejtėsinė gjatė lėvrimit

    92
    Gratė e fisit Bambara tė cilėt jetojnė nė Senegal, tėrė trupin e lyejnė me baltė tė kuqe.

    93
    Skandinavėt dikur kanė prodhuar litarė shumė tė fortė duke shfrytėzuar rrėnjėt e drunjtėve sidomos tė pishės.

    94
    Piktori i njohur Leonardo da Vinēi ka qenė shumė i fuqishėm, ai ka mundur me duar tė kėpus patkoin e hekurit.

    95
    Pėr te prodhuar njė kilogram mjaltė,njė blete i duhet te thithe nektarin e 12 milion luleve dhe pėr kėtė te pėrshkoje njė rruge me gjatėsi rreth 300.000 kilometra.

    96
    Sikur nga te gjithė ujerat e deteve dhe oqeaneve te nxirrej kripa,me te do te mbulohej gjithė sipėrfaqja e tokės sonė me njė shtrese prej rreth 130 metrash.

    97
    Libri mė i vogėl nė botė ėshtė botuar nė Itali nga shtėpia botuese “Magonca”. Madhėsia e tij ėshtė 6x 6 mm, kurse trashėsia 2.6 mm, pėrmban tekstin “Ati Ynė “.

    98
    Ne ēdo litėr ujė tė sipėrfaqes se detit ka mesatarisht rreth 10.000 gjallesa,ne 100 metra ka 3.000 dhe ne 5.000 metra ka mesatarisht 15 gjallesa.

    99
    Telefonin e parė e zbuloi Aleksandėr Graham Bell, me 1875.

    100
    Elefantėt i tremben lepujve dhe qenve qofshin kėta edhe te vegjėl.

    101
    Bleta ėshtė i vetmi insekt i zbutur nga njeriu.

    102
    Stadiumi mė i madh nė botė Marakana nė Rio De Zhaniero ku vend pėr 205 mijė shikues.

    103
    Libri mė i madh nė botė qė ėshtė botuar nė Tuluzė tė Francės peshon 8 tonė , ndėrsa pėrmasat e tij janė gjigante 3x4 metra . Pėrmban biografi tė njerėzve tė mėdhenj, francez , tregime etj .

    104
    Mendohet se qe nga krijimi i shoqėrisė njerėzore ne bote kane jetuar mbi 80 miliard njerėz.

    105
    Kafepirėsit mendojnė mė shpejtė dhe veprojnė mė logjikisht se ata qė nuk e pėrdorin kafe-nė.

    106
    Oqeani mė i madh ėshtė Paqėsori. Sipėrfaqja e tij ėshtė 179.680.000. km. katrorė kurse oqeani mė i vogėl ėshtė Oqeani i Ngrirė i Veriut qė ka 14.090.000 km. katrorė.

    107
    Gadishulli mė i madh nė botė ėshtė ai i Arabisė, me sipėrfaqe 2.730.000 km. katrorė.

    108
    20% e energjisė sė trupit pėrdoret nga truri

    109
    Grimcat e hekurit tė gjetura nė Hėnė dhe tė sjella nė Tokė kanė njė veti tė veēantė, ato nuk ndryshken

    110
    Qyteti mė i madh nė botė ėshtė Meksiko Siti dhe ka mbi pesėmbėdhjetė milionė banorė.

    111
    Jupiteri ėshtė aq i madh sa qė mund tė zinte brenda tij tė gjithė planetėt e tjerė..

    112
    Pija freskuese qė shitet mė sė shumti nė botė ėshtė Coca-Cola . Brenda ditės konsumohen mė shumė se 250 milion shishe.

    113
    Eskimezėt kur e lėshojnė shtėpinė patjetėr e rrėzojnė sė paku njė pjesė tė shtėpive tė tyre tė ndėrtuar prej akulli nė mėnyrė qė ajo tė mos bėhet strehim i shpirtrave tė kėqij.

    114
    Sipas shkencėtarėve amerikanė, Hėna ēdo njė mijė vjet largohet nga Toka pėr 20 metra pėr shkak tė dobėsimit tė fuqisė tėrheqėse tė Tokės - gravitacionit.

    115
    Mjeku mysliman Eraziu i njohur nė Evropė si Razes ka shkruar 220 vepra mjekėsore ku disa prej tyre janė Enciklopedi.

    116
    Kanguri mė i madh (Macropus rufus) nė Australinė qendrore, -jugore dhe atė -lindore, plotėsisht i drejtuar ėshtė 1,80 m i lartė, dhe gjatėsia e pėrgjithshme (megjithė bisht) ėshtė 2,85 m. Pesha e tij rreth 90 kg.

    117
    Fjala e pare e transmetuar nėpėrmjet telefonit ėshtė "Uaston hajde kėtu - mė duhesh" dhe ėshtė thėnė nga shpikėsi i telefonit Aleksandėr Graham Bell qe thėrriste ndihmėsin e tij Uaston. Ai e mori patentėn e telefonit me numėr 174465 ne vitin 1876

    118
    Mė 17.12.1998 kinezi Li Jian Hua nė emisionin televiziv Guinnes World Records: ngriti me vesh peshėn 50 kg (tjegulla ndėrtimi tė lidhura bashkė dhe tė kapur nė veshin e tij).

    119
    Nė vitin 1957 mbreti i Francės Henri i III themeloi nė Paris katedrėn e gjuhės arabe qė tė lehtėsojė zhvillimin e studimeve mjekėsore.

    120
    Sisori qė jeton nė lartėsinė mė tė madhe ėshtė sisori i Tibetit dhe ai i maleve tė Kinės. Mund tė jeton nė lartėsinė prej 6100m .

    121
    Parku mė i madh nė botė “Bota e Dizit” gjendet nė Florida. Ku sipėrfaqe prej 11105 hektarėsh dhe brenda vitit e vizitojnė rreth 1 milion vizitorė.

    122
    Nė Detin e Vdekur pėr shkak tė pėrqindjes sė lartė tė kripės nuk ka qenie tė gjalla.

    123
    Pėrgjatė 75 vjetėsh jetė kalon mė tepėr se 30 ton ushqim dhe 50 000 litra lėng nėpėr zorrė.

    124
    Nė shekullin e X, Raziu bėri operacionin e parė me qepje, ku penjtė e nevojshėm i pėrgatiti nga zorrėt e kafshėve.

    125
    Telefoni mė i madh i cili aktualisht funksionon ėshtė i lartė 2.47m, i gjatė 6.06 m dhe peshon 3.5 tonė. Receptori i tij ėshtė i gjatė 7.15 m dhe ngrihet me anė tė vinēit .

    126
    Femra mė e gjatė ishte Zeng Xhilian me gjatėsi 2.47m ndėrsa ajo mė e shkurtėr Mexh Baster e cila ėshtė e gjatė vetėm 0.65m.

    127
    Banka e parė nė botė ka punuar nė Venedik me 1587.

    128
    Ēdo 40 minuta nė trupin e njeriut vdesin rreth 40 milion qeliza tė lėkurės.

    129
    Me fillimin e stinės sė Dimrit nevoja pėr tė fjetur ėshtė shumė mė e madhe se sa stinėve tjera.

    130
    Nė botė pihen mesatarisht 135 milion kubik kafe nė ditė.

    131
    Lojėrat e para me ski janė mbajtur nė Murcugshlag nė Austri.

    132
    Prej gjitha shteteve nė Amerikė mė sė shumti parqe nacionale ka Alaska-tetė.

    133
    Shteti i parė i cili i ka dhėnė gruas tė drejtė vote ka qenė Zelanda e Re. Kjo ka ndodhė nė vitin 1893.

    134
    Gjuha e Kameleonit ėshtė dy herė mė e gjatė se sa trupi i tij.

    135
    Disa ekspert kanė konstatuar se nė monedhėn prej 1 dhe 2 Euro ka sasi mė tė madhe tė Niklit se sa ėshtė e lejuar. Te personat tė cilėt vuajnė nga alergjitė e ndryshme tė lėkurės kjo mundė tė shkaktojė skuqje tė lėkurės nėse kanė kontakte tė shpeshta me kėto monedha.

    136
    Kur njeriu i fryen hundė nė faculetė shpejtėsia e ajrit arin deri 160km/h.

    137
    Letra mė misterioz ėshtė zbuluar nė Itali nė vitin 1912. Deri mė sot askush nuk ka arit ta deshifroj kėtė letėr.

    138
    Sipas disa statistikave ēdo ditė nė botė lindin 364.321 foshnje kurse vdesin 147.137 njerėz.

    139
    Nxėnia e plotė e diellit ndodhė ēdo 18 vite.

    140
    Nė Azi nė ditė shpenzohen rreth 1.5 milion tonė oriz. Kjo sasi e orizit ėshtė 6 herė mė e madhe se sa piramida e Keopsit.

    141
    Bananet e thara janė 4 herė mė tė ushqyeshme se ato tė freskėta.

    142
    Gjatė festės tė Vitit tė Ri nė Japoni shkruhen rreth 4 miliard letra urimi tė Vitit tė Ri

    143
    Japonezėt mė sė shumti rinė pranė televizionit. Ata mesatarisht shikojnė 9 orė program nė ditė.



    144
    Holanda ėshtė shteti me dendėsinė mė tė madhe tė banorėve nė Evropė dhe e dyta nė Botė pas Bangladeshit.

    145
    Ajri ėshtė pėrzierje kimike e gazrave qė pėrbehet nga: 78.08% Azot, 20.95% Oksigjen, 0.93% Argon, 0.03% Karbon dhe elementet tjera: Metan, Neon, Kripton, Hidrogjen, Helium dhe Ozon.

    146
    Gruaja mė e pasur nė Botė konsiderohet se ėshtė princesha Juliana, mbretėresha e dikurshme e Holandės. Pasuria e saj vlerėsohet nė 200 milion funta angleze (£).

    147
    Lugina e lumit Rini nė mes maleve Vogeze dhe Shvarcvard, ka gjatėsi 300 km, gjerėsi 25-40 km dhe thellėsi 1000 m.

    148
    Po tė mos ishin bakteriet, fletat e pyjeve dhe pemėve, pėr 10-15 vite do ta mbulonin sipėrfaqen ku jeton njeriu dhe nuk do tė kishte mė jetė nė tokė.

    149
    Kaktusi- ėshtė bima qė rritet mė ngadalė se bimėt tjera. Gjatė vitit rritet
    1-2 cm. Kurse bima qė rritet mė sė shpejti ėshtė Bambuja. Ajo gjatė 24 orėve rritet 5-6 centimetra.

    150
    Po tė kishit mundėsi qė t`i numėroni tė gjitha yjet e galaktikave me madhėsi mesatare numėrimi nga 3 yje nė sekondė, atėherė do t`u duheshin 1000 vjet pėr t`i numėruar tė gjitha. Objekti mė i largėt qė mund tė shihet me sy ėshtė Galaksia e largėt 2.4 mil/vjet drite.

    151
    John Wisner nga Elbeni (SHBA), nė njė gjilpėrė futi 230 fije tė holla tė mėndafshit tė cilat mezi shihen me sy.

    152
    Libri i parė i shtypur nė Botė ėshtė paraqitur mė 11 maj 1868. Ka qenė njė shkrim Indian me titull “E nesėrmja e Diamantit” i pėrkthyer nė gjuhėn kineze. Botimi pėrmban gjashtė fleta tė tekstit dhe tė gravurave me figurėn e Budės.

    153
    Gjithėsia- ėshtė njė zbrazėtirė nė tė cilėn planetėt, yjet dhe trupat tjerė lėvizin. Kur shikoni nė qiell ne shohim gjithėsinė. Gjatė natės mund tė shihni yjet dhe planetėt si dhe hapėsirat e mėdha boshe nė mes tyre.
    Zbrazėtira nė mes planetėve quhet Zbrazėtirė Ndėrplanetare, kurse ajo nė mes tė yjeve quhet Zbrazėtirė Ndėryjore.

    154
    Libri mė i vogėl nė Botė ėshtė njė tregim pėr fėmijė I titulluar “Mreti Plak”, i botuar nė vitin 1985 nė Skoci. Pėrmasat e kėtij libri janė 1x1 cm.
    Kėshillohet qė pėr ta shfletuar tė pėrdoret gjilpėra.

    155
    Bletėt merren vesh njėra me tjetrėn me gjuhėn e valleve. Ēdo lėvizje sado e lehtė, tregon njė sinjalizim pėr lulet, ujin apo armikun qė ka zbuluar.

    156
    Pas hulumtimeve tė gjata, kimisti gjerman Mark Graf nė pranverė tė vitit
    1747 e zbuloi se nė rrepė kishte sasi tė madhe tė sheqerit, qė mund tė pėrdorej nė industri. Atėbotė rrepa nuk quhej “rrepė e sheqerit”, dhe e hanin kryesisht tė varfrit dhe bagėtia. Deri nė kėtė kohė sheqeri ėshtė pėrftuar nga kallami I sheqerit dhe ka qenė tepėr I shtrenjtė. Nga shėnimet qė kanė mbetur nga shek.XVII-tė nė Londėr pėr dy kg sheqer ėshtė paguar sa pėr njė viē tė majmur.

    157
    Nė Luvėr (Francė) ruhet njė libėr unikat: shkronjat e tij janė gdhendur nė letėr, ashtu qė mund tė lexohet vetėm kur tė mbahet drejt dritės apo tė vendoset mbi njė letėr tė zezė. Libri ėshtė shkruar nė shek. XV ose XVI-tė nė njė manastir francez, dhe ėshtė mjaft i rėndė.

    158
    Fėmija amerikan Michael Kirni nga Pensakola e Floridės ėshtė mė inteligjenti nė rruzullin tokėsor. Si gjashtėvjeēar mbaroi shkollimin e lartė, kurse si dhjetėvjeēar mbrojti tezėn e doktoraturės.

    159
    Mjalti I gėshtenjės ēmohet si mė i pasuri nė vitamina nga mjaltet tjerė.

    160
    Fluturat shijojnė me anė tė kėmbėve.

    161
    Delfinėt flejnė me njė sy hapur.

    162
    Njė njeri qesh mesatarisht 13 herė nė ditė.

    163
    Minjtė mund tė durojnė pa ujė mė tepėr se devėt.

    164
    Nė trupin e njeriut muskuli mė i fortė ėshtė gjuha.

    165
    Pavarėsisht nga madhėsia dhe trashėsia njė flete nuk mund tė paloset mė tepėr se 9 herė.

    166
    Femrat i pėrpėlitin sytė 2 herė mė shumė se meshkujt.

    167
    Njė ari i rritur mund tė vrapojė po aq shpejt sa njė kalė.

    168
    Nė trurin e maceve ka 32 muskuj.

    169
    Seul (kryeqyteti i Koresė se Jugut) nė gjuhėn vendase do tė thotė kryeqytet.

    170
    Nė SHBA 1/3 e zezakėve mes 20-29 vjeē janė nė burg ose nėn hetim.

    171
    Njė mashkull harxhon mesatarisht 3350 orė duke u rruajtur e qethur.

    172
    Kur thyhet njė xham disa copėza shpėrndahen me shpejtėsi 3000 milje nė orė.

    173
    Bethoveni para se te kompozonte fuste kokėn nė ujė tė ftohtė.

    174
    Planeti Uran mund tė shihet me sy tė lirė.

    175
    Dallga mė e madhe e regjistruar deri mė sot ka qenė nė vitin 1971 nė Ishullin Ishigaki, Japoni, me lartesi 85 m.

    176
    Nė njė natė tė kthjellėt mund tė shihen rreth 2000 yje me sy tė lirė.

    177
    Vetėm mushkonjat femra pickojnė.

    178
    Shteti me mė tepėr rrugė tė asfaltuara ėshtė Franca.

    179
    Ajnshtajni deri nė moshen 9-vjeqare nuk fliste normalisht.

    180
    Njė shqiponjė mund ta shohė prejen e saj qė 3000 metra larg.

    181
    Kuajt mund tė qėndrojnė deri nė 1 muaj nė kėmbė.

    182
    Nė njė moshė mesatare tė jetės, zemra rrahė rreth 3 miliard herė.

    183
    Sateliti mė i thjeshtė kushton rreth 6 milion euro

    184
    Demat nuk e shohin ngjyrėn e kuqe, sikurse tregohet nė filma, por ata i irriton lėvizja e stofit para syve tė tyre.

    185
    Mesatarja e qimeve nė kokė sillet rreth 150.000

    186
    Muhamed Uskufi e ka shkruar fjalorin e parė tė gjuhės Boshnjake nė vitin 1631

    187
    Ėndrra zgjatė mė sė shumti 4 minuta nė ditė

    188
    Syri ka rreth 140 milion pika (pixels), nė krahasim me aparatin digjital qė ka 5 milion pika (pixels).

    189
    Qyteti mė i vjetėr nė botė ėshtė Jeriko (Ariha)-Izrael, i cili ėshtė me banorė edhe sot. Ky qytet ekziston 7800 vjet para erės sė re qė do tė thotė se tani ėshtė i vjetėr 9800 vjet.

    190
    Aboriginėt janė populli mė i vjetėr nė botė. Ata ekzistojnė qe 40.000 vite.

    191
    Njeriu i humb mesatarisht 200 qime nė kokė nė ditė.

    192
    Peshqit qė jetojnė nėn 800 metra nė det, nuk kanė sy.

    193
    Coca Coola origjinale ka ngjyrė tė gjelbėr.

    194
    Dueli mė i gjatė i boksit ka zgjatė 7 orė, dhe atė 110 runda.

    195
    Sistemi diellorė ėshtė i vjetėr 4.5 miliard vjet.

    196
    Elefantėt janė tė vetmet shtazė qė nuk mund tė kėrcejnė.

    197
    Lėkura te njė person i rritur peshon rreth 2.7 kg, pėrafėrsisht sa truri.

    198
    Aeroplani mė i shtrenjtė ėshtė B-2 Stealth i cili kushton 2 miliard dollarė.

    199
    Njė shtatėdhjetė vjeēar, gjatė jetės sė tij hanė rreth 30 tonė ushqim.

    200
    Nė planetin tonė, nė ditė gjenden rreth 5 kilogramė diamant.

    201
    Rrufeja godet 100 herė nė sekondė, por kurrė nuk godet dy herė nė tė njėjtin vend.

    203
    Nė Greqi mė 1894 njė qarje ka arritur nė 65 km.

    204
    Nė Atalanta (USA) mė 1911 qarja ka arritur nė 112 km.

    225
    Nė San Francisko nė vitin 1858 qarja e tokės ka arritur gjatėsi 1.000 km dhe gjerėsi 20 km.

    226
    Nė Kaliforni nė vitin 1906 ėshtė krijuar njė qarje me gjatėsi prej 432 km e gjerė 20 km dhe e thellė 6 metra.

    227
    Sasia e ujit nė atmosferė vlerėsohet se ėshtė 14.000 km³, nė tri gjendje agregate: tė lėngėt, tė gazet dhe tė ngurtė.

    228
    Pėr njohjen e historisė sė zhvillimit tė tokės si “shkronja” themelore janė shkėmbinjtė.

    229
    Humnera mė e njohur nė Botė ėshtė “Jean Brener” nė Pirineje me thellėsi 1.535 m.

    230
    Po tė mos ishin bakteriet, fletat e pyjeve dhe pemėve, pėr 10-15 vite do ta mbulonin sipėrfaqen ku jeton njeriu dhe nuk do tė kishte mė jetė nė tokė.

    231
    Lugina e lumit Rini nė mes maleve Vogeze dhe Shvarcvard, ka gjatėsi 300 km, gjerėsi 25-40 km dhe thellėsi 1000 m.

    232
    Rrezatimi diellor duke kaluar nėpėr atmosferė 15% absorbohet, 37% reflektohet dhe 48% arrin nė sipėrfaqe tė tokės ku shndėrrohet nė energji tė nxehtėsisė.

    233
    Onufri ėshtė piktori mė I madh shqiptar I shek.XVI-tė, dhe ndėr mė tė mėdhenjtė nė artin Bizantin. Ndėr veprat e tij mė kryesore janė: “Grupi I virgjėreshave”, “Portreti I Davidit”, “Figura e Bariut”, e shumė tė tjera.

    234
    Nė New York me ligj ėshtė e ndaluar larja e dritareve tė larta. Kur dritaret bėhen tė papastėrtia, shtėpiakja thėrret ekipet e lartėsive tė dritareve, tė cilat pajisen me mjete tė posaēme.

    235
    Ngjyra e bardhė 95% reflekton rrezet e Diellit dhe vetėm 5% absorbon (akumulon), ngjyra e zezė 95% absorbon, ndėrsa vetėm 5% reflekton.

    236
    Bima mė e lartė qė njihet deri mė tani ėshtė njė lloj I algėve tė murme qė quhet “Macrocistis”, qė sė bashku me degėt dhe trupin arrin gjatėsinė 400 metra.

    237
    Mbretėresha Elizabeta e Parė ėshtė e vetmja mbretėreshė qė nga viti 1966 e deri nė fillim tė shekullit XXI, qė nuk ka pasur asnjė pasuri jashtė Britanisė sė Madhe.

    238
    Piktura mė e hershme e Gadishullit Ballkanik ėshtė ajo e Lepencės nė rrethin e Vlorės (Shqipėri). Kjo tregon lashtėsinė e popullit shqiptar.

    239
    Deri vonė ėshtė menduar se njė lloj luleje rritėt deri 180 m, nė thellėsi tė detit, gjė qė ėshtė kufiri mė I pabesueshėm pėr ekzistencė. Megjithatė, nė Arqipelagun Bahamag ėshtė gjetur njė lule tjetėr nė thellėsi 270 m. Deri atėherė ka qenė e panjohur.

    240
    Nė programin e disa cirkuzantave nė Francė, nė SHBA, nė Angli dhe gjetkė janė futur edhe bretkosa tė dresuara. Ato bėjnė kėrcime tė komplikuara dhe akrobacione nė trapez.

    241
    Syzet e Diellit I kanė futur nė modė yjet e filmit tė Hollivudit, duke I ruajtur sytė nga dritat e studios.

    242
    Struci ėshtė shpendi mė I rėnė nė botė. Ky lloj shpendi mund tė jetė I lartė deri nė dy metra e gjysmė dhe I rėndė deri 135 kg. Hapat e strucit janė tė gjatė deri nė tetė metra. Shpejtėsia 90 km nė orė. Struci ha ushqim tė llojllojshėm, madje ha edhe sende qė nuk janė pėr tu ngrėnė.

    243
    Mjeti mė i gjatė i udhėtimit i prodhuar deri mė tani nė mbarė Botėn, ėshtė treni “Arktik”. Ai ėshtė i gjatė 174 metra dhe ka 54 rrota.

    244
    “Little Boy” (Djaloshi I Vogėl) ėshtė emri I bombės qė u hodh nė Hiroshimė.
    Bomba ishte e gjatė 3.04 m dhe e rėndė 4.080 kg. Fuqia e saj shpėrthyese ishte e barabartė me 20.000 ton trinitrotoluene (TNT).

    245
    Akullnajat zėnė sipėrfaqe prej16.2 mil/km² ose 10.9% tė sipėrfaqes tokėsore.

    246
    Zjarri u zbulua 70 mije vjet mė parė duke I fėrkuar drunjtė. Pastaj nisėn ta piqnin mishin, qė ndihmoi nė zhvillimin e trupit. Nė kėtė mėnyrė njeriu primitiv ndryshoi, duke iu afruar njeriut tė sotėm. Pas kėsaj njerėzit primitiv u forcuan pėr tė bėrė vegla pune me tė cilat punonin. Dhe kėshtu erdhėn deri te zhvillimi mė I mirė I jetės sė tyre.

    247
    Sa vjet i ka peshku mund tė llogaritet duke ia numėruar unazat nė verėzat e tij njėsoj si ē`pėrcaktohet vjetėrsia e drurit sipas rrathėve qė i ka brenda trungut tė tij.

    248
    Kryetari I njėzet amerikan, James Garfeald, ia dilte qė njėkohėsisht me njėrėn dorė tė shkruante me alfabet latin kurse me tjetrėn nė gjuhėn e vjetėr greke.

    249
    Pėr nga rezervat e kromit, Shqipėria radhitet ndėr vendet e para nė Botė.

    250
    Kryeqyteti i Italisė sė sotme, Roma, u themelua nė vitin 754 p.e.s. Mė parė njihej me emrin Albalonga.

    251
    Nė Siberi gjatė dimrit arrin temperatura deri –60ŗc, ndėrsa gjatė verės nuk perėndon dielli. Siberianėt pėrgatiten gjatė tėrė verės dhe kėshtu nė dimėr vetėm pushojnė dhe pėrkujdesen qė ta kenė vendin sa mė tė nxehtė nė mėnyrė qė fėmijėt e tyre tė mbijetojnė nė kėta dimra katastrofal.

    252
    Ajri ėshtė pėrzierje kimike e gazrave qė pėrbehet nga: 78.08% Azot, 20.95% Oksigjen, 0.93% Argon, 0.03% Karbon dhe elementet tjera: Metan, Neon, Kripton, Hidrogjen, Helium dhe Ozon.

    253
    Buenos Aires do tė thotė ajr i pastėr.

    254
    Deri nė vitin 1903, nė Coca Cola ėshtė pėrdorė kokaina, por pastaj ėshtė zėvendėsuar me kafeinė.

    255
    Nė Venedik jetojnė mė shumė pėllumba se sa njerėz.

    256
    Elefanti ka rreth 40.000 muskuj nė hundėn e tij.

    257
    Breshka lėviz me shpejtėsi mesatare prej 1km/h.

    258
    Banorėt e Emirateve tė Bashkuara nuk kanė obligim tė paguajnė kurrfarė tatimi.

    259
    Shkolla ėshtė fjalė Greke qė do tė thotė lirim nga puna.

    260
    Vendėsit nga ujdhesa Fixhi marrin pjesė nė garat me peshk qė organizohen nė krye tė ēdo dy viteve. Ata nė kėto gara qė quhen “Vara Vam”, kanė pėr detyrė t`i kapin me duar peshkaqenėt qė kanė rėnė nė rrjeta, t`i kthejnė nė anėn tjetėr dhe t`i puthin.

    261
    Gruaja mė e pasur nė Botė konsiderohet se ėshtė princesha Juliana, mbretėresha e dikurshme e Holandės. Pasuria e saj vlerėsohet nė 200 milion funta angleze (£).

    262
    Lumi Sitnica ėshtė mė i gjati nė Kosovė me 90 kilometra.

    263
    Balena e kaltėr (“Balaenoptera Muscus”), ėshtė kafsha mė e madhe nė Botė.
    Ajo ka njė madhėsi prej 33.6 metrash. Balenat, delfinėt si dhe derrat e detit qė me njė emėr quhen Cetacea, janė zhvilluar para 50 milion vjetėsh.

    264
    Pablo Piccaso ėshtė piktori mė produktiv i tė gjitha kohėrave. Bėri gjithsej 13.500 piktura, 10.000 vizatime e grafika, 34.000 ilustrime pėr libra dhe 300 skulptura dhe gjėsende prej qeramike.

    265
    Thellėsia mė e madhe detare gjendet nė ishujt e Marianit Paqėsor. Aty ėshtė matur thellėsia prej 11.520 metrash. Matjen e ka bėrė batiskani Italian Trieste nė vitin 1960.

    266
    Nė njė familje amerikane e cila kishte pesė fėmije, tė gjithė kremtonin ditėlindjen nė tė njetėn ditė. Katarina (1952), Keroli (1953), Klaudia (1956), Sisilia (1961) dhe vėllai i tyre i vogėl, qė edhe ky kishte lindur nė tė njėjtėn datė (1966), me 20 shkurt.

    267
    Disa shkencėtarė suedezė vendosėn tė pėrcaktonin se cili ėshtė libri mė popullor nė Botė nė fushėn e letėrsisė artistike. Pas llogaritjeve tė gjata u sqarua se gjatė 350 vjetėve libri mė popullor qė ka numrin mė tė madh tė ribotimeve, ėshtė libri I shkrimtarit tė njohur anglez Daniel Defo me titull “Robinson Cruso”. Ky libėr pėr herė tė parė u botua nė vitin 1719.

    268
    Bletėt merren vesh njėra me tjetrėn me gjuhėn e valleve. Ēdo lėvizje sado e lehtė, tregon njė sinjalizim pėr lulet, ujin apo armikun qė ka zbuluar.

    269
    Vaji I ullirit ėshtė njė Lubrifikant (pastrues)i shkėlqyer i zemrės dhe i arterieve.

    270
    Vera e kuqe mund tė ndihmoj pėr parandalimin e dhembjeve tė zemrės.

    271
    Konsumimi I tepruar I kafesė mund tė ēojė nė rritjen e kolesterolit nė gjak.

    272
    Njerėzit qė pinė ēaj mė shumė se kafe, janė mė tė mbrojtur nga disa lloj kanceresh, si i zorrėve, i stomakut, i mėlēisė etj.

    273
    Mjalti I gėshtenjės ēmohet si mė i pasuri nė vitamina nga mjaltet tjerė.

    274
    Kaktusi- ėshtė bima qė rritet mė ngadalė se bimėt tjera. Gjatė vitit rritet
    1-2 cm. Kurse bima qė rritet mė sė shpejti ėshtė Bambuja. Ajo gjatė 24 orėve rritet 5-6 centimetra.

    275
    Kozmosi- ėshtė gjithė ajo qė na rrethon: hapėsira qiellore, yjet, planetėt, ėshtė gjithė Bota. Kufijtė e kozmosit I kemi tė panjohur. Kozmosi pėr ne nuk ka fund.

    276
    Gjithėsia- ėshtė njė zbrazėtirė nė tė cilėn planetėt, yjet dhe trupat tjerė lėvizin. Kur shikoni nė qiell ne shohim gjithėsinė.

    277
    Gjatė natės mund tė shihni yjet dhe planetėt si dhe hapėsirat e mėdha boshe nė mes tyre.

    278
    Zbrazėtira nė mes planetėve quhet Zbrazėtirė Ndėrplanetare, kurse ajo nė mes tė yjeve quhet Zbrazėtirė Ndėryjore.

    279
    Univerzumi- ėshtė gjithēka qė ekziston prej grimcave mė tė imėta tė pjesėve tė atomit deri nė Galaksitė mė tė mėdha, poashtu pėrfshinė edhe zbrazėtirat.

    280
    Planeti jonė ėshtė vetėm njė pikėz e vogėl nė univerzumin e pafund. Pas Diellit, ylli mė I afėrt ėshtė “Proksima Kentauri” 40 bilion kilometra larg nesh.

    281
    Po tė kishit mundėsi qė t`i numėroni tė gjitha yjet e galaktikave me madhėsi mesatare numėrimi nga 3 yje nė sekondė, atėherė do t`u duheshin 1000 vjet pėr t`i numėruar tė gjitha. Objekti mė i largėt qė mund tė shihet me sy ėshtė Galaksia e largėt 2.4 mil/vjet drite.

    282
    John Wisner nga Elbeni (SHBA), nė njė gjilpėrė futi 230 fije tė holla tė mėndafshit tė cilat mezi shihen me sy.

    283
    Pija freskuese qė shitet mė sė shumti nė Botė ėshtė “Coca Cola”. Ajo shitet nė mbi 135 vende tė Botės dhe brenda ditės konsumohen mė shumė se 250 milion shishe.

    284
    Qeni mė i vogėl nė Botė quhet “Kikiriki”. Ai ėshtė 25 cm i gjatė, 630gr i rėndė, pronė e Floyd dhe Greys Parker-it nga SHBA- tė.


    Ju p'ndes shume

  14. #34
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    Acidi gėrryes nė stomak

    A e dini se stomaku ka njė acid hydroklorik, lėndė grryese e njėjtė me atė qė pėrdoret pėr tė trajtuar metalet nė industri. Ai mund tė grryejė hekurin. Por nė stomak gjithēka ėshtė perfekte. Mukusi qė rrethon muret e stomakut ruan kėtė lėng tė mos bėhet e i dėmshėm por vetėm tė shėrbejė pėr tė tretur ushqimin.

    Pozicioni i trupit ndikon nė memorien tuaj

    Nuk kujtoni njė pėrvjetor? Atėherė provoni tė uleni nė gjugjė. Memoria mishėrohet edhe nga pozicioni. Disa studiues argumentojnė se disa gjėra kujtohen mė mirė nėse njeriu ulet nė tė njėjtin pozicion qė ka qenė dikur gjatė ngjarjes.

    Shumica e ushqimit shkon pėr trurin

    Megjithėse truri pėrbėn vetėm 2% tė peshės sė pėrgjithshme trupore tė njeriut, ai kėrkon 20% tė kalorive dhe oksigjenit tė trupit. Pėr tė mbajtur trurin nė gjendje pune, tre arterie kryesore pompojnė oksigjen pa pushim. Sikur qoftė edhe njėra prej kėtyre arterieve tė dėmtohet ose mos tė pompojė njė herė truri fillon mosfunksionimin normal.

    Mijra vezė tė papėrdorurua

    Kur njė grua kalon 40 vjeē, cikli menstrual i cili kontrollon nivelin e hormoneve ndalon. Kjo shkakton ndryshim tė gjendjes emocionale. Po ashtu edhe prodhimi i vezės fillon tė bjerė. Kėshtu njė vajzė adoleshente ka rreth 34 mijė vezė nė zhvillim. Rreth 350 prej kėtyre vezėve maturohen gjatė jetės sė saj (nė masėn njė nė muaj). Ndėrkohė pjesa tjetėr e vezėve tė ngelura prishen. Nėse nė horizont nuk duket ndonjė shtatėzani, truri mund tė ndalojė maturimin e njė veze.

    Pubertiteti, ja pse ėshtė kaq i pakėndshėm

    Pubertiteti ndryshon strukturėn e trurit. Ne e dimė se hormonet qė ndodhen nė trup janė tė nevojshme pėr tė stimuluar rritjen dhe tė pėrgatisin trupin pėr riprodhim. Por pse adoleshenca ėshtė kaq e pakėndshme pėr tė gjithė? Kjo pasi hormone si testosteroni influencojnė nė zhvillimin e neuroneve nė tru dhe ndryshimet e bėra nė strukturėn e trurit shkaktojnė ndryshime tė sjellje.


    Lėkura ka katėr ngjyra

    Tė gjitha lėkurat kanė katėr ngjyra. Edhe lėkura e bardhė ka 3 ngjyra tė tjera tė fshehura. Kėshtu afėr venave lėkura merr ngjyrė tė kuqe. Po ashtu lėkura shoqėrohet me pigment tė verdhė nė pjesė tė saj. Ngjyra e fundit ėshte e zeza dhe ndikohet nga melanina. Kjo bėn qė lėkura tė ngjajė e zezė nė pjesė tė mėdha tė saj. Tė katėrta kėto ngjyra miksohen dhe krijojnė njerėzit me ngjyra tė ndryshme nė tė gjithė globin.

  15. #35
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10

    Re: A E DINI SE?

    Eskimezet jane i vetmi popull qe nuk lozin jojra fati.

    Te pakten 9.000.000 njerez ne bote e kane ditelindjen ne nje dite me ty.

    Per ndertimin e Empire State Building u nevojiten mbi 10.000.000 tulla.

    Karrigja elektrike u shpik nga nje doktor dhembesh.

    Egjiptaianet e lashte flinin ne jastek prej guri.

    Tomas Edison shpikesi i llambes elektike, e kishte frike erresiren.

    Mel Blanc (qe ben zerin e Baks Bani) ishte alergjik ndaj karrotave.

    Kinezet e lashte pikturiste mundeshin mjaft lirisht te pikturonin gra nudo dhe poza erotike, por asnjehere nuk pikturuan nje kembe gruaje zbathur.

    Shumica e njerezve ecin gjate jetes se tyre 185.000 km. Domethene, 4.5 here me shume sesa rrethin e botes.

    Ne ishujt e Solomonit, deri ne shekullin e 20 perdornin dhembet e qenve si monedha.

  16. #36
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10
    Sa e madhe ėshtė toka ?

    Nė ekuator perimetri i tokės ėshtė 40076 kilometra. Kurse diametri i tokės nė ekuatorė ėshtė 12758 kilometra. Sipas llogaritjeve qė janė bėrė toka peshon 5,8 triljardė ton. Pėr cdo vit pėrshkak tė meteoritėve qė bien mbi tokė, ajo bėhet pėr disa mijėra tonė mė e rėndė.

    Prej sa sipėrfaqje tokė pėrbėhet planeti i tokės ?

    Rreth 150000000 km² e sipėrfaqes sė planetit tonė ėshtė tokė. Shėndrruar nė pėrqindje, 29% e sipėrfaqes sė planetit tonė ėshtė tokė kurse 71% e pėrbėjnė oqeanet dhe detrat.

    Prej cilėve elemente kimike pėrbėhet ajri ?

    Ajri pėrbėhet prej gazrave tė padukshme. Gazi kryesorė ėshtė Azoti pastaj vjen Oksigjeni dhe mė pak bėn pjes Argoni.

    Cili ėshtė oqeani mė i thellė?

    Oqeani mė i thellė ėshtė oqeani paqėsor. Afėr Filipinėve ai ėshtė i thellė 11 033 metra.

    Cili ėshtė lumi mė i gjatė nė botė?

    Lumi mė i gjatė nė botė gjendet nė Afrikė. Ai ėshtė lumi NIL,dhe ėshtė i gjatė 6670 kilometra.

    Cili ėshtė deti mė i madh nė botė?

    Deti mė i madhė nė botė ėshtė deti KASPIK nė Rusi i cili gjendet nė kufi me Iranin. Ai pėrfshin njė sipėrfaqe prej 360 700 kilometrash nė katror.

    Kush ėshtė mė i ftohtė poli i veriut ose poli i jugut?

    Nė polin e jugut ėshtė mė ftohtė se nė polin e veriut. Temperatura mė e ulėt deri tash ėshtė matur nė Vostok (Antarktis) jo larg prej polit tė jugut, me 21 korrik ka qenė -89,2°C.

  17. #37
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10
    ***


    Moai nė ishullin e Pashkėve ( Kili ) u krijua nė nder tė paraardhėsve antikė tė kryetarėve tė famshėm.

    ***



    Sfinksi i Madh ( Egjpt ) ėshtė rreth 73 m ( 240 kėmbė ) i gjatė dhe 20 m i lartė. Koka e Sfinksit tė madh mendohet tė jetė portreti i mbretit Khafra, faraoni pėr tė cilin u ndėrtua.

    ***



    Tikal ( Guatemale ) ka qenė njė qendėr e rėndėsishme metropolis nė civilizimin e mrekullueshėm tė Majave. Rrėnojat e pallateve , tempujve, piramidave , dhe shesheve te mėdha janė njė dėshmi e madheshtisė sė qytetėrimit tė zhdukur.


    ***


    Muret e Murit tė Madh nė Kinė janė 9 m tė lartė. Nė vitin 214 para krishtit perandori Shi Huang-ti forcoi muret ekzistuese dhe i lidhi ato duke formuar njė system tė vetėm mbrojtje - Murin e Madh

    ***



    Machu Picchu ( Peru ) ndodhet nė Ande.

    ***



    Megjithėse njerėzit nė tė gjithė botėn mendojnė se Big Ben quhet e gjithė struktura , ky ėshtė vetėm emri i orės qė ndodhet Brenda kullės .

    ***



    Nė shekullin e 17 , perandori Shah Jahan ndėrtoi Taj Mahal, kėtė varr tė bukur prej mermeri nė kujtim tė gruas sė tij, Mumtaz Mahal. Ndėrtimi i tij kėrkoi 20000 punėtorė dhe 22 vjet. Sot ata janė varrosur qė tė dy aty.

    ***



    Muri i Vajtimit nė Izrael ėshtė 49 m i gjatė dhe 12 m i lartė. Ky mur ėshtė njė vend i shenjtė pėr hebrenjtė nė Izrael dhe kudo nė botė.

    ***



    Katedralja e shėn Bazilit ndodhet nė Moskė dhe janė nė tė vėrtetė nėntė kisha nė njė. Ndėrtesa qėndrore ėshtė e rrethuar nga tetė kisha mė tė vogla. Kjo katedrale u ndėrtua nga viti 1555 deri nė 1560 me urdhėr tė Ivanit tė tmerrshėm.

    ***



    Parthenoni u ndėrtua nė nder tė Athenės , mbretėreshės greke tė zgjuarsisė.

    ***



    Angor Wat ( Kamboxhia ) ėshtė tempulli mė i madh dhe mė i famshėm nė kompeksin Angor.


    ***


    Ndėrtimi Shtėpisė sė bardhė filloi nė vitn 1792. Nė 1800 Presidenti dhe zonja John Adams ishin "familja e parė " qė jetuan aty.

    ***



    Tė gjitha anijet kozmike edhe ato Apollo qė ēuan njerėz nė Hėnė u lėshuan nga Qendra e hapėsirės Kennedy nė Florida. Por pjesa mė e madhe e tyre u ulėn nė bazėn Edwards nė Kalforni.

  18. #38
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10
    Kuriozitete nga shkenca

    1. Shpejtesia e drites eshte 186,000 milje/seconde.

    2. Drites i duhen 8min e 17 sec per te udhetuar nga dielli ne siperfaqen e Tokes.

    3. Ne tetor te vitit 1999 lindi personi i 6 bilionte.

    4. 10% e gjithe njerzve te lindur gjate koherave, jane gjalle ne keto momente.

    5. Toka rrotullohet me nje shpejtesi 1000 milje per ore dhe udheton permes hapesires me shpejtesi 67000 milje per ore.

    6. Cdo vit, Token e trondisin mbi nje milion termete.

    7. Kokra me e madhe e bresherit qe ka rrene ndonjehere ka qene mbi 1 kg dhe ky bresher rra ne Bangladesh ne 1986.

    8. Cdo vit rrufete vrasin 1000 njerez.

    9. Ne Tetor te vitit 1999 nje ajzberg (iceberg) me madhesine e Londres lundroi i lire ne Anktartik.

    10. Te gjitha atomet e hidrogjenit ne trupat tane u krijuan rreth 12 bilion vjet me pare, gjate Big Bang-ut.

    11. Toka, Hena dhe Dielli jane 4.56 bilion vjet.

    12. Merimangat e zeza, femra, hane burrat e tyre pas ciftezimit.

    13. Nje te milionten, e te miliontes, miliontes, miliontes, se miliontes se sekondes pas Big Bang, Universi kishte madhesine e nje dardhe.

    14. Struktura e DNA-se u determinua (?) fillimisht nga Watson dhe Crick ne 1953.

    15. Ne 1997 shkencetaret krijuan kromozomin e pare sintetik njerzor.

    16.Termometri u krijua nga Galileo ne 1607.

    17. Lupa zmadhuese, u krijua nga anglezi Roger Bacon, ne 1250.

    18. Alfred Nobel shpiku dinamitin ne 1866.

    19. Cmimi i pare Nobel ne fizike u fitua nga Wilhelm Rontgen, ne 1895, pasi ai shpiku rrezet X.

    20. Pema me e larte ka qene nje eukalips australian, i cili ne vitin 1872 ishte 435 kembe.

    21. Ne 1967, Kristian Barnard beri transplantimin e pare te zemres - pacienti i tij jetoi vetem 18 dite.

    22. Majmunet mund te kuptojne rreth 300 shenja te ndryshme.

    23. Virusi Ebola vret 4 nga 5 njerzit e infektuar.

    24. Gjirafat flene vetem 20 minuta ne 24 ore. Ato nuk shtrihen asnjehere.

    25. Kripa perdoret akoma si lek rreth nomadeve te Ethiopise. Ne nje periudhe ushtaret Romake jane paguar me gripe dhe nga kjo vjen dhe fjala rroge (salt -
    salary = anglisht, salarium - latinisht). Gjithashtu kur u krijuan monedhat, ne to ishte shtypur nje shenje e cila tregonte se sa kripe mund te nderrohej me to. Shenja quhej "hallmark" duke ditur se ne greqisht "hal" qendron per kripe.

    26. Ideja qe molekulat kane forme tre-dimensionale ka qene e Luis Pasteur, i cili ne 1844 e mbrojti kete ide duke u mbeshtetur ne faktin se solucione te perbera nga dy perberje kimike me perberes te njejte nuk mund te thyejne rrezen e drites ne drejtime te kunderta.

    27. Greket e Lashte, kane pas ujitur arkat me vere te quajtura ne ate kohe "kratere". Ata besonin se alkooli safi, mund te perdorej vetem nga barbaret.

    28. Jo shume larg nga Flagstaff, ne Arizone, ndodhet nje krater 1.2 km i gjere dhe 200 m i thelle. Ai eshte krijuar gati 50000 vjet me pare, kur nje meteor goditi Token. Duke supozuar se shpejtesia me te cilen meteori udhetonte ishte rreth 17.5 km per sekonde.

    29. Njerzit kane 46 kromozome, peshqit krey (? crayfish) kane 200.

    30. Ne trupin e njeriut ndodhen 60,000 milje damare gjaku.

    31. Utopia eshte nje teren i madh dhe i sheshte, ne Mars.

    32. Diten kur u varros Alexander Graham Bell, i gjithe sistemi telefonik ne Amerike u stakua per 1 minute, ne nder te tij.

    33. Ndodhen gati me shume se 100 bilion galaksi ne Univers.

    34 Me shume mikrobe ngjiten gjate takimit te duarve, sesa gjate puthjeve.

    35. Pika me e shpejte e shiut e godet token me shpejtesi 18 milje per ore.

    36 Nq se Dielli do kishte madhesine e nje topi plazhi, atehere Jupiteri do kishte madhesine e nje topi golfi, ndersa toka do kishte madhesine e nje bizeleje.

    37. Duhet me shume se nje ore per nje trup te rende te zhytet 6.7 milje poshte, ne pjesen me te thelle te oqeanit.

    38. Ndodhen me shume krijesa te gjalla ne siperfaqen e lekures se njeriut, sesa njerez ne siperfaqen e Tokes.

    39. Balena Gri,cdo vit migron 12500 milja nga Artiku ne Meksike dhe kthehet.

    40. Reth nje milion bilion neutrone nga Dielli kalojne ne trupin tuaj vetem gjate leximit te kesaj fjalie.

    41. Drites i duhen 13 sec per te udhetuar rreth Tokes.

    42. Nje bebe ne 2000, lind me nje dhemb

    43. Edhe nq se fluturojme me shpejtesine e drites, perseri do na duhej 2 milion vjet te shkonim ne afersi te galaxise me te madhe prane nesh, Andromeda.

    44. Cdo ore Universi, zmadhohet gati nje bilion milje ne cdo drejtim.

    45. Vendi me i thate ne bote, i banuar nga njerez, eshte Aswan, ne Egjipt ku cdo vit bie vetem .02 inch shi.

    46. Pjesa me e thelle e oqeaneve, eshte ne Paqesor, gati 35797 kembe ethelle.

    47. Krateret me te medha te krijuara nga renja e meteoreve, ndodhen ne Sudbury, Ontario ne Kanada dhe Vredefort ne Afriken e Jugut.

    48. Shkretetira e Saharase eshte shkretetira me e madhe ne bote, me siperfaqe 3500000 milje katror.

    49. Ne shekullin e 14te, Vdekja e Zeze, vrau 75,000,000 njerez. Transmetohej nga mikrobe te miut te zi.

  19. #39
    Drejtuesit e Forumit Administrator Maska e EMAUS
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Postime
    3,788
    Gjinia
    Femer
    Reputacioni
    10
    Citim Mesazhi origjinal i postuar nga ReniX Lexo postimin
    A e dini se ne tastieren e nje kompiuteri gjenden me shume baktere se ne kapakun e WC-se!!!
    Vertet? Nuk e dija. Po si ka mundesi?

  20. #40
    iii pazevendesueshem! Super Mod Maska e ReniX
    Anėtarėsimi
    Nov 2006
    Vendndodhja
    Fi-IT
    Postime
    14,037
    Gjinia
    Mashkull
    Hyrjet Blog
    50
    Reputacioni
    26

    Sipas psikologove 95 % te hereve qe perdoret fjala "Nuk e di" nenkupton se personi preferon te mos thote te verteten per arsye te ndryshme...!

+ Pėrgjigju tek Diskutimi
Faqja 2 nga 3 FillimiFillimi 123 I funditI fundit

Tema tė ngjashme

  1. A e dini se?
    Nga Lirenti nė forum ThaSheTheMe
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 21-02-2014, 10:31 PM
  2. A e dini se???
    Nga abdullah92 nė forum Kuriozitete
    Pėrgjigje: 16
    Postimi i Fundit: 27-04-2012, 08:03 PM
  3. 5 gjerat qe nuk i dini per Meshkujt!...
    Nga erinda nė forum Kuriozitete
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-03-2012, 02:16 PM
  4. A dini te pershendeteni ?
    Nga Enkelejda_24 nė forum Tema Shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 15-08-2009, 07:06 PM
  5. A e dini se nė photoshop...
    Nga Lirenti nė forum Fotografia dhe Grafika
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 04-06-2009, 10:54 PM

Bashkohuni dhe Ju kėtij komuniteti entuziast dhe argėtues. Krijo njė Llogari Falas